República Democrática de Timor-Leste Aprovadu Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun

Tamanho: px
Começar a partir da página:

Download "República Democrática de Timor-Leste Aprovadu Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun"

Transcrição

1 República Democrática de Timor-Leste Orsamentu Geral Estadu 2016 Aprovadu Distritus Livru 3-B Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun

2

3 Índise Prefásiu... 1 Introdusaun... 3 PARTE A: Sumariu Estatistika Munisipiu...5 Mapa 1: Liña kiak Munisipiu... 5 Mapa 2: Hasa e kualidade Be e Mos iha Munisipiu... 6 Mapa 3: Hadi a Saneamentu Baziku iha Munisipiu... 7 Mapa 4: Uma Kain ba produsaun agrikola iha Munisipiu... 8 Mapa 5: Inskrisaun Net Ensinu Primáriu iha Munisipiu... 9 Mapa 6: Proporsaun Populasaun ne ebe ekonomia ladun diak PARTE B: Sumariu Despeza PDID no PNDS iha Munisipiu PARTE C: Perfil no Orsamentu Munisipiu husi programa PDID no PNDS Munisipiu Aileu Munisipiu Ainaro Munisipiu Baucau Munisipiu Bobonaro Munisipiu Cova-Lima Munisipu Dili Munisipiu Ermera Munisipiu Laútem Munisipiu Liquisa Munisipiu Manatuto Munisipiu Manufahi Rejiaun Administrativa Espesial Oe-Cusse Ambeno Munisipiu Viqueque Despezas sira seluk ba Dezenvolvimentu iha Munisipius Despezas Kapital Dezenvolvimentu LM/IE Despezas MÃO DE OBRAS no AUTO EMPREGO Despezas husi Parseria ba Liñas Ministerius Page 2 of 203

4 INTRODUSAUN Livru n u. 3B Orsamentu Jeral Estadu 2016 hatudu Orsamentu Estadu tuir Munisipiu, inklui mos informasaun badak konaba Munisipiu hanesan: populasaun, funsionáriu governu, fasilidades saúde no edukasaun, idozu no invalidu sira, Bolsa da Mãe, Kombatente Libertasaun Nasional no benifisiariu-ba Mártire sira, ho despeza Parseiru Dezenvolvimentu iha munisipiu sira tuir Ministeriu/Ajensia. Iha tinan 2016, VI Governu Konstitusional haforsa liu tan ninia esforsu ba dezenvolvimentu lokal nudar dalan ida atu atinji metas ne ebé hatúr ona iha Planu Estratejiku Dezenvolvimentu Nasional ho nune e hala o kontinuasaun ba programa dezenvolvimentu foun rua ne ebé deklara tiha ona husi IV Governu liu Resolusaun no. 1/2012 ne ebé hanaran Nasional Dezenvolvimentu Suku (PNDS) hodi troka PDL no DL no. 4/2012 konaba Dezenvolvimentu Integradu Munisipius (PDIM) ne ebé sei akumula PDM 1 no 2. Alokasaun Orsamentu ba PNDS mai husi Despeza Transferensia Públika iha Fundu Konsolidadu Timor- Leste (FKTL). Alokasaun orsamentu ba Suku ida-idak depende ba kriteriu hanesan total populasaun, no klasifikasaun hanesan area remota, remota liu no remota teb-tebes husi Suku ba Kapital Postu Administrativu, Munisipiu no Kapital Nasaun (Dili). Tanba iha remodelasaun ne ebé akontese mak programa ida ne e, ne ebéuluk iha Ministeriu Administrasaun Estatal nia responsabilidade no agora transfere responsabilidade ba Ministeriu Planeamentu no Investimentu estratejiku mak sei responzabiliza diretamente ba alokasaun orsamentu Munisipiu tuir kriteriu sira ne ebé mak determina husi lei no konsulta ho Konseilu Suku sira. Baseia despaisu konjunta 2015 entre Ministeriu Planeamentu no Investimentu Estratejiku no Ministeriu Administrasaun Estatal hodi desidi katak total orsamentu programa tinan 2015 sei implementa nafatin iha MAE no MPIE mak kontrola. Ho nune e, iha orsamentu 2016 ba programa PNDS kontinua koloka fila fali iha MAE atu nune e hodi fasilita iha prosesu ezekusaun. PNDS sei hakbi it komunidade sira, sira nia Xefe no Konsellus Sukus, atu planeia no hari i infra estrutura bázika ne ebe sai hanesan prioridade suku, responsavel ba resultadu no fundus ne ebe utiliza no atu asegura manutensaun projetus no atu nune e projetus kontinua funsiona no oferese benefisius ba komunidade. Komunidade presiza assistensia barak atu bele implementa no realiza mehi refere. Iha tinan 2016, VI Governu Konstituisional aloka orsamentu ba programa PNDS hamutuk tokon $10 ho nian kompozisaun ba projetu fisiku hamutuk tokon $8.8 no tokon $1.1 ba kustus operasional. Projetu fisiku ba tinan 2016 implementa deit iha Sukus 240, Munisipiu 13. Alokasaun orsamentu ba PDIM mai husi despeza Kapital Dezenvolvimentu iha fundu CFET. Politikamente programa ne e, Ministeriu Administrasaun Estatal mak sei kordena ho Instituisaun hot-hotu ne ebé iha projetu ho valor kiik liu $500,001. Ministeriu Administrasaun Estatal no Ministeriu Planeamentu no Investimentu Estratejiku mak sei responsabiliza no kordena ba alokasaun ba Munisipiu ida-idak tuir faktor-relevante sira hanesan populasaun, numeru ema kiak no seluk-seluk tan. Instituisaun hot-hotu sei aprezenta proposta Planu Kapital Dezenvolvimentu liu husi PDIM ba Ministeriu Page 3 of 203

5 Administrasaun Estatal. Maibe ba politika implementasaun no kontrolu projetu liu hosi Ministeriu Planeamentu no Investimentu Estratejiku. PDIM akumula dotasaun ba PDM I no II hanesan kontinuasaun PDM 2010, 2011, 2012, no 2013 no 2014 ne ebé sei implementa nafatin husi Ministeriu Planeamentu no Investimentu Estratejiku ho kordenasaun no MAE. Maibe orsamentu ida ne e hanesan Kapital Dezenvolvimentu ne ebé determina ona valor osan husi $1,001 to o $150,000 konsidera ba PDM I no PDM II ho valor osan husi $150,001 to o $500,000. Total orsamentu PDIM iha tinan 2016 hamutuk tokon $23 ba PDIM foun aloka ho total tokon $10.4 no aloka ba projetu reapropriasaun no retensaun hamutuk tokon $12.6. Projetu foun aloka barak liu iha Munisipiu Baucau hodi re-integra fali komunidade husi afetasaun seguransa rai laran, nune e mos kustus ne ebé aloka ba projetus reapropriasaun no retensaun hodi finaliza projetu sira ne e iha Montante reapropriasaun ne ebé temi iha leten ba projetu PDIM (PDM-1 & PDM-2) reapropria hikas ba tinan 2016 tanba lakonsege finaliza iha tinan refere. Kalkulasaun ida ne e hodi prevene projetu sira ne ebé labele inplementa ka hakotu iha 31 de Dezembro 2015 (informasaun kompletu bele hare iha tabela orsamentu husi Munisipiu ida idak). Bainhira implementa didi ak, PDIM (PDM I ho II) no PNDS sei kontribui direta ba kreximentu ekonómiku, loke servisu, ho lori oportunidade barak ba Munisipiu, Posto Administrativo, Suku no aldeia. Nune e dezenvolvimentu ekonómiku mos sei aumenta iha munisipiu sira ne e tuir objetivu governu nia politika. Alem de PNDS no PDIM, iha Munisipiu sira mos sei iha Projetu Anual Ministeriu/Ajensia sira ho projetu multi anual husi Fundu Infra-estrutura, maibe projetu sira ne e sei implementa husi nivel nasional. Livru no. 3B mos aprezenta Orsamentu Parseiru Dezenvolvimentu ne ebé Unidade ba Jestaun Parseiru Dezenvolvimentu, Ministériu Finansas kompila tuir informasaun ne ebé fo sai husi Parseiru Dezenvolvimentu. Page 4 of 203

6 PARTE A: SUMARIU ESTATISTIKA MUNISIPAL Mapa 1: Lina kiak Munisipiu Liña kiak hatudu persentajen populasaun iha munisipiu ho númeru ne ebé sei a as ho nia rendimentu rihun $32 kada fulan ne ebé Governu konsidera tama iha kategoria populasaun sei kiak. Tuir mapa estatistika iha okos hatudu katak: 1. Munisipiu Manufahi hatudu liña probreza ne ebé a as tebes.(kor mean) 2. Munisipiu Manatuto, Aileu, Ainaro no Rejiaun Administrativa Espesial Oecussi Ambeno iha liña pobreza ladun diak 3. Munisipiu Dili, Viqueque, Liquiçá, Ermera, Bobonaro no Cova-Lima iha liña pobreza diak uituan. 4. Munisipiu Baucau no Lautem iha liña pobreza tun/kiik Poverty headcount ratio Percent Total Liquica Ermera Dili Aileu Manatuto Viqueque Baucau Lautem Bobonaro Ainaro Manufahi Oecusse Covalima Total Missing Value Sources National Statistic Directorate_World Bank Timor Leste Poverty in a Young Nation_2008 Page 5 of 203

7 Mapa 2: Hasa e kualidade Be e Mos iha Munisipiu Estatistika ida ne e hatudu persentajen populasaun ne ebé simu bee husi bee matan ne ebé di ak. Hadi a bee matan inklui baze ida ne ebé uza ba konstrusaun hodi garante protesaun husi infeksaun, liliu husi fezes. Be matan bai-bain ne ebé maka hadi a ona maka bee torneira, posu ne ebe protejidu, posus artezianus no halibur udan been. Fontes ne ebé seidauk hetan protesaun mak inklui mota, lagus, lagoas, belorin no fonte seluk ne ebé nakloke ba infeksaun no bele fahe moras hanesan tifu, kolera no dizenteria. Tuir mapa estatistika iha okos: 1. Iha Munisipiu Baucau asesu ba be e mo os atinji 20% - 40% 2. Iha Munisipiu Viqueque, Aileu, Ermera, Ainaro no Manufahi, % asesu ba be mo os 3. Iha Munisipiu Lautem, Liquiçá, Bobonaro, Cova-Lima no Rejiaun Administrativa Espesial Oecussi Ambeno, atinji 60-80% asesu ba Be Mo os 4. Munisipiu Dili atinji % ba asesu Be Mo os. Proportion of private households using an improved drinking water source Liquica Ermera Dili Aileu Manatuto Baucau Viqueque Lautem Bobonaro Ainaro Manufahi Oecusse Covalima Per cent (%) Sources National Statistic Directorate_CENSUS:TIMOR LESTE POPULATION AND HOUSING CENSUS_2010 Page 6 of 203

8 Mapa 3: Hadi a Saneamentu Basiku iha Munisipiu Hadi a fasilidade saneamentu katak atu haketak foer no hasai husi ema husi kontaktu ba ema fali. Ne e inklui deskarga sintina, koneksaun sistema esgotu kanalizadu, deskarga/pour flush ba latrinas posu, ventiladu latrina di ak (VLD) no latrina ho laje. Tuir dadus mapa estatistika iha okos hatudu katak : 1. Munisipiu Viqueque no Ainaro hetan kualifikasaun aat tanba atinji entre 0 20 % 2. Munisipiu Baucau, Lautem, Aileu, Manufahi, Liquiçá, Ermera, Bobonaro, Cova-Lima no Rejiaun Administrativa Espesial Oecussi Ambeno hetan persentajen entre % ho predikadu aat uituan 3. Munisipiu Manatuto ho persentajen entre % ho predikadu naton 4. Munisipiu Dili ho persentajen entre % ho predikadu diak tebes. Proportion of private households using an improved sanitation facility Liquica Ermera Dili Aileu Manatuto Baucau Viqueque Lautem Bobonaro Ainaro Manufahi Oecusse Covalima Per cent (%) Sources National Statistic Directorate_CENSUS:TIMOR LESTE POPULATION AND HOUSING CENSUS_2010 Page 7 of 203

9 Mapa 4: Uma Kain ba produsaun agrikula iha Munisipiu Tuir dadus mapa estatistika iha okos hatudu katak: 1. Iha mapa ne ebé kor mean signifika katak populasaun ne ebé presta servisu iha agrikultura kiik/uituan liu ho total entre 4,547 5, Iha mapa ho kor matak naroman hatudu katak numeru populasaun entre 9,213-14,073 mak partisipa iha vida agrikultor 3. Iha mapa ho kor kinur hatudu katak numeru populasaun entre 7,729-9,212 mak partisipa iha vida agrikultor 4. Iha mapa ho kor pink hatudu katak numeru populasaun entre 5,827-7,728 mak partisipa iha vida agrikultor Private household in crop production Number Total Total 4,547 5,826 5,827 7,728 7,729 9,212 9,213 14,073 14,074 15,526 Missing Value Sources National Statistic Directorate_CENSUS:TIMOR LESTE POPULATION AND HOUSING CENSUS_2010 Note: The boundaries and the names shown and the designations used on these maps do not imply official endorsement or acceptance by the United Nations. Page 8 of 203

10 Mapa 5: Inskrisaun Neto Ensinu Primáriu iha Munisipiu Kor kinur (Ermera no Rejiaun Administrativa Espesial Oecussi Ambeno) iha Mapa kraik hatudu katak persentajen labarik ba eskola kiik entre 40 60% ne ebé ba eskola primaria kompara ho Munisipiu seluk ne ebé atinji % ne ebé asesu ba eskola primaria. Net enrolment ratio in primary education Liquica Ermera Dili Aileu Manatuto Baucau Viqueque Lautem Bobonaro Ainaro Manufahi Oecusse Covalima Per cent (%) Sources National Statistic Directorate_CENSUS:TIMOR LESTE POPULATION AND HOUSING CENSUS_2010 Page 9 of 203

11 Mapa 6: Proporsaun Populasaun ne ebe ekonomia ladun diak Tuir dadus mapa estatistika iha okos hatudu katak: 1. Mapa ho kor pink hatudu % ba populasaun ne ebé nia ekonomia ladun diak tanba la servisu, katuas, moras, la eskola no seluk tan 2. Mapa ho kor kinur hatudu % populasaun ne ebé partisipa iha dezenvolvimentu ekonomia maibe sidauk atinji kualidade ida ke sufisiente. Proportion of population aged who are economically inactive Percent Total Total Missing Value Page 10 of 203

12 PARTE B: SUMARIU DESPEZA PDIM NO PNDS IHA MUNISIPIU TOTAL ORSAMENTU BA MUNISIPIU Tuir Politika VI Governu Konstituisional ne ebé hetan remodelasaun estrutura iha 2015 aloka ba programa PDIM no PNDS hamutuk tokon $33. Husi total ne e aloka ba PDIM tokon $23no PNDS tokon $10 tuir tabela ne e: Munisipius Reapro./Retensaun 2015 PDIM Foun 2016 PNDS 2016 Total PDIM PDM-I PDM-II Total PDM-I PDM-II Total Fisiku Operasional Total Total Aileu 320,695 71, , , , , ,571 81, ,821 1,397,491 Ainaro 336, , , , ,725 55, ,225 1,466,746 Baucau 965, ,368 1,823, ,000 5,604,519 6,434,519 8,258,185 1,231, ,250 1,383,791 9,641,976 Bobonaro 443, , ,743 1,024, ,000 1,131,614 1,575,357 Covalima 166,401 94, , , ,572 67, , ,373 Dili 1,419,901 2,554,871 3,974, , ,000 4,824, , , ,458 5,159,230 Erm e ra 262, , , , , , ,762 1,072, ,750 1,213,938 2,082,701 Lautem 434, ,360 1,306, , ,073 1,560, , , ,233 2,181,928 Liquica 128, , , , , , ,854 66, ,104 1,471,109 Manatuto 187, , , , ,000 1,111, ,727 54, ,051 1,814,210 Manufahi 390, , , , ,000 1,604, ,380 71, ,880 2,425,624 Oecusse 31,671-31, , ,864 42, , ,785 Viqueque 601, ,845 1,238, , ,615 1,482, ,200 79, ,450 2,312,469 Total 5,688,218 7,028,504 12,716, ,071 9,325,207 10,283,278 23,000,000 8,829,426 1,170,573 10,000,000 33,000,000 Despesas ba programa estrada rurais, tejolo no auto emprego 9,000,000 Despesas husi projetus Linha Ministeriu no Instituisaun Estadu sira 20,510,208 Grand Total Despesas ba Munisipius ,510,207 Husi tabela iha leten akomoda orsamentu hotu-hotu ne ebé ninia target implementasaun iha Munisipiu, tantu implementasaun direta iha nivel Munisipius no mos implementasaun husi nivel nasional. 1. Orsamentu ba projetu reapropriasaun/retensaun PDIM husi tinan 2015 ne ebé aloka fali orsamentu iha tinan 2016 hodi finaliza projetu 134 (PDM-I projetu 95 no PDM-II projetu 39). Hodi nune e iha tinan 2016 presiza prevé nafatin orsamentu tokon $12.6 hodi kontinua finaliza iha Politika VI Governu tinan 2016 kontinua aloka nafatin orsamentu ba PDIM foun ho montante tokon $10.3, maibe konsentra liu iha munisipiu Baucau hodi re-integra komunidade ne ebé afeta husi siguransa rai laran liu-liu Postu Administrativu Laga, Baguia no Quelicai. Husi total refere hodi kobre projetu 138 (PDM-I projetus 8 ho montante orsamentu tokon $958.7 no tokon $9.3 aloka iha PDM-II ba projetu 38). 3. Tinan 2016, VI Governu Konstitusional kontinua aloka orsamentu ba programa PNDS hamutuk tokon $10, ne ebé ki ik liu hosi tinan 2015 ne ebé aloka tokon $13.6. Total orsamentu ida ne e aloka ba projetu fisiku hamutuk tokon $8.8 ba suku 240 no kustus operasional hamutuk tokon $1.2 ba suku 202 (inklui sukus balun husi Rejiaun Administrativa Espesial Oe-Cusse Ambeno). Page 11 of 203

13 4. Alen de orsamentu ho tipu kategoria PDIM no PNDS, iha mos despezas orsamentais balun ne ebé kontribui ba dezenvolvimentu Munisipais hamutuk tokon $29.5. Fontes orsamentu ne e mai husi projetus Liñas Ministeriu tokon $20.5 no tokon $9 ba Mão de Obra husi SEPFOPE. Sumariu Orsamentu Munisipiu Iha parte ida ne e sei aprezenta fontes orsamentus ba Munisipius sira nebeé sei informa liu husi grafiku 3 tuir mai. Grafiku 1 aprezenta kona ba fontes orsamentais, grafiku 2 aprezenta kona ba orsamentu tuir Munisipius no grafiku 3 aprezenta kona ba despezas perkapita husi total orsamentu PDIM no PNDS tuir Munisipiu ida-idak. Alen de ne e aprezenta mos orsamentu ne ebé implementa husi nivel nasional. Grafik 1 : Total Orsamentu Munisipais tuir Fontes (tokon $) Mão de Obra, 9,000 PDID, 23,000 Projetus LM, 20,510 PNDS, 10,000 Grafika 1 : hatudu projetu nebeé implementa direta iha nivel Munisipal hamutuk tokon $42 - mak hanesan PNDS, PDIM no Mão de Obras. Projetu sira nebeé e mak nia implementasaun iha Munisipius maibe implementador husi nivel nasional hamutuk tokon $20.5 mak hanesan projetu Liñas Ministeriais, rehabilitasaun eskola no Posto Saúde. Page 12 of 203

14 Grafiku 2: PDIM no PNDS tuir Munisipius Mão da Obras 21% Aileu 3% Ainaro 4% Baucau 23% Viqueque 6% Oecusse 1% Manufahi 6% Manatuto 4% Liquica 4% Lautem 5% Ermera 5% Dili 12% Bobonaro 4% Covalima 2% Grafiku 2 : Indika katak iha Munisipiu 3 mak hetan alokasaun despeza boot hamutuk tokon $14.8 (entre tokon $5 $9) husi total despeza PDIM ho PNDS. Munisipiu sira ne ebé hetan despeza boot mak Dili, Baucau no Manufahi. Munisipiu sira ne ebé hetan despeza ki ik ne ebé menus husi tokon $2 hamutuk tokon $18.2. Iha parte ida nee apresenta mos despezas boot nebeée kontribui ba dezenvolvimentu Munisipius mak hanesan projetus mão de obras ho montante tokon $9 husi programa politika SEPFOPE.. Grafiku 3 : Total orsamentu PDIM & PNDS perkápita Viqueque, $33 Oecusse, $8 Aileu, $32 Ainaro, $25 Manufahi, $50 Baucau, $86 Manatuto, $42 Liquica, $23 Lautem, $36 Ermera, $18 Bobonaro, $17 Covalima, $16 Dili, $22 Page 13 of 203

15 Grafiku 3 : hatuduu katak kuaze Munisipiu hotu hetan despezas per-kápita ki ik liu rihun $30 (entre rihun $ 29 - rihun $9) no iha deit Munisipiu 4 mak hetan despezas per-kapita bot (entre rihun $30- rihun $85), hanesann Munisipiu Lautem, Baucau, Manufahi no Viqueque. PDIM 2016 koloka hamutuk tokon $23, ba projetu reapropriasaun PDIM 2015 aloka tokon $12.7 no $10.3 koloka ba projetu PDIM foun. Bele akompanha grafiku tuir ne e: Grafik-4 : Orsamentu PDIM 2016 Grafik 4 iha leten amostra katak Munisipiu Baucauu mak dominante liu ho montante orsamentu 35% husi total PDIM. Koloka osan barak iha munisipiu Baucau hodi konsentra aktividades re-integrasaun komunidade husi afetasaun seguransa rai laran. Munisipius sira seluk kontinua koloka hodi finaliza projetus reapropriasaun no retensaun 2015 iha Iha parte seluk, PDIM ba Rejiaun Oe-Kusse lahetan alokasaun tamba programa ne e rasik tama ona planu RAEOA-ZEESM nian iha tinan Page 14 of 203

16 Grafik 5 : PDIM Foun vs PDIM Reapro/Retensaun Viqueque 10% Oecusse 0% Manufahi 7% Aileu 3% Ainaro 7% PDIDD Reapro PDID Foun Bobonaro 0% Covalima 0% Dili 8% Ermera 4% Manatuto 4% Baucau 14% Lautem 2% Liquica 4% Lautem 10% Bobonaro 4% Covalima 2% Baucau 63% Liquica 5% Manatuto 6% Ermera 4% Dili 31% Ainaro 0% Oecusse 0% Viqueque Aileu 2% 3% Manufahi 7% Grafik 5 iha leten mostra katak Projetu PDIM husi 2015 nebeé e halo reapropriasaun/retensaun ba 2016 refere liu ba munisipiuu Dili 31%, Baucau 14%, Lautem & Viqueque reprezenta 10% %. Ba Munisipiu sira seluk menus husi 9%. Maibe ba PDIM foun, Munisipiu Baucau mak dominante ho 63% no restu refere ba Munisipiu kiik 8 hanesan temi iha grafiku 5 iha leten. PNDS 2016 koloka orsamentu hamutuk tokon $10, ba projetu fiziku aloka orsamentu tokon $8.8 no tokon $1.2 aloka ba kustuss operasional PNDS. Bele akompanha grafiku tuir ne e: Grafik 6 : Orsamentu a PNDS 2016 Grafik 6 iha leten mostra katak Munisipiu Baucau, Dili, Ermera, no Lautem hetan alokasaun kustus bot liu munisipiu sira seluk entre 10% %-13% no munisipiu sira seluk hetan alokasaun orsamentu menus husi 10% ba 3%. Page 15 of 203

17 Grafik 7 : PNDS Fiziku vs Operasional Fisiku Oecusse 5% Viqueque 9% Aileu 7% Ainaro 5% Oecusse 3% Manufahi 6% Viqueque 7% Aileu 7% Ainaro 5% Operasional Manufahi 9% Baucau 14% Manatuto 4% Baucau 13% Manatuto 7% Liquica 5% Bobonaro 12% Liquica 6% Lautem 10% Bobonaro 9% Lautem 6% Ermera 12% Dili 2% Covalima 7% Ermera 12% Dili 12% Covalima 6% Grafiku 7: Kustus ba programa PNDS fiziku mostra Munisipiu Baucau, Bobonaro no Ermera hetan alokasaun orsamentu bot liu munisipiu sira entre 12%-14%. Ba munisipiu sira seluk kuaze laiha diferensa signifikante entre 9%-5%, maibe kiik liu mak munisipiu Dili ho 2%. Iha parte kustus operasional mos mostra hela munisipiu 4 mak hetan alokasaun aas liu 9% no resta menus liu 10%. Page 16 of 203

18 PARTE C : PERFIL NO ORSAMENTU MUNISIPIU HUSI PROGRAMA PDIM NO PNDS 1. MUNISIPIU AILEU AILEU DISTRICT Spatial Distribution of Dwellings HOHOLAU FA TISI SELOI CRAIC AILEU VILA SUCO LIURAI TOHU META FA TU BOSA SELOI MALERE Ñ MADABENO COTOLAU LAULARA AISIRIMOU SABORIA BANDUDATO LAHAE FAHIRIA LA USI TA LITU FA HISOI MANUCASA FA HISOI Ñ NAMOLESO Ñ ACUMAU MAUMETA ACUBILITOHO HAUTOHO BETULAU REMEXIO FADABLOCO BERELEU SUCO-LIURAI TU LA TAQUEO LIQUIDOE FA TU RASA FA TU RILAU Occupied Dwelling Hospital and Clinic CHC (Community Health Center) Suco Boundary Subdistrict Boundary Two-lane sealed road One-lane road 4 W vehicle track Kilometers Perfil Munisipiu Aileu lokalizadu iha parte sul Dili, kapital paíz no mapa 1 hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Aileu ne ebé ho luan hamutuk 729 km² ho populasaun ema na in 44,325 no densidade demografika ema 50.6 ba km 2, tuir Sensus Topografia Munisipiu Aileu ne ebé foho dominante liu ho a as entre 350 m to o 1,500 m sukat husi tasi. Kapitál maka Aileu Vila iha foho Mota Mantane ho altitude 913 m. Munisipiu Aileu iha Postos Administrativos 4, Sukus 31 no aldeias 139 hanesan hatudu iha tabela 1.1. Tabela 1.1 Posto Administrativo, Sukus no total Aldeias/Sukus Munisipiu Aileu Aileu Vila Laulara Liquidoe Remexio Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Aissirimou 5 Fatisi 5 Acubilitoho 3 Acumau 3 Badudato 3 Cotolau 5 Bereleu 5 Fadabloco 7 Fahiria 6 Madabeno 5 Betulau 3 Fahisoi 3 Fatubossa 7 Talitu 4 Fahisoi 3 Faturasa 4 Hoholau 5 Tohumeta 3 Faturilau 2 Hautoho 3 Lahae Manucassa 2 Suco Liurai 3 Page 17 of 203

19 Aileu Vila Laulara Liquidoe Remexio Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Lausi Namolesso 4 Maumeta 3 Suco Liurai Tulataqueo 7 Seloi Malere Saboria Seloi Craic Data husi : MAE no Diresaun Estatistca Funsionárius Governu iha Munisipiu Aileu inklui: SES: Polísias, kompostu husi : 37 pessoal Seguransa Sivíl no 3 funsionarius administrativa Bombeirus Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (10) Fundasaun (21), 2. Profesores Ensinu Basiku: Públiku (420, Privadu (40) 3. Profesores Ensinu Sekundárius Geral : Públiku (52), Fundasaun (18), 4. Profesores Ensinu Sekundárius Tecnico vocacional. : Publiku (18) : Fundasaun (0) Munisipiu Aileu iha eskolas Infantil Publiku (6) Fundasaun (14) Eskolas Ensinu Basiku Publiku (71) no Privadu (5), Eskolas Sekundárias Publiku (3) no Privadu/Fundasaun (3), ho Eskolas Ensinu Tekniku Vocasional Publiku (1)no Privadu (-). Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais: 45 (inklui espesialistas) 3. Enfermeirus (31) 4. Assistente enfermeiros: 8 ho 5. Parteiras: 24 Fasilidades saúde ne ebé iha, maka Sentru Saude (4), Postus Saude (30), Klínika Privadas (1) ho SISCa (33). MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten ) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Aileu hamutuk 3,162 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 3,024 pessoas no invalidus 138 pessoas. 2. Numerus benefisiarius ba program Bolsa da Mãe hamutuk 2, Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Aileu hamutuk 3,694 pessoas. 4. Total funsionariu hamutuk 7 mak destaka ba Munisipiu 3 iha Munisipiu no 4 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). Page 18 of 203

20 MAP : 80 Extensionistas CNE : 7 funsionarius Ministeriu Justisa : 10 funsionarius MCIA : 6 funsionarius MOPTC : 42funsionarius SEJD : 1 funsionariu SEPFOPE : 4 funsionarius MAE : 65 funsionarius kompostu husi Diresaun Munisipal 34 STAE 7 PNDS 39. PROGRAMA NASIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 prevé orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Aileu hamutuk rihun $ Husi total ne e koloka ba projetu fiziku rihun $623.6 hodi implementa projetu iha suku 8 refere Postu Administrativu Aileu Vila no Remexio. Nune e mos ba kustus operasional PNDS hetan alokasaun orsamentu hamutuk rihun $81.3 hodi halo planeamentu suku 15 iha Postu Administrativu Aileu Vila, Laulara no Liquidoe hanesan temi iha tabela 1.2. Tabela : 1.2. : Kapital Grants PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Aileu Aileu Vila Aisimou 36,500 36,500 Aileu Aileu Vila Bandudato 24,200 24,200 Aileu Aileu Vila Fahiria 5,000-5,000 Aileu Aileu Vila Fatubosa 36,500 36,500 Aileu Aileu Vila Hoholau 5,500-5,500 Aileu Aileu Vila Lahae 32,200 32,200 Aileu Aileu Vila Lausi 5,500-5,500 Aileu Aileu Vila Saboria 35,300 35,300 Aileu Aileu Vila Seloi Craic 44,527 44,527 Aileu Aileu Vila Seloi Malere 36,787 36,787 Aileu Aileu Vila Suco Liurai (Alieu Vila) 42,626 42,626 Aileu Laulara Cotolau 6,000-6,000 Aileu Laulara Fatisi 6,000-6,000 Aileu Laulara Madabeno 5,500-5,500 Aileu Laulara Talitu 5,750-5,750 Aileu Laulara Tohumeta 5,500-5,500 Aileu Liquidoe Acubilitoho 5,000-5,000 Aileu Liquidoe Bereleu 5,500-5,500 Aileu Liquidoe Betulau 5,500-5,500 Aileu Liquidoe Fahisoi 5,000-5,000 Aileu Liquidoe Fatulirau 5,500-5,500 Aileu Liquidoe Manucasa 5,000-5,000 Aileu Liquidoe Namoleso 5,000-5,000 Aileu Remexio Acumau 44,648 44,648 Aileu Remexio Fadabloco 39,833 39,833 Aileu Remexio Faisoi (Remixio) 39,767 39,767 Aileu Remexio Faturasa 37,599 37,599 Page 19 of 203

21 Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Aileu Remexio Hautoho 39,835 39,835 Aileu Remexio Maumeta 39,831 39,831 Aileu Remexio Suco Liurai (Remexio) 44,389 44,389 Aileu Remexio Tulataqueo 49,029 49,029 Total Aileu 81, , ,821 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM Iha tinan 2016,VI Governo Konstitusional aloka orsamentu ba programa PDIM foun iha Munisipiu Aileu hamutuk rihun $300 refere liu ba PDM II hodi finansia ba projetu rehabilitasaun edifisiu veteranus no kombatentes ba libertasaun nasional iha Posto Administrativo Aileu Vila hanesan mensiona iha tabela 1.3. Tabela 1.3. Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-2 Foun Rehabilitasaun edifisio veteranus e combatentes da libertasaun nacional region 3 Cruzeiro iha Aileu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Aileu Aileu Vila Saboria 300,000 Total PDM-2 Aileu 300,000 Total PDIM Aileu 300,000 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Iha tabela 1.4 aprezenta orsamentu projetu reapropriasaun/retensaun ba PDM I & II tinan 2015 ne ebé sei reapropria ba tinan 2016 ho montante rihun $392.7 ne ebé refere ba PDM I rihun $320.7 no rihun $71.9 ba projetu PDM II hodi kontinua hirak ne e tamba ninia implementasaun la-konsege remata iha tinan 2015 nune e sei kontinua implementa fali iha tinan 2016 ba konstrusaun eskola, Ponte, Monumento ba heroi no Sentru Saude. Tabela 1.4. Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ME PDM-1 Reapro.. Konst. Escola EB Primeiro No Segundo Siklu Fatukhun, Aileu Laulara Talitu 80,611 Laulara ADN PDM-1 Retensaun Konstrusaun Monumento ba Heroi Nacional iha Distrito Aileu Laulara Aisimou 115,566 Aileu ADN PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Ponte Dalorin Aisirimou Aileu Laulara Aisimou 75,588 ADN PDM-1 Reapro.. Solar Water pump system for MDGs complex in Aileu Aileu Laulara Suco Liurai (Alieu Vila) 48,930 Total PDM-1 Aileu 320,695 MS PDM-2 Reapro.. Konst, Posto Saude Tulataqeu Aileu Remexio Tulataqueo 71,975 Total PDM-2 Aileu Total PDIM- Aileu 71, ,670 Page 20 of 203

22 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu 12 husi paerseiru dezenvolvimentu mak planeia atu implementa iha Munisipiu Aileu iha Hamutuk tokon $3.7. Projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no balun sai hanesan projetu foun ho nia orsamentu hanesan mensiona iha tabela 1.5. Tabela 1.5 Despezas Parseiru Dezenvolvimentu 2016 munisipiu Aileu Agensia Doadores Bangku Mundial Kooperasaun International Japaun nian. Ajensia desenvolvime ntu internasional EUA Project title Project Description Strategic Development Plan Pillars Projetu ba resilensia klimatika ba Estrada Timor Leste Projetu ba promosaun agribisnis ba feto rural Avansa monitorisasaun no avaliasaun Projetu avansa agrikultura USAID s Hasae asesu ba area rural Objetivu husi Projetu Resilensia Klimatika ba Estrada Timor Leste atu halo infrestrutura estrada ho klima rezilensia ba komunidade benefisiariu sira liuliu estrada ne ebé iha ligasaun ho sira no fasilita sira hodi bele responde situasaun emerjensia liu-liu responde ba dezastre naturais Atu desenvolve agribisnis hosi feto rural ne ebé utelisa rekursu lokal no hodi hasae / estabelisa rendimentu. Objektivu ba Avansa M & E hodi ajuda monitorisasaun ba projetu Avansa Agrikultura durante realisasaun ba avaliasaun ba projetu DAC no ba Avansa Agrikultura. Esforsus sira ne e atu fo o informasaun no hodi orienta atu jere ba projetu desenvolvimentu ba aktividades tuir mai ka iha futuru. Avansa agrikultura sei kontribui ba aselera no kontinuasaun ba kresimentu ekonomia iha setor agrikula iha Timor leste. Projetu ne e halo parte esforsu hosi USAID hodi fo o asistensia ba Timor Leste hodi hetan moris no saude diak liu no demokratiku. Hari i tuir ba agrikultura ba Komunidade (DAK), ne ebé sei hakotu iha segundu trimester ba tinan fiskal 2015, Avansa agrikultura sei fo o apoia ba Ministériu Agrikultura Timor Leste iha konkretisasaun ba nia Planu Estratejiku ( ) liu hosi hadia a diak liu agrikultura ne ebé relasionadu ho formasaun no estensaun, introdusaun ba sistemas irigasaun, haklaken ba kuda modo ne ebé iha valor ne ebé a as hanesan aihan ne ebé fo o rendimentu. Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova-Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba Page 21 of 203 Desenvolviment u infra estrutura Desenvolviment u ekonomiku Planned Disbursements 1,214, , Desenvolviment u ekonomiku 44, Desenvolviment u ekonomiku Desenvolviment u Infra-Estrutura 518, ,929.30

23 Agensia Doadores Ajuda Nova Zelandia nian ajuda Australia nian Project title Project Description Strategic Development Plan Pillars projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no Bolsas estudu no estajius ba posgraduasaun Australia Timor Leste ba Asistensia ba servisus sekundariu fase 2 (ATLASS) hakotu ba projetu ne e. Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan) komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. ATLASS II provides support for developing basic secondary services provision delivered by Timorese staff, and reflects the Government of Timor-Leste's own stated objectives for health. The program is managed by the Royal Australasian College of Surgeons. In country specialists Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha Page 22 of 203 Kapital Sosial Planned Disbursements 117, Kapital Sosial 78,728.88

24 Agensia Doadores ajuda Australia nian programa Australia nian Project title Project Description Strategic Development Plan Pillars R4D ba estradas Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural Saude Inan- Nutrisaun labarik nian (MCHN) CP (2012) desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220 Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Saude Inan (materno)- nutrisaun labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) Page 23 of 203 Desenvolviment u ba infraestrutura Desenvolviment u infraestrutura, Kapital Sosial Planned Disbursements 18, , Kapital Sosial 304,044.96

25 Agensia Doadores Uniaun Europeia Ajuda Nova Zelandia nian Project title Project Description Strategic Development Plan Pillars ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID hod Hakiak /haburas ambiente ne ebé saudavel ba labarik sira iha komunidades rurais Polisia komunidade Timor-Leste kode 11A433. Objetivu ba projetu ida ne e atu hadi a diak liu tan sobrevivensia labarik no hatun liu tan mate ba inan hahoris. Atu fo o apoia ba desenvolvimentu professional ba polisia Nasional TL (PNTL) ba praju naruk, no governu TL fo o tiha ona sinal ho interese hodi simu apoiu atu desenvolve kapasidade ho parseirus bilateriais. Sekretariru Estadu Seguransa no PNTL solisita asistensia hosi Nova Zelandia iha area ba polisia komunitariu. Polisia komunitariu karakterisa orgaun sentral no principal ne ebé hatur tuir lei organika PNTL, 2009, no rua-rua hosi lideransa politika no polisia iha prioridade atu hakbesik liu ba polisia komunitariu hodi hamenus konflitu ba krime iha TL, liu hosi apoiu ba desenvolvimentu ekonomiku no social. Objetivu jeral ba TLCPP atu hari i komunidade ne ebé metin no hetan mahon. Liu hosi hari i polisia komunitariu ne ebé efikas no efesiente iha TL. ne e kompostu hosi komponente 3 :1)Komponente estratejiku ida mak ho hateke liu ba level nasional, fornese suporta ba PNTL atu kontinua hakbit politika instituisaun polisia komunitariu, estratejia, planu asaun, sistemas no prosedimentus no mekanismus atu tau envolvimentu ho partes interesadus komunidade nian no desenvolve programas espesiais konaba kestaun xave ba polisia komunitariu, ho konsulta ho munisipius. Ne e sei implika ba Asesor polisia NZ ne ebé iha prestasaun ba tempu naruk atu apoia ba PNTL, liu-liu iha asistensia teknika ba kurtu praju ba unidade polisia komunitariu n Polisia NZ iha areas partrikular ne ebé presisa, hanesan Servisus Polisia intelijensia no programa desenvolvimentu konaba kestaun xaves, hanesan polisia komunitariu ba prevensaun ba violensia domestika. 2) Komponente ba treinamentu ne ebé fo o suporta ba rekrutamentu efetivu no iha servisu treinamentu ba polisia komunitariu ( entre staf PNTL hotu) ne ebé sei laos deit desenvolve kakutak no badaen iha komunidade polisia, no mos fo o motivasaun, konfiansa no komitmentu atu implementa sai mos hanesan dalan ba hakbesik nian. Ida ne e sei involve Advaisor Polisia treinamentu hosi NZ atu prepara apoiu ba Unidade Sentru Trainamentu Polisia no polisia komunitariu ba desenvolvimentu ba materias treinamentu ne ebé apropriadu no desenvolvimentu no implementasaun ba programa trainanmentu ne ebé efetivu. Iha ba dahuluk programa ne e sei Page 24 of 203 Desenvolviment u ekonomia, Kapital Sosial Kuadru Institusional Planned Disbursements 104, ,944.24

26 Agensia Doadores Project title Project Description Strategic Development Plan Pillars fo o oportunidade uluk ba jestores PNTL hosi nasional no munisipius ne ebé involve iha programa ne e hodi ba visita ba NZ ho objetivu atu halo estudu komparativu no hahu halo programa planeamentu ho sira nia kolegas servisu hosi polisia NZ. Planned Disbursements 3) Komponente operasional ida iha munisippius ne ebé foka liu ba fornesimentu apoiu ba Komandante PNTL Munisipiu no ajente/staf sira atu institusionalisa sistemas no prosedimentus ne ebé efikas ba polisia komunitariu no entrega polisia komunitariu ne ebé efetivu ba munisipiu, Posto Administrativu no Sukus. Ne e sei involve matenek nain hosi polisia NZ ne ebé servisu iha munisipiu 3-4. Matenek nain sira sei visita dala 3-4 ba tinan ida no masimu liu semana 12 no iha disponibilidade atu kontatu atu estende ba visitas se ida ne e bele pratika. Ba tempu hanesan advaisores ba polisia komunitariu no treinamentu sei mos iha servisu iha apoiu Jestor munisipiu sira iha entre visita hosi matenek nain sira. Total 3,667,381 Page 25 of 203

27 Page 26 of 203 Ñ Ñ Ñ Ñ A I N A R O H A T U - U D O M A U B I S S E H A T U - B U I L I C O L E O L I M A C A S S A F O H O - A I - L I C O M U L O A I T U T U M A U L A U E D I S O R O M A U - C H I G A A I N A R O M A U - N U N O M A U - U L O M A N E T U N U N O - M O G U E S U R O - C R A I K M A U B I S S E M A N U T A S I F A T U - B E S I S U C O L I U R A I M A N E L O B A S A I N A R O D I S T R I C T S p a t i a l D i s t r i b u t i o n o f D w e l l i n g s K i l o m e t e r s S u c o B o u n d a r y S u b - d is t r i c t B o u n d a r y O c c u p ie d D w e llin g N E W S Ñ C lin ic T w o l a n e s e a l e d r o a d O n e - l a n e s e a l e d r o a d 4 W D v e h i c l e t r a c k 2. MUNISIPIU AINARO Perfil Munisipiu Ainaro lokalizadu iha sudoeste paíz no mapa 2. hatudu pozisaun jeográfiku Munisipiu Ainaro ne ebé ho luan 797 km² ho populasaun nain 59,175 tuir Sensus Munisipiu Ainaro iha Postu Administraativo ha at, Sukus 21 no Aldeias 131 hanesan hatudu iha Tabela 2.1. Tabela 2.1. Ponto Administrativo, Sukus no total Aldeias /Sukus Ainaro Hatu Builico Hatu Udo Maubisse Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Ainaro 7 Mauchiga 7 Foho-Ai-Lico (Beikala) 6 Aituto 9 Cassa 5 Mulo 8 Leolima 10 Edi 6 Manutaci 4 Nunu Moge 6 Fatubesi 6 Mau-Nuno Horai-Quic 4 Mau-Ulo Liurai 4 Soro Manelobas 4 Suro-Craic Manetu Maubisse Maulau 10 Data husi : MAE no Diresaun Nasional Estatistca Funsionáriu Governu iha Munisipiu Ainaro kompostu : SES: Polísias kompostu husi: 64 pessoal Seguransa Sivil no 4 funsionarius administrativa Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil: Publiku (16) Privadu/Fundasaun (11) 2. Profesores Ensinu Basiku: Públiku (437) : Privadu ( 46 ) 3. Profesores Ensino Sekundáriu Publiku (42) no Privadu ( 15 )

28 4. Profesores du Ensinu Tekniku Vocasional : Públiku (-) no Privadu (-) Iha Munisipiu Ainaro iha Eskolas Ensino Infantil : Publiku ( 9 ) no Privadu/Fundasaun (7) Ensino Basiku : Publiku (74) no Privadu (6), Ensinu Sekundárias Publika/Jeral (2) no Privadu/Fundasaun ( 2 ), ho Eskolas Ensinu Teknico Sekundária Publiko (-) no Privadu (-). Saude: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais (inklui espesialistas) Enfermeirus 4. 6 Assistente enfermeiros parteiras/os Fasilidade saúde maka Ospital (1), CHC (4), Postus Saude (23), Klinikas privada (4), SISCa (50). MSS : 1. Numeru idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidiu iha Munisipiu Ainaro hamutuk 5,910 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 5,605 pessoas no invalidus 305 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Ainaro hamutuk 3,582 pessoas. 3. Bolsa de Mãe : 3, Total funsionariu hamutuk 7 mak destaka ba Munisipiu 3 iha Munisipiu no 4 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 77 extensionistas no naun-extensionista CNE : 6 funsionarius Ministeriu Justisa :12 funsionarius SEPFOPE : 2 funsionarius MAE : 61 kompostu husi : Diresaun Distrital : 38 STAE : 6 no PNDS : 21 MCIA : 9, MTAC : 2, MOP : 31, SEJD: 2, MOP: 31, SEPFOPE: 2, MdF: 1 (ofisial finansas) PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) Iha tinan 2016, VI Governo Konstitusional aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Ainaro hamutuk rihun $534.2 ne ebé kompostu husi orsamentu fisiku rihun $478.7 no kustus operasional rihun $55.5 ba Suku 21 iha Munisipiu Ainaro. Orsamentu fisiku aloka ba Suku 21 ne ebé kompostu hosi: Postu Administrativu Ainaro Vila, suku 6, Hatu Builico, Suku 3 no Posto Administrativo Hatu Udo, sukus 2 hodi implementa programa PNDS kustu fisiku. Ba Postu Administrativu Maubisse mak hetan deit alokasaun kustus operasional hodi halo preparasaun planeamentu, programa PNDS ba tinan 2016 hanesan hatudu iha tabela tuir ne e. Page 27 of 203

29 Tabela : 2.2. Kapital Grants - PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Ainaro Ainaro Ainaro 41,615 41,615 Ainaro Ainaro Cassa 38,488 38,488 Ainaro Ainaro Manutaci 35,074 35,074 Ainaro Ainaro Maununu 34,811 34,811 Ainaro Ainaro Mau Ulo 26,234 26,234 Ainaro Ainaro Sor 35,303 35,303 Ainaro Ainaro Suro Craic 39,803 39,803 Ainaro Hatu Builico Mau Chiga 38,718 38,718 Ainaro Hatu Builico Mulo 47,863 47,863 Ainaro Hatu Builico Nunu-Mogue 37,885 37,885 Ainaro Hatu Udo Foho-Ailico 49,169 49,169 Ainaro Hatu Udo Leolima 53,762 53,762 Ainaro Maubisse Aitutu 6,000-6,000 Ainaro Maubisse Edi 6,000-6,000 Ainaro Maubisse Fatubessi 6,000-6,000 Ainaro Maubisse Horai-Quic 5,500-5,500 Ainaro Maubisse Manelobas 6,500-6,500 Ainaro Maubisse Manetu 6,750-6,750 Ainaro Maubisse Maubisse 6,500-6,500 Ainaro Maubisse Mau-Lau 6,250-6,250 Ainaro Maubisse Suco Liurai (Maubisse) 6,000-6,000 Total Total Ainaro 55, , ,225 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Integradu Munisipal ba Munisipiu Ainaru iha tinan 2016 la-hetan alokasaun orsamentu ba projetu foun, maibe prepara deit orsamentu naton hodi finaliza projetus sira ne ebé seidauk remata iha tinan Montante ne ebé Governu prepara hodi finaliza projetus reapropriasaun no retensaun sira ne e hamutuk rihun $ Husi total ne e, aloka ba PDM I rihun $336.3 no rihun $596.3 ba projetu PDM II. Husi total orsamentu ne e hodi finansia ba projetu konstrusaun salaun, salaun foun radio stafaori, rehabilitasaun latrinas, konstrusaun centro veterrario, Igreja, eskola, no sst hanesan mensiona iha tabela 2.3. Tabela 2.3 Reapropriasaun PDM-I&II Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ADN PDM-1 Retensaun Konstrusaun Salaun Multy Fungsi Ainaro Ainaro Ainaro Ainaro 11,070 ADN PDM-1 Reapro.. New construction of Radio Station's building Ainaro Ainaro Ainaro 128,173 in Ainaro ADN PDM-1 Reapro.. Rehabilitasaun haris fatin colegio Canossiana Ainaro Ainaro Ainaro 3,217 Ainaro MAE PDM-1 Reapro.. Konstrusaun centro komunitario Horaikiik Ainaro Maubesse Horai- 64,150 (aldeia 4) Quic MAP PDM-1 Reapro.. Konstrusaun centro veternario iha Maubisse Ainaro Maubesse Maubisse 60,242 Vila ME PDM-1 Reapro.. Reconstrucao Escola Sala Tolu Iha Suco Manutaci ( Hatumetaudu) Ainaro Ainaro Manutaci 69,425 Total PDM-1 Ainaro 336,277 Page 28 of 203

30 Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ADN PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Igreza Cassa Ainaro Ainaro Cassa 140,059 ME PDM-2 Reapro.. Konst. Escola EBC Mauxiga Ainaro Hatu Builico Mau Chiga 128,505 ME PDM-2 Reapro.. Konst. Escola Secundario Publico Hatubilico Ainaro Hatu Builico Nunu- 157,305 Mogue MS PDM-2 Reapro.. Postu Klinika Iha Suco Manutaci+Facilidade No Moru Haleu Ainaro Ainaro Manutaci 170,377 Total PDM-2 Ainaro 596,245 Total PDIM Ainaro 932,522 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 13 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Ainaro iha 2016, hamutuk tokon $3.5 no projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no balun projetu foun. Projetu sira ne e mak hanesan mensiona iha tabela 2.4. Tabela 2.4 Despezas Parseiru Dezenvolvimentu 2016 ba Munisipiu Ainaro Ajensia Doadores ajuda Nova Zelandia Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvi mentu Apoiu ka desenvolvimentu agronegosiu ne ebé susesu iha Timor Leste (FAST) Desenvolvim entu ekonomiku Planned Disbursement 936, Bangku Mundial Projetu Resilensia Klimatika Estrada TL Objetivu husi Projetu Resilensia Klimatika ba Estrada Timor Leste atu halo infrestrutura estrada ho klima rezilensia ba komunidade benefisiariu sira liu-liu estrada ne ebé iha ligasaun ho sira no fasilita sira hodi bele responde situasaun emerjensia liu-liu responde ba dezastre naturais. Desenvolvim entu Infra- Estrutura 1,214, ajuda Nova Zelandia Hadia a diak liu merkadu no produsaun liu hosi koporativas agrikultura iha TL (IMPACT Projetu ne e sei fo o rendimentu adisional ba agrikultores mane no feto iha munisipiu 8. Agrikultores sei hetan treinamentu konaba teknika ba sistema intensifikasaun fo os (SRI) atu hasae produsaun fo os (hare). Projetu sei hadia a diak liu asesu ba merkadu no promove kresimentu merkadu ba kulturas-xave ho base iha analisa domestika (fo os/hare) no ba merkadu internasionais (fo os no aihoris ho fini ne ebé diak liu ho forekeli (soja) ). Kooperativas sei kaer servisu fundamental, no agrikultuores sei hetan treinamentu diak hosi organisasaun korporativus no jestaun ba negosius ki ik. Desenvolvim entu Infra- Estrutura 149, Page 29 of 203

31 Ajensia Doadores Ajensia Koopersaun Internasional Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvi mentu Projetu ba promosaun Agribisnis ba Feto rural Atu desenvolve agribisnis ba feto rural hosi utilisasaun rekursu lokal no hasae/ estabelisa sira nia rendimentu. Desenvolvim entu Infra- Estrutura Planned Disbursement 24, Ajensia desenvolvim entu internasional EUA Avansa ba monitorisasaun no avalisaun Objetivu ba Avansa M & E hodi ajuda monitorisasaun ba projetu Avansa Agrikultura durante realisasaun ba avaliasaun ba projetu DAC no ba Avansa ba Agrikultura. Esforsus sira ne e atu fo o informasaun no hodi orienta atu jere ba projetu desenvolvimentu ba aktividades tuir mai ka iha futuru 44, Desenvolviment u Infra-Estrutura 44, ERA- Hadiak liu ba asesu rural Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova-Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei Desenvolvim entu Infra- Estrutura 6, halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no hakotu ba projetu ne e. Ajuda Nova Zelandia Bolsa estudus no estajiu graduadu Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no posgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, Page 30 of 203 Kapital Sosial 117,561.85

32 Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvi mentu aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan) komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Planned Disbursement -Ajuda Irlandia -Nova Zelandia. BOSS-Projetu ba oportunidade negosius no apoiu servisus Setor privadu Timor Leste nia desenvolvimentu lao ladun diak tebes no en jeral hetan desafius barak no hetan susar ne ebé impede kresimentu sustentavel ba desenvolvimentu. Iha kontestu ne e, nesesidade real/estratejia ne ebé orienta ba merkadu no instrumentu ne ebé iha tende tau iha fatin /pratika los no involve parseirus prinsipais iha prosesu desenvolvimentu no setor privadu tende opera ho forma integradu no kordenadu. Projetu BOSS hanesan projetu desenvolvimentu setor privadu hodi hasforsa instituisaun hanesan maluk ba servisu nian. Iha asaun hanesan fasilitador, no sentralisa ba apoiu tekniku, kordinasi, networking no informasaun. Durante tinan 5 ba implementasaun, projetu BOSS apoia Governu TL iha realisasaun ba objetivus xaves ne ebé estabelese Projetu BOSS tama hotu ba igualdade jeneru iha nivel hotu. Tanba projetu ninia metodolojia ba implementasaun ne e inkorpora ba goja grau ida ne ebe a as ba propriedade lokal. Projetu ne e sentra ba sustentabilidade no eskala ne ebé signifika katak sei esforsa maka as ba mudansa sistemika no desenvolve visaun klara ba futuru no mos ba tempu projetu ne e lao hela. Pojetu BOSS iha fasilitador ida inves hanesan knar intervensionista. Asaun hanesan katalisator ba mudansa dudu barak liu ba jogadores atu partisipa iha sistema merkadu nian ( halibur hamutuk iha) no kondus ba apropriasaun lokal ne ebé a as tebes no relevante liu no mudansa ne ebé sustentavel no impaktu. Intervensoens ne ebé fasilita hosi projetu ho objetivu atu desvia antes identifika kausa ba desempeñu ne ebé ladiak ba merkadu.projetu ne e iha komponente principal 3: Objetivu 1 : Hasae Desenvolvim entu ekonomia, Kapital Sosial 184,659 Page 31 of 203

33 Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvi mentu oportunidade ba negosiu ba MSEs iha tarjetu setores no munispius.objetivu 2 : Asesu país hotu ba inovador merkadu/nesesidade ne ebé orienta ba desenvolvimentu servisu negosiu. Objetivu 3 : Hasae kompromisu no kapasidade SEAPRI atu integra jeneru iha politika hotu, programas no aktividades. Objetivu ba desenvolvimentu ba projetu atu kontribui diretamente ba jerasaun ki iak liu ba desenvolvimentu ekonomiku no kualidade emprego ba mane no feto, no indiretamente ba konsolidasaun ba paz no prevensaun konflitu. Planned Disbursement DFAT ajuda Australia Australia- Timor Leste ba Asistensia ba servisus sekundariu Fase 2 (ATLASS) Atlas II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Kapital Sosial 78, DFAT ajuda Australia R4D - ba Estradas Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha subsetor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin Desenvolvi mentu Infraestrutura 6, Page 32 of 203

34 Ajensia Doadores Fundo ajuda Nova Zelandia Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvi mentu institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publiku- partikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho Xefe fundu misaun inisiativa AUSAID INK211. Objetivu hosi Misaun ba fundu atu permite ba pos Nova Zelandia, konsistente ho sira nia objetivu diplomasia nian atu apoia aktividades ho forma fleksivel ne ebé real no direta hodi atende nesesidade desenvolvimentu ba destinu nasaun. HOMF bele usa ba suporta aktividade oin-oin, maibe sira ne e hotu nia objetivu ba objetivu global, ba apoiu ba objetivu estratejia ajuda programa Nova Zelandia Desenvolvi mentu ekonomia, Kapital Sosial Planned Disbursement 7, Nova Zelandia café no kakau iha TL Koperativa ba Asosiasaun Nasional ba negosius (NCBA) hanesan koperativa Café Timor-Leste (CCT) mak hanesan parseirus ba exekusaun programa COCAR daudaun ne ebé komponente café (projetu rehabilitasaun ba kintal café) ne ebé finansia hosi AUSAID no Apoiu NZ. Projetu rehabilitasaun kintal café sei mai iha no hotu iha Setembru Hanoin katak nesesidade desenvolvimentu kontinua no susesu to o oras ne e ba komponente COCAR, programa ba apoiu NZ buka atu esplora liu tan ba apoiu tempu naruk ba setor kakau. apoiu hahu buka iha 2014 hosi NCBA liu hosi nota proposal konseitu ba aktividades café no kakau iha TL. Desenvolvi mentu ekonomia 494, Koopersaun internasionak Korea nian Nutrisaun ba saude Inan no oan (MCHN) CP (2012) Saude Inan (materno)- nutrisaun labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP Kapital Sosial 202, Page 33 of 203

35 Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvi mentu fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. Planned Disbursement Total 3,467,616 Page 34 of 203

36 Page 35 of 203 Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Ø Vemase Wailili Uacala Seical Ossoala Trilolo Atelari Gariuai Triloca Uaigae Bucoli Fatulia Ostico Lari Sula Guruca Buibau Nunira Tequino Mata Caicua Uaiolo Loilubo Macalaco Lelalai Bahu Lavateri Samalari Waitame Bualale Sagadati Saelari Afaca Soba Uatu-lari Uataco Caibada Defauassi Haeconi Buruma Bada Ho'o Uailaha Baha Mori Namanei Laisorolai de Sima Afaloicai Libagua Locoliu Baguia Letemuno Uma Ana Ulo Abo Ossu-Huna Alaua Craic Alaua Leten Uma Ana Ico Abafala Laisorolai de Baixo Maluro Uataco Vemase Samalari VEMASE BAUCAU LAGA BAGUIA QUELICAI VENILALE BAUCAU DISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Kilometers Suco Boundary Sub-district Boundary Two-lane sealed road Occupied Dwelling Ø Ñ Clinic Hospital CHC (Community Health Centre) One-lane road 4 W vehicle track N E W S 3. MUNISIPIU BAUCAU Perfil Mapa 3 hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Baucau ne ebé ho luan área hamutuk 1,494 km² ho populasaun 111,694 tuir Sensus Munisipiu Baucau iha Posto Administrativo neen (6) ho 59 Sukus no 282 Aldeias hanesan hatudu iha Tabela 3.1. Tabula 3.1 Posto Administrativo ho Sukus no total Aldeias/Sukus Baguia Baucau Laga Quelicai Vemasse Venilale Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Afaloicai 4 Bahu 5 Atelari 10 Abafala 3 Caicua 2 Bado-Ho o 5 Alaua Craic 5 Bucoli 6 Libagua 5 Abo 4 Loilubo 3 Baha Mori 6 Alaua Leten 5 Buibau 6 Nunira 5 Afaça 3 Ossouala 5 Fatulia 4 Defa-Uassi 4 Buruma 4 Saelari 9 Baguia 3 Ostico 3 Uailaha 4 Haeconi 6 Caibada (Uaimua) 7 Sagadati 11 Bualale 2 Uaigae 2 Uai-Oli 4 Larisula 7 Gariuai 8 Samalari 7 Guruça 5 Uato-Lari 3 Uatu Haco 4 Lavateri 5 Samalari 4 Soba 6 Lacoliu 3 Vemasse 4 Uma Ana Ulo 4 Osso Huna 3 Seiçal 5 Tequinaumata 5 Laisorolai de Baixo 4 Uma Ana Ico 4 Samalari 4 Tirilolo 6 Laisorolai de Cima 3 Uacala 4 Triloca 4 Lelalai 4 Uailili 10 Letemumo 5 Macalaco 3 Maluro 4

37 Baguia Baucau Laga Quelicai Vemasse Venilale Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Sukus T.Aldeias Namanei 4 Uaitame 4 Data husi : MAE no Estatistica Funsionárius Governu iha Munisipiu Baucau kompostu : SES: Polísias kompostu husi 87 Seguransa Sivil no 6 funsionarius administrativas Bombeiros permanentes Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (4 ) no Privadu/Fundasaun (17) 2. Profesores Ensino Basiku: públiku ho (839) Privadu/fundasaun (499) 3. Profesores Ensino Sekundárius Jeral: Públiku ho (171) Privadu/Fundasaun(18) 4. Profesores Ensino Tekniku Vokasional: (18 ) Públiku ho (33) Privadu Munisipiu Baucau iha Eskolas Infantil: Publiku ( 1), Privadu (3) no Fundasaun (5) Eskolas Ensino Basiku Publiku (96) no Privadu (8) no Fundasaun (68), Eskolas Ensino Sekundária Publiku (8) no Privadu (1), fundasaun (1) Eskolas Ensino Tekniku Vocasional, Publiku 1, Privadu (2), no Universidade (-). Fundasaun(2) Saúde: Funsionáriu administrasaun no lojistika Médikus lokais (inklui espesialistas) Enfermeiras/os Assistentes enfermeiros parteiras Fasilidade saúde mak : Hospital (1), CHC (8), Postus Saúde (58), Klínika Privada (3), no SISCa (60). MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Baucau hamutuk 14,694 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 12,289 pessoas no invalidus 2,405 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Baucau hamutuk 7,000 pessoas. 3. Bolsa de Mãe : 4, Total funsionariu hamutuk 31 mak destaka ba Munisipiu 25 iha Munisipiu no 6 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 154 Extensionistas temporárius no naun Extensionistas CNE : 7 funsionarius PDHJ : 7 pesoas Ministeriu Justisa: 16 funsionarius MCIA : 5, MTAC: 2, MOP: 87, SEJD: 1, SEPFOPE: 13, PDHJ: 6 MAE : 86 kompostu husi: 46 husi Diresaun Distrital STAE: 6 no PNDS: 39 MdF : 13(DGA : 4, Imposto 8, Estatistika 1) Page 36 of 203

38 PROGRAMA NASIONAL DEZENVOLVIMENTO SUKUS (PNDS) Iha tinan 2016, VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Baucau hamutuk tokon $1.4 ne ebé kompostu husi orsamentu projetu fisiku hamutuk tokon $1.2 ba Postu Administrativu Laga, Baucau no Quelicai. Ba kustus operasional aloka rihun $152.3 ba suku 59 refere liu ba Posto Administrasaun Baguia no Vemasse hodi prepara planeamentu projektus sira. Tabela : 3.2. Kapital Grants - PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Baucau Baguia Afaloicai 6,500-6,500 Baucau Baguia Alua Criac 6,500-6,500 Baucau Baguia AluaNA Leten 6,500-6,500 Baucau Baguia Defa Uassi 6,500-6,500 Baucau Baguia Haeconi 6,500-6,500 Baucau Baguia Lari Sula 6,500-6,500 Baucau Baguia Lavateri 6,000-6,000 Baucau Baguia Osso-Huna 6,500-6,500 Baucau Baguia Samalari (Baguia) 6,000-6,000 Baucau Baguia Uacala 6,000-6,000 Baucau Baucau Bahu 36,529 36,529 Baucau Baucau Bucoli 38,733 38,733 Baucau Baucau Buibau 19,706 19,706 Baucau Baucau Buruma 31,298 31,298 Baucau Baucau Caibada 25,262 25,262 Baucau Baucau Gariuai 38,650 38,650 Baucau Baucau Samalari 24,141 24,141 Baucau Baucau Seical 9,610 9,610 Baucau Baucau Triloca 29,136 29,136 Baucau Baucau Trilolo 24,516 24,516 Baucau Baucau Wailili 26,313 26,313 Baucau Laga Atelari 41,124 41,124 Baucau Laga Libagua 37,343 37,343 Baucau Laga Nunira 40,989 40,989 Baucau Laga Saelari 41,468 41,468 Baucau Laga Sagadati 36,262 36,262 Baucau Laga Samalari (Laga) 43,719 43,719 Baucau Laga Soba 29,370 29,370 Baucau Laga Tequino Mata 43,945 43,945 Baucau Quelicai Abafala 39,704 39,704 Baucau Quelicai Abo 38,297 38,297 Baucau Quelicai Afaca 44,221 44,221 Baucau Quelicai Baguia 44,269 44,269 Baucau Quelicai Bualale 41,913 41,913 Baucau Quelicai Guruca 38,342 38,342 Baucau Quelicai Laisorolai De Baixo 42,619 42,619 Baucau Quelicai Laisorolai De Cima 38,906 38,906 Baucau Quelicai Lelalai 41,184 41,184 Baucau Quelicai Letemno 39,763 39,763 Baucau Quelicai Locoliu 43,892 43,892 Page 37 of 203

39 Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Baucau Quelicai Macalaco 36,052 36,052 Baucau Quelicai Maluro 37,062 37,062 Baucau Quelicai Namanei 39,684 39,684 Baucau Quelicai Waitame 47,519 47,519 Baucau Vemase Caicua 6,000-6,000 Baucau Vemase Loilubo 5,500-5,500 Baucau Vemase Ossoala 5,500-5,500 Baucau Vemase Ostico 5,500-5,500 Baucau Vemase Uaigae 6,000-6,000 Baucau Vemase Uatu-Lari 5,500-5,500 Baucau Vemase Vemasse 6,500-6,500 Baucau Venilale Bada Ho'o 6,000-6,000 Baucau Venilale Baha Mori 5,750-5,750 Baucau Venilale Fautlia 6,250-6,250 Baucau Venilale Uailaha 6,250-6,250 Baucau Venilale Uaiolo 6,000-6,000 Baucau Venilale Uataco 6,250-6,250 Baucau Venilale Uma Ana Ico 6,000-6,000 Baucau Venilale Uma Ana Ulo 5,750-5,750 Total Baucau 152,250 1,231,541 1,383,791 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM Iha tinan 2016, VI Governo Konstitusional aloka orsamento ba programa PDIM iha Munisipiu Baucau hamutuk tokon $6.4 ne ebé kompostu husi PDM I aprezenta ho total rihun $830 no tokon $5.6 ba PDM II. Husi total orsamentu ne e hodi finansia ba projetus hanesan mensiona iha tabela 3.3 ba projetu kontrusaun eskola, bee mos, residensia, estrada, sentru saúde, valetas no sst. Tabela 3.3. Kapital Dezenvolvimentu PDM-I no PDM-II 2016 Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Posto Administrativu Sukus Total Kustus ADN PDM-1 Foun EBC 474 EBS FP Lavateri Nova Baucau Baguia Lavateri 110,000 Const.das Instalasões de Administrasaun geral ADN PDM-1 Foun Konstrusaun foun Posto Saude Larisula Baucau Baguia Lari Sula 160,000 ADN PDM-1 Foun EBF (Escola Basica Filial) Defawasi nova construcão das instalacões de administrasaun geral Baucau Baguia Defa Uassi 120,000 ADN PDM-1 Foun Halo Konservatorio Bee nalihun hodi fornese bee ba Natar 10X20m iha suco Laisorulai Leten,Laisorulai karaik no Bualale ADN PDM-1 Foun Aumenta sala 3 EscolaSecundaria Quelicai ADN PDM-1 Foun Konstrusaun EBF (Escola Basica Filial) Ta'abere Letemumo ADN PDM-1 Foun Dada be'e mos husi be'e matan Lau-Liu no Uaida'e ba suku Lavateri,suku Defauasi (aldeia Saemeta),no suku Samalari (multy suco) ADN PDM-2 Foun New construction of Loilubo Sister's Accomodation Page 38 of 203 Baucau Quelicai Laisorolai de Cima 75,000 Baucau Quelicai Letemno 110,000 Baucau Quelicai Letemno 110,000 Baucau Baguia Lavateri 145,000 Total PDM-1 Baucau 830,000 Baucau Vemase Loilubo 292,114

40 Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Posto Administrativu Sukus Total Kustus ADN PDM-2 Foun Construsaun Residencia Madre iha Baucau Baucau Bahu 250,000 Fatumaca ADN PDM-2 Foun Rehabilitasaun Estrada ho Ateru Rai Baucau Laga Samalari 250,000 mutin, Valeta husi aldeia Lalulai to'o aldeia Desagua inkuli suku vizinhu Suku Soba (Laga) ADN PDM-2 Foun Konstrusaun Irrigasaun Lugue nebe Baucau Laga Soba 300,000 fornese Bee ba Natar 150 hektar ho distansia 3 km suko Soba ADN PDM-2 Foun Konstrusaun centro saude komunitariu Baucau Laga Nunira 350,000 no fasilidade iha suku Nunira Darafae ADN PDM-2 Foun Konstrusaun posto saude Boleha no Uma ba Doutor iha suco Soba Boleha Baucau Laga Soba 250,000 ADN PDM-2 Foun Konst. Irigasaun ossomutu no Ale-ere ba Aldeia rua mak Aldeia: - Caicasalari ossomutu 5 Km distansia ho area luan 450 Ha benefisiariu 120 UK asesu be'e permanente, - Konst. Irigasaun Ale-ere ba Aldeia Itidao no Aldeia Samaguia distansia 4 km area luan 195 Ha benefisiariu 150 UK suku, Tequinomata ADN PDM-2 Foun Konstrusaun Estrada Rural Bubudefu (Estrada Tuan) hodi halo koneksaun / Liga fila fali, (Depois de hetan estragus husi inundasaun/ Rai halai iha tinan barak nia laran) hodi ba To'o Estrada Teriloeda'e ADN PDM-2 Foun Rehabilitasaun Estrada Rural Borudua Atelari ± 8 Km ADN PDM-2 Foun Konstrusaun Mercado Laga iha fatin Baida'e Lari,aldeia Butufalu suco Soba ADN PDM-2 Foun Konstrusaun no rehabilitasaun estrada husi Giarabau to'o aldeia Afalari ADN PDM-2 Foun Dada be'e mos husi be'e matan Bu'urira ba aldeia Larigua,Afalari no aldeia Larisula suco Haeconi ADN PDM-2 Foun Konstrusaun no rehabilitasaun estrada husi Bunabere to'o aldeia Osso-Ufulari ADN PDM-2 Foun Konstrusaun foun Posto Saude Ossohuna Baucau Laga Tequino Mata Baucau Laga Samalari (Laga) 450, ,000 Baucau Laga Atelari 315,000 Baucau Laga Soba 250,000 Baucau Baguia Lavateri 200,000 Baucau Baguia Haeconi 250,000 Baucau Baguia Lavateri 250,000 Baucau Baguia Osso- 175,000 Huna ADN PDM-2 Foun Irigasaun Ossomoloi 5 km Baucau Baguia Alua 365,000 Criac ADN PDM-2 Foun Loke Estrada Husi gulari to afami Baucau Baguia Samalari 250,000 (Baguia) ADN PDM-2 Foun Dada bee mos ba komunidade inklui posto Administrativo,PNTL no Centro saude to'o Nebere husi Arabaudae Baucau Quelicai Letemno 132,405 ADN PDM-2 Foun Ateru estrada no Valeta husi Bercoli to'o Osso-Hula ADN PDM-2 Foun Konstrusaun Estrada husi Suku Afaça- Gurusa to Igreja Quelicai ADN PDM-2 Foun konstrusaun posto saude Lelalai no Uma profesional saude Baucau Venilale Uma-Ana 300,000 Ulo Baucau Quelicai Afaca 350,000 Baucau Quelicai Lelalai 250,000 Total PDM-2 Baucau 5,604,519 Total PDIM - Baucau 6,434,519 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Iha tabela 3.4 aprezenta projetu reapropriasaun PDM I no II tinan 2015 husi Munisipiu Baucau ne ebé presiza reapropria ba tinan 2016 ho montante tokon $1.8. Husi total ne e kompostu husi PDM Page 39 of 203

41 I rihun $985.3 no rihun $858.4 ba projetu PDM II. Razaun halo reapropriasaun projetu hirak ne e tamba ninia implementasaun la-konsege remata iha tinan 2015 no sei kontinua implementa fali iha tinan Tabela 3.4. Reapropriasaun PDM I&II 2016 Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ME PDM-1 Reapro.. EBF 5299 EP P F Darasula, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. EBC 343 EP P Ossohuna, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. Eskola Primaria Publico Iha Belavista Suco Saelari ME PDM-1 Reapro.. EBC Laisorulai, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. EBF 376 EP P Boleha, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. EBF 408 EP P Ariana, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. EBF 418 EPC F Saelari, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. EBF369 EP P Uainau Bucoli, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas ME PDM-1 Reapro.. EBC Trilolo, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas 335 M2. ME PDM-1 Reapro.. Const. Edifsio Escola Primaria Iha Suco Osso-Uala ME PDM-1 Reapro.. EBC 731 EPS P F Borodua/ Atelari, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas. ME PDM-1 Reapro.. EBC 371 EPS P F Afaca, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas. ME PDM-1 Reapro.. EBC 342 EP P Haudere, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas. ME PDM-1 Reapro.. EBC 2253 EPS F Larisula, Nova Construcao Das Instalacoes Da Administracao Geral, Salas de Aulas Para Integracao de Pre Escolar Latrinas. Baucau Baucau Gariuai 84,533 Baucau Baguai Osso- Huna 77,329 Baucau Laga Saelari 61,977 Baucau Quelicai Laisorolai de Cima 63,201 Baucau Laga Soba 62,514 Baucau Venilale Uataco 80,796 Baucau Venilale Bada Ho'o 60,833 Baucau Baucau Bucoli 71,204 Baucau Baucau Trilolo 59,559 Baucau Vemase Ossoala 59,632 Baucau Laga Atelari 62,151 Baucau Quelicai Afaca 64,964 Baucau Baguia Aluana Leten 62,954 Baucau Baguia Lari Sula 78,913 ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitasaun Edifisiu RTTl Baucau Baucau Baucau Trilolo 14,738 Total PDM-1 Baucau 965,298 ME PDM-2 Reapro.. Escola Basica Central Binagari Baucau Vemase Vemasse 128,605 MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Centro Saude Liabala No Uma Profesional Saude Baucau Venilale Uataco 190,821 MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Centro Saude Bruma+ Uma Profesional Saude Baucau Baucau Buruma 265,109 Page 40 of 203

42 Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Centro Saude Quelecai+ Uma ba Profesional Saude Baucau Baguia Lari Sula 273,832 Total PDM-2 Baucau 858,368 Total PDIM - Baucau 1,823,666 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 14 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Baucau iha 2016, hamutuk tokon $7.6, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no mos balun foun. Projetu sira ne e mak hanesan mensiona iha tabela 3.5 Tabela 3.5 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu ba Munisipiu Baucau Munisipiu Baucau Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajensia Japaun nian Projetu ba future Be e Baucau Projetu ba promosaun Agribisnis hosi feto Rural Servisu hela ho Visaun Mundial NZ atu implementa aktividade hodi hadiak liu saude ba 830 familias (5000), aumenta tan asesu ba Be e Mo os, hadia a diak liu ijiene no komportamentu saneamentu no estabelese irigasaun be e ba produsaun iha komunidade 12 iha Munispiu Baucau, Timor Leste. Atu desenvolve agribisnis hosi feto rural ne ebé utelisa rekursu lokal no hodi hasae / estabelisa rendimentu. ekonomia Planned Disbursement 269, , Ajensia Japaun nian Projetu ba rehabilitasaun ba eskema irigasaun ba Buluto Rehabilitasaun no hadia a diak liu eskema irigasaun Buluto no fo o orientasaun iha jestaun ba instalasoens no ba formasaun ba halo jestaun Be e nian inklui mos halo koperasaun no estabelisimentu asosiasaun ba usa nain ba Be e. Economic Development ekonomia 2,494, Koopersaun Alemanha nian Uniaun Europeia Halo jestaun ba agrobiodiversidade Hodi moris nafatin ka ba bebeik iha TL (BMZ) ba alterasaun klima global aliansi (GCCA)Timor Leste Hadia a diak liu moris naruk ema nian liu hosi usa ABD Hadia a diak liu mudansa resilensi klima komunidades rurais. ekonomia Economic Development ekonomia 31, , Koopersaun Alemanha Apoia ba desenvolviment Kriasaun ba servisu nain. Page 41 of 203

43 Ajensia Doadores nian Munisipiu Baucau Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku Planned planu Disbursement u paz liu hosi ekonomia 846, promosaun ba inovasaun servisu nain sira. Ajensia desenvolvim entu internasional EUA Ba Distrito/Munisip iu Harii komunidade Resilensia ba Redusaun Risku desastre iha TL, fase II-CS.0571 Apoiu fundu ba desentralisasaun USAID nian ba Munispius ( signifika ba Munisipius), hadia a kapasidade governu lokal atu atende nesesidades komunidade no aumenta sira nia kapasidade atu fasilita prestasaun servisu iha forma ne ebé efikas liu, efisiente no kontinuidade. Ba sira ne ebé servisu iha Munisipiu iha nivel lokal ba GOTL Munisipiu, Postu Administrativu no kosellu Sukus hodi hasae kapasidade instituisaun no umanu atu presta servisu basiku ne ebé efikas liu no adekuadu ba nesesidade no espetativas populasaun/komunidade sira nian. Ba Munisipiu focus ba envolvimentu orgauns subnasional governu nian, organisasoens komunitarius, hanesn mos ba maioria timorense ne ebé hela sai hosi Dili, capital TL. Ba Munisipiu sei atinji serka de konsellu sukus 100 iha Munisipiu pilotu 5. Koloka tiha populasaun iha sentru terenu politiku no asesu ba esforsu justisa nian. Ba Munisipiu sei servisu direta ba kolaborasaun ho Ministeriu Justisa atu haforsa instituisoens lokais ba setor justisa ho finalidade atu aumenta asesu ba justisa formal no laos formal. Aktividades sei inklui kapasitasaun ne ebé destinadu ba organisasoens ba asistensia juridika naun govermentais, divulgasaun informasaun juridikas, no haforsa sistemas iha tribunais distritais. Hamutuk ho USAID ba oin atu harii kapasidade lokal no promove propriedade nasaun nian. Ba Munisipiu sei garante metodolojias, hakbesik no materiais ne ebé iha instituisaun ho nia implementasaun ho servisu nain sira no instituisaun benefisiariu sira hanesan konsellu sukus no tribunal Munisipius ne ebé mak permite atu sustenta ba desentralisasaun no fortalesimentu ba setor justisa ne ebé esforsa hela iha TL. Hosi USAID ba Munisipiu sei utilisa materiais ne ebé iha hanesan prosesu harii kapasidade organisasional (OCP) hanesan metodolojia hodi sukat desempeñu no estrutura governu, sosiedade sivil, meius komunikasaun no organisasoens akdemikus atu atende nesesidades implementadores ba instituisoens lokais, organisasoens ba sosiedade sivil (OSC), no parseirus ba asistensia judisiariu. Objetivu projetu hodi fo o kontribuisaun ba hasae resilensia komunidade Timorense atu hatan no adapta ba sokes ba perigu relasionadu ho integrasaun ba prepara saun atu hasoru desastre hodi hatama iha programa desenvolvimentu ne ebé naruk. Kapital Sosial 50, Kapital Sosial 28, Page 42 of 203

44 Ajensia Doadores ajuda Nova Zelandia nian ajuda Australi nian ajuda Australi nian Munisipiu Baucau Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku Planned planu Disbursement Estajiariu ba Nova Zelandia Bolsu estudu oferese Kapital Sosial 117, bolsa estudu no oportunidade Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estajiariu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan) komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus Kapital Sosial 78, basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius Australia Timor timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik Leste ba ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Asistensia ba Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade servisus espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital sekundariu fase Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos 2 (ATLASS) treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho 42, R4D efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun Infra-estrutura Desenvolviment ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho u ba estradas base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publiku- partikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus Page 43 of 203

45 Ajensia Doadores ajuda Australi nian Australia nian Munisipiu Baucau Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Fornesimentu no Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades sanitasaun Be e rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e Infra-Estrutura, Rural no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran Kapital Sosial BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). ba hapara violensia kontra feto Projetu ba treinamentu iha level badaen natoon nian ( projetu subsidiu) hakotu violensia kontra feto iha objetivu atu hamenus violensia no hadia a diak liu moris diak feto no labarik sira ne ebé afeta hosi volensia. Ida ne e hetan organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oinoin hodi hasae liu tan kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu servisu no resultdu ba justisa nian. Projetu ne e sei fornese : (i) treinamentu ba badaen iha level natoon (ii) treinamentu tekniku ba professor (iii) hasae ligasaun merkadu servisu hosi TVET (iv) haforsa no apoiu finansiamentu TVET no (v) projetu implementasaun no jestaun. Page 44 of 203 Planned Disbursement 529, Kapital Sosial 536, Kapital Sosial 1,141,802.31

46 Ajensia Doadores Koopersaun internasionak Korea nian Munisipiu Baucau Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku Planned planu Disbursement Nutrisaun Inan Kapital Sosial 506, no saude labarik Saude Inan (materno)- nutrisaun labarik (MCHN). nian (MCHN) Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun CP ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no (2012) hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID hod kode 11A433. Ajuda Nova Zelandia Polisia komunidade Timor-Leste Atu fo o apoia ba desenvolvimentu professional ba polisia Nasional TL (PNTL) ba praju naruk, no governu TL fo o tiha ona sinal ho interese hodi simu apoiu atu desenvolve kapasidade ho parseirus bilateriais. Sekretariru Estadu Seguransa no PNTL solisita asistensia hosi Nova Zelandia iha area ba polisia komunitariu. Polisia komunitariu karakterisa orgaun sentral no principal ne ebé hatur tuir lei organika PNTL, 2009, no rua-rua hosi lideransa politika no polisia iha prioridade atu hakbesik liu ba polisia komunitariu hodi hamenus konflitu ba krime iha TL, liu hosi apoiu ba desenvolvimentu ekonomiku no social. Objetivu jeral ba TLCPP atu hari i komunidade ne ebé metin no hetan mahon. Liu hosi hari i polisia komunitariu ne ebé efikas no efesiente iha TL. ne e kompostu hosi komponente 3 : Estrutura institusional 645, )Komponente estratejiku ida mak ho hateke liu ba level nasional, fornese suporta ba PNTL atu kontinua hakbit politika instituisaun polisia komunitariu, estratejia, planu asaun, sistemas no prosedimentus no mekanismus atu tau envolvimentu ho partes interesadus komunidade nian no desenvolve programas espesiais konaba kestaun xave ba polisia komunitariu, ho konsulta ho munisipius. Ne e sei implika ba Asesor polisia NZ ne ebé iha prestasaun ba tempu naruk atu apoia ba PNTL, liu-liu iha asistensia teknika ba kurtu praju ba unidade polisia komunitariu n Polisia NZ iha areas partrikular ne ebé presisa, hanesan Servisus Polisia intelijensia no programa desenvolvimentu konaba kestaun xaves, hanesan polisia komunitariu ba prevensaun ba violensia domestika. 2) Komponente ba treinamentu ne ebé fo o suporta ba rekrutamentu efetivu no iha servisu treinamentu ba polisia komunitariu ( entre staf PNTL hotu) ne ebé sei laos deit desenvolve kakutak no badaen iha Page 45 of 203

47 Ajensia Doadores Munisipiu Baucau Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu komunidade polisia, no mos fo o motivasaun, konfiansa no komitmentu atu implementa sai mos hanesan dalan ba hakbesik nian. Ida ne e sei involve Advaisor Polisia treinamentu hosi NZ atu prepara apoiu ba Unidade Sentru Trainamentu Polisia no polisia komunitariu ba desenvolvimentu ba materias treinamentu ne ebé apropriadu no desenvolvimentu no implementasaun ba programa trainanmentu ne ebé efetivu. Iha ba dahuluk programa ne e sei fo o oportunidade uluk ba jestores PNTL hosi nasional no munisipius ne ebé involve iha programa ne e hodi ba visita ba NZ ho objetivu atu halo estudu komparativu no hahu halo programa planeamentu ho sira nia kolegas servisu hosi polisia NZ. Planned Disbursement 3) Komponente operasional ida iha munisippius ne ebé foka liu ba fornesimentu apoiu ba Komandante PNTL Munisipiu no ajente/staf sira atu institusionalisa sistemas no prosedimentus ne ebé efikas ba polisia komunitariu no entrega polisia komunitariu ne ebé efetivu ba munisipiu, Posto Administrativu no Sukus. Ne e sei involve matenek nain hosi polisia NZ ne ebé servisu iha munisipiu 3-4. Matenek nain sira sei visita dala 3-4 ba tinan ida no masimu liu semana 12 no iha disponibilidade atu kontatu atu estende ba visitas se ida ne e bele pratika. Ba tempu hanesan advaisores ba polisia komunitariu no treinamentu sei mos iha servisu iha apoiu Jestor munisipiu sira iha entre visita hosi matenek nain sira. Total 7,554,813 Page 46 of 203

48 Page 47 of 203 Ø Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Cowa Ritabou Aidabaleten Hataz Purugoa Leolima Meligo Leber Opa Tapo/Memo Sanirin Leohito Lebos Batugade Deudet Lupal Molop Saburai Balibo Vila Lontas Lour Guda Tapo Gildapil Manapa Sibuni Oe-Leu Goulolo Dau Udo Carabau Raiheu Odomau Cotabot Colimau Atudara Holsa Ai-Assa Bobonaro Lahomea Malilait Lourba Raifun Soilesu Guenu Lai Ilat- Laun Male- Ubu Atu- Aben Tebabui Raifun Ritabou Rairobo BALIBO ATABAE MALIANA CAILACO BOBONARO LOLOTOE BOBONARO DISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Kilometers N Suco Boundary Sub-district Boundary 4 W vehicle track Occupied Dwelling Ñ Clinic Community Health Center One-lane road Two-lane sealed road Ø Hospital 4. MUNISIPIU BOBONARO Perfil Mapa 4. hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Bobonaru ho nia luan hamutuk 1,368 km² ho populasaun nain 92,049 tuir Sensus Tabela 4.1 hatudu Munisipiu Bobonaro iha Postos Administrativos 6, Sukus 50 no aldeias 194. Tabela 4.1. Postos Administrativos ho Sukus no total aldeias/sukus Atabae Balibo Bobonaro Cailaco Lolotoe Maliana Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Aidabaleten 7 Balibo Vila 7 Ai Assa 6 Atudara 4 Deudet 3 Holsa 6 Atabae 5 Batugade 3 Atu Aben 2 Dau Udo 2 Gildapil 2 Lahomea 5 Hataz 4 Cowa 5 Bobonaro 3 Goulolo 4 Guda 4 Odamau 4 Rairobo 4 Leohito 5 Carabau 5 Gueno Lai 3 Lebos 2 Raifun Leolima 4 Colimau 5 Manapa 3 Lontas 3 Ritabou Sanirin 3 Kota Boot Meligo 4 Lupal 3 Saburai Ilat-Laun 3 Purugoa 2 Opa 3 Tapo /Memo Leber 5 Raiheu Lour Lourba Malilait Maliubu Molop

49 Atabae Balibo Bobonaro Cailaco Lolotoe Maliana Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Sukus T.Aldeia Oeleo Sibuni Soileco Tapo Tebabui Data husi : MAE na Estatistica Funsionáriu Governu iha Munisipiu Bobonaro kompostu: SES: Polísias kompostu husi : 100 Seguransa Sivil no 5 funsionarius administrativas Bombeirus 4. 2 Imigrasaun Edukasaun 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (51 ) no Privadu (9) no Fundasaun (0) 2. Professores Ensino Basiku: 998 Públiku ho Privadu (71). 3. Professores Ensino Sekundárius: 95 Públiku ho Privadu Profesores Ensino Tekniku Sekundáriu: 7 Públiku ho (-) Privadu Munisipiu Bobonaro iha Eskolas Infantil : Publiku (28), Fundasaun (9) Eskolas Ensino Basiku Publiku (96) no Privadu ( 76), Eskolas Ensino Sekundárias Jeral : Publiku (8) no Fundasaun 2, Eskolas Ensino Tekniku Vokasional Publiku (2) no Privadu (4). Saude: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais (inklui espesialistas) Enfermeiras/os e 4. 6 Assistentes enfermeiros parteiras. Fasilidade saúde mak Ospital (1), CHC (9), Postus Saúde (27), Kliníkas Privadas (2), ho SISCa (50). MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Bobonaro hamutuk 9,729 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 9,277 pessoas no invalidus 452 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Bobonaro hamutuk 5,451 pessoas. 3. Bolsa de Mãe : 5, Total funsionariu hamutuk 28 mak destaka ba Munisipiu 23 iha Munisipiu no 5 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 142 Extensionistas no naun Extensionistas permanentes no temporárius CNE : 5 funsionarius Ministeriu Justisa: 14 funsionarius PDHJ : 8 Page 48 of 203

50 SEJD : 2, MCIA: 7, MTAC 3, MOP: 45, PDHJ : 5, SEPFOPE: 12 MAE : 86, kompostu husi : Diresaun Distrital 46 STAE 6 no PNDS 34 MdF : 46 - DGA ( Regional Batugade 20, Regional Maliana 15) - DNImposto (Regional Maliana 8) - DGEstatistika 3 - Ofisial Tesouro 1 PROGRAMA NASIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Bobonaro hamutuk tokon $1.13, husi total ne e aloka ba projetu fiziku hamutuk tokon $1.02 hodi implementa projetus sukus 32 iha Postus Administrativu Balibo, Bobonaro no Cailaco. Ba kustus operasional aloka rihun $107 ba sukus 18 hodi prepara planeamentu projetus ba tinan Tabela 4.2. Kapital Grants - PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Bobonaro Atabae Aidabaleten 6,500-6,500 Bobonaro Atabae Atabae 5,500-5,500 Bobonaro Atabae Hataz 5,500-5,500 Bobonaro Atabae Rairobo 6,500-6,500 Bobonaro Balibo Balibo Vila 40,435 40,435 Bobonaro Balibo Batugade 45,620 45,620 Bobonaro Balibo Cowa 43,674 43,674 Bobonaro Balibo Leohito 16,293 16,293 Bobonaro Balibo Leolima 28,804 28,804 Bobonaro Balibo Sanirin 37,350 37,350 Bobonaro Bobonaro Ai-Assa 34,274 34,274 Bobonaro Bobonaro Atu-Aben 29,053 29,053 Bobonaro Bobonaro Bobonaro 24,643 24,643 Bobonaro Bobonaro Carabau 35,389 35,389 Bobonaro Bobonaro Colimau 33,797 33,797 Bobonaro Bobonaro Cotabot 35,065 35,065 Bobonaro Bobonaro Ilat-Laun 34,494 34,494 Bobonaro Bobonaro Leber 25,240 25,240 Bobonaro Bobonaro Lour 25,663 25,663 Bobonaro Bobonaro Lourba 30,721 30,721 Bobonaro Bobonaro Male-Ubu 18,257 18,257 Bobonaro Bobonaro Malilat 39,105 39,105 Bobonaro Bobonaro Molop 22,162 22,162 Bobonaro Bobonaro Oe-Leu 22,762 22,762 Bobonaro Bobonaro Sibuni 32,808 32,808 Bobonaro Bobonaro Soilesu 39,852 39,852 Bobonaro Bobonaro Tapo 15,394 15,394 Bobonaro Bobonaro Tebabui 41,042 41,042 Bobonaro Cailaco Atudara 39,625 39,625 Bobonaro Cailaco Dau Odo 24,814 24,814 Page 49 of 203

51 Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Bobonaro Cailaco Goulolo 35,669 35,669 Bobonaro Cailaco Guenu Lai 29,400 29,400 Bobonaro Cailaco Manapa 35,104 35,104 Bobonaro Cailaco Meligo 44,600 44,600 Bobonaro Cailaco Purugoa 28,778 28,778 Bobonaro Cailaco Raiheu 34,729 34,729 Bobonaro Lolotoe Deudat 6,500-6,500 Bobonaro Lolotoe Gildapil 6,500-6,500 Bobonaro Lolotoe Guda 6,500-6,500 Bobonaro Lolotoe Lebos 6,500-6,500 Bobonaro Lolotoe Lontas 6,500-6,500 Bobonaro Lolotoe Lupal 6,500-6,500 Bobonaro Lolotoe Opa 6,500-6,500 Bobonaro Maliana Holsa 5,500-5,500 Bobonaro Maliana Lohamea 5,250-5,250 Bobonaro Maliana Odomau 5,250-5,250 Bobonaro Maliana Raifun 5,250-5,250 Bobonaro Maliana Ritabou 5,500-5,500 Bobonaro Maliana Saburai 5,500-5,500 Bobonaro Maliana Tapo/Memo 5,250-5,250 Total Total Bobonaro 107,000 1,024,614 1,131,614 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Bobonaru iha tinan 2016, Governu la-aloka orsamentu ba projetu PDIM foun, maibe kontinua aloka orsamentu ba projetu reapropriasaun no retensaun hamutuk rihun $443.7 ne ebé refere liu ba PDM-I hamutuk projetu 7 hanesan konstrusaun eskola, uma doutor, no posto saude no sst mak hanesan hatudu iha tabela 4.3. Tabela 4.3. Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ME PDM-1 Reapro.. Construsaun Sala 3 EBC Suco Gildapil ME PDM-1 Reapro.. Aumenta Sala Tolu + 80 Jogos Mobiliarios EPF Ba Alunos 183 Mabiloa- Saburai ME PDM-1 Reapro.. Construcao Sala 3 ES No.3 Bobonaro ME PDM-1 Reapro.. Construsaun Sala 3 EBF Suco Aiassa MS PDM-1 Reapro.. Const. Posto Saude Duadorek Leolima MS PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Uma Doutor Suco Genulai MS PDM-1 Reapro.. Const. Postu Saude Damlaran, Suco Aidabaleten Naran Projetu Munisipiu Postu Sukus Total Kustus Administrativu Bobonaro Lolotoe Gildapil 51,044 Page 50 of 203 Bobonaro Maliana Saburai 55,315 Bobonaro Bobonaro - 64,746 Bobonaro Bobonaro Ai-Assa 58,614 Bobonaro Balibo Leolima 79,243 Bobonaro Caicoli Guenu Lai 60,472 Bobonaro Atsabe Aidabaleten 74,309 Total PDM-1 Bobonaro 443,743 Total PDIM - Bobonaro 443,743

52 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 18 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Bobonaro iha 2016, hamutuk tokon $4.2 projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no balun projetu foun. Projetu sira ne e mak hanesan mensiona iha tabela 4.4. Tabela 4.4 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu 2016 ba Munisipiu Bobonaro Ajensia Doadores ajuda Nova Zelandia nian Ajensia Kooperasasa un Internasional Japaun Nian Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Hadia a diak liu merkadu no produsaun liu hosi koporativas agrikultura iha TL (IMPACT). Projetu ba promosaun agribisnis ba feto rura Projetu ne e sei fo o rendimentu adisional ba agrikultores mane no feto iha munisipiu 8. Agrikultores sei hetan treinamentu konaba teknika ba sistema intensifikasaun fo os (SRI) atu hasae produsaun fo os (hare). Projetu sei hadia a diak liu asesu ba merkadu no promove kresimentu merkadu ba kulturas-xave ho base iha analisa domestika (fo os/hare) no ba merkadu internasionais (fo os no aihoris ho fini ne ebé diak liu ho forekeli (soja). Kooperativas sei kaer servisu fundamental, no agrikultuores sei hetan treinamentu diak hosi organisasaun korporativus no jestaun ba negosius ki ik. Atu desenvolve agribisnis hosi feto rural ne ebé utelisa rekursu lokal no hodi hasae / estabelisa rendimentu ekonomia ekonomia Planned Disbursement 149, , Koopersaun alemanha nian Halo jestaun ba agrobiodiversidade Hodi moris nafatin ka ba bebeik iha TL (fundu BMZ Hadia a diak liu moris naruk ema nian liu hosi usa ABD ekonomia 84, Ajensia desenvolvim entu internasional EUA Ajensia desenvolvim entu internasional Projetu avansa agrikultura USAID s. Projetu avansa agrikultura USAID s..objetivu ba Avansa M & E hodi ajuda monitorisasaun ba projetu Avansa Agrikultura durante realisasaun ba avaliasaun ba projetu DAC no ba Avansa Agrikultura. Esforsus sira ne e atu fo o informasaun no hodi orienta atu jere ba projetu desenvolvimentu ba aktividades tuir mai ka iha futuru. Avansa agrikultura sei kontribui ba aselera no kontinuasaun ba kresimentu ekonomia iha setor agrikula iha Timor leste. Projetu ne e halo parte esforsu hosi USAID hodi fo o asistensia ba Timor Leste hodi hetan moris no saude diak liu no demokratiku. ekonomia Dezenvolvimentu ekonomia 44, , Page 51 of 203

53 Ajensia Doadores EUA Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Avansa agrikultura sai projetu atu tau hamutuk ho kresimentu ekonomiku ho inisiativa presidensias rua no ikus hodi halo progressu ne ebé signifikadu ne ebé hasoru ho metas no objetivu ne ebé hakerek iha fini ba future no inisiativas ba mudansa global ba klima liu hosi avansu iha kresimentu ne ebé lidera hosi setor privadu. Hari i tuir ba agrikultura ba Komunidade (DAK), ne ebé sei hakotu iha segundu trimester ba tinan fiskal 2015, Avansa agrikultura sei fo o apoia ba Ministériu Agrikultura Timor Leste iha konkretisasaun ba nia Planu Estratejiku ( ) liu hosi hadia a diak liu agrikultura ne ebé relasionadu ho formasaun no estensaun, introdusaun ba sistemas irigasaun, haklaken ba kuda modo ne ebé iha valor ne ebé a as hanesan aihan ne ebé fo o rendiment Planned Disbursement Ajensia ba desenvolvim entu Internasional estadus Unidus Harii komunidade Resilensia ba Redusaun Risku desastre iha TL, fase II-CS.0571 Objetivu projetu hodi fo o kontribuisaun ba hasae resilensia komunidade Timorense atu hatan no adapta ba sokes ba perigu relasionadu ho integrasaun ba prepara saun atu hasoru desastre hodi hatama iha programa desenvolvimentu nebeé naruk. Kapital Sosial 28, Uniaun Europeia Hasae asesu ba area rural Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova-Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no hakotu ba projetu ne e. Page 52 of 203 Infra-Estrutura 9,260.64

54 Ajensia Doadores ajuda Nova Zelandia nian Ajuda Irlandia nian Noza Zelandian nian Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Bolsas estudu no estajius ba pos-graduasaun BOSS-Projetu ba oportunidade negosius no apoiu servisus Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Setor privadu Timor Leste nia desenvolvimentu lao ladun diak tebes no en jeral hetan desafius barak no hetan susar ne ebé impede kresimentu sustentavel ba desenvolvimentu. Iha kontestu ne e, nesesidade real/estratejia ne ebé orienta ba merkadu no instrumentu ne ebé iha tende tau iha fatin /pratika los no involve parseirus prinsipais iha prosesu desenvolvimentu no setor privadu tende opera ho forma integradu no kordenadu. Projetu BOSS fo o suporta ba Institutu negosiu (IADE) iha Sekretariu Estadu ba Promosaun no Suporta ba Setor Privadu no parte interesantes balun ne ebé relevante atu entrega nesesidade/merkadu ne ebé halis ba servisu ba Mikro no empresariu ki ik no kontratores, hasae valor iha setores ne ebé halo selesaun, promove kordenasaun ne ebé diak no alinamentu ba inisiativas setor privadu no kontribui ba lian setor privadu. Esratejia ba projetu ne e baseia ba sistema hakbesik ba desenvolvimentu empresariu ne ebé tau hamutuk nesesidade no desafius iha seira ida ba Timor-MPEs. Iha particular, projetu ne e hodi resolve problemas prinsipais balun no problema ne ebé atravesa ne ebé identifika tiha ona hosi empresariu timorense.: falta hosi dialogu no kordenasaun entre publiku no setor privadu sira falta ba asesu merkadu ba produtus no servisus, la iha efetivu riku soi local /oportunidades, involvimentu limitadu hosi setor privadu iha prestasaun servisu ba governu, jestaun no koñesimentu empresarial fraku. Liu hosi ida ne e, projetu sei garantia katak nesesidades empresariu feto nian sei servi diak liu tan no asegura abordajen sensivel ba jeneru iha desenvolvimentu setor privadu. Projetu BOSS hanesan projetu desenvolvimentu setor privadu hodi hasforsa instituisaun hanesan Page 53 of 203 Kapital Sosial ekonomia, Kapital Sosial Planned Disbursement 117, ,659.00

55 Ajensia Doadores ajuda Australia Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu maluk ba servisu nian. Iha asaun hanesan fasilitador, no sentralisa ba apoiu tekniku, kordinasi, networking no informasaun. Durante tinan 5 ba implementasaun, projetu BOSS apoia IADE iha hasae desenvolvimentu ekonomia lokal, hasae prestasaun governu no kria fatin servisu ne ebé kualidade iha areas rural ho haluan asesu ba merkadu MSEs, haforsa kontraktor lokal no hadiak liu prestasaun servisu ba desenvolvimentum empresarial. Projetu BOSS apoia Governu TL iha realisasaun ba objetivus xaves ne ebé estabelese hanesan parte ba sira nia Planu Estratejiku ne ebé estabelese ba setor privadu hanesan fonte prinsipal ba kresimentu ba rendimentu no emprego iha area rurais. Projetu ne e kordena didiak ho setor privadu hotu seluk ne ebé iha inisiativas ba desenvolvimentu setor privadu iha TL no halo koperasaun ho parseirus no organisasaun desenvolvimentu hodi dudu sinerja. Projetu BOSS tama hotu ba igualdade jeneru iha nivel hotu. Tanba projetu ninia metodolojia ba implementasaun ne e inkorpora ba goja grau ida ne ebe a as ba propriedade lokal. Projetu ne e sentra ba sustentabilidade no eskala, ne ebé signifika katak sei esforsa maka as ba mudansa sistemika no desenvolve visaun klara ba futuru no mos ba tempu projetu ne e lao hela. Pojetu BOSS iha fasilitador ida inves hanesan knar intervensionista. Asaun hanesan katalisator ba mudansa dudu barak liu ba jogadores atu partisipa iha sistema merkadu nian ( halibur hamutuk iha) no kondus ba apropriasaun lokal ne ebé a as tebes no relevante liu no mudansa ne ebé sustentavel no impaktu. Intervensoens ne ebé fasilita hosi projetu ho objetivu atu desvia antes identifika kausa ba desempeñu ne ebé ladiak ba merkadu. Projetu ne e iha komponente principal 3: Objetivu 1 : Hasae oportunidade ba negosiu ba MSEs iha tarjetu setores no munispius. Objetivu 2 : Asesu país hotu ba inovador merkadu/nesesidade ne ebé orienta ba desenvolvimentu servisu negosiu. Objetivu 3 : Hasae kompromisu no kapasidade SEAPRI atu integra jeneru iha politika hotu, programas no aktividades. Objetivu ba desenvolvimentu ba projetu atu kontribui diretamente ba jerasaun ki iak liu ba desenvolvimentu ekonomiku no kualidade emprego ba mane no feto, no indiretamente ba Australia Timor Leste ba konsolidasaun ba paz no prevensaun konflitu. Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. Page 54 of 203 Kapital Sosial Planned Disbursement 78,728.88

56 Ajensia Doadores nian DFAT- Ajuda Australia nian Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Asistensia ba servisus sekundariu fase 2 (ATLASS) R4D Desenvolviment u ba estradas ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP. DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha subsetor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Infra-estrutura Planned Disbursement 42, Page 55 of 203

57 Ajensia Doadores DFAT- Ajuda Australia nian ajuda Nova Zelandia Ajensia internasional Japaun nian Bangku ba desenvolvim entu Asia nian Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural Haforsa desenvolviment u ekonomia ba juventude ba hapara violensia kontra feto Projetu desenvolviment u setor rede Estrada (rodoviaria) Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Servisu ho Fundu Labarik (ChildFund) atu hasae diak liu desenvolvimentu ekonomia sustentavel ba foin sae 600 no sira nia familias iha Munisipiu 2 iha zona rural TL (Bobonaro no Cova-Lima). Inisiu ba avaliasaun sei realisa atu identifika oportunidades ba emprego ne ebé adekuadu no ligasaun ba merkadu ba foin sae sira. Foin sae sei sai orientadu no treinadu iha matenek teknika, profesionais no vida moris. Aktividade sei estabelese iha sentru foi sae iha ba Munisipiu 2 ne ebé sai alvu hakotu violensia kontra feto iha objetivu atu hamenus violensia no hadia a diak liu moris diak feto no labarik sira ne ebé afeta hosi volensia. Ida ne e hetan organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oin-oin hodi hasae liu tan kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu servisu no resultdu ba justisa nian. Projetu ne e deseña ho base ba setor, sei selu ho osan (finansia) hosi parte programa desenvolvimentu Estrada liu hosi rede ba praju mediu nian. Iha hakotu ba projetu ne e, (i) besik kilometros 239 ba estradas nasionais ne ebé hasae diak liu tan ninia kondisaun ba infra-estrutura, Kapital Sosial ekonomia Planned Disbursement 529, , Kapital Sosial 536, Infra-Estrutura 604, Page 56 of 203

58 Ajensia Doadores Koopersaun internasionak Korea nian ajuda Nova zelandia nian. Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu kontinuidade (ii) programa manutensaun Estrada (RMP) ne ebé sei no termina tiha ona (iii) asesu estradas no fasilidade ba areas para fatin ne ebé liu ba mai marka ona iha Mota Ain, salele, Sakato no Oesilo (iv) Empresarius nasionais hetan kapasidade boot atu implementa servisu Estrada nian (v) Ministeriu Obras Publikas sei hasae diak liu tan kapasidade atu administra projetu estradas nian no RMP (vi) konsiensia ba seguransa iha estrada liu-liu iha parte projetu sei aumenta (vii) fase ba sasukat provas ba klima sei hetan parte regular ba projetu estradas no Nutrisan no saude ba Inan tur ai no labarik nurak (MCHN) CP (2012) ba polisia komunitariu Timor-Leste konstrusaun. Nutrisaun no saude Inan tur ai (maternal)- labarik nurak (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID hod kode 11A433. Atu fo o apoia ba desenvolvimentu professional ba polisia Nasional TL (PNTL) ba praju naruk, no governu TL fo o tiha ona sinal ho interese hodi simu apoiu atu desenvolve kapasidade ho parseirus bilateriais. Sekretariru Estadu Seguransa no PNTL solisita asistensia hosi Nova Zelandia iha area ba polisia komunitariu. Polisia komunitariu karakterisa orgaun sentral no principal ne ebé hatur tuir lei organika PNTL, 2009, no rua-rua hosi lideransa politika no polisia iha prioridade atu hakbesik liu ba polisia komunitariu hodi hamenus konflitu ba krime iha TL, liu hosi apoiu ba desenvolvimentu ekonomiku no social. Objetivu jeral ba TLCPP atu hari i komunidade ne ebé metin no hetan mahon. Liu hosi hari i polisia komunitariu ne ebé efikas no efesiente iha TL. ne e kompostu hosi komponente 3 : 1)Komponente estratejiku ida mak ho hateke liu ba level nasional, fornese suporta ba PNTL atu kontinua hakbit politika instituisaun polisia komunitariu, estratejia, planu asaun, sistemas no prosedimentus no mekanismus atu tau envolvimentu ho partes interesadus komunidade nian no desenvolve programas espesiais konaba Page 57 of 203 Planned Disbursement Kapital Sosial 506, Estrutura Institusional 645,944.24

59 Ajensia Doadores ajuda Nova zelandia nian. Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu kestaun xave ba polisia komunitariu, ho konsulta ho munisipius. Ne e sei implika ba Asesor polisia NZ ne ebé iha prestasaun ba tempu naruk atu apoia ba PNTL, liu-liu iha asistensia teknika ba kurtu praju ba unidade polisia komunitariu n Polisia NZ iha areas partrikular ne ebé presisa, hanesan Servisus Polisia intelijensia no programa desenvolvimentu konaba kestaun xaves, hanesan polisia komunitariu ba prevensaun ba violensia domestika. 2) Komponente ba treinamentu ne ebé fo o suporta ba rekrutamentu efetivu no iha servisu treinamentu ba polisia komunitariu ( entre staf PNTL hotu) ne ebé sei laos deit desenvolve kakutak no badaen iha komunidade polisia, no mos fo o motivasaun, konfiansa no komitmentu atu implementa sai mos hanesan dalan ba hakbesik nian. Ida ne e sei involve Advaisor Polisia treinamentu hosi NZ atu prepara apoiu ba Unidade Sentru Trainamentu Polisia no polisia komunitariu ba desenvolvimentu ba materias treinamentu ne ebé apropriadu no desenvolvimentu no implementasaun ba programa trainanmentu ne ebé efetivu. Iha ba dahuluk programa ne e sei fo o oportunidade uluk ba jestores PNTL hosi nasional no munisipius ne ebé involve iha programa ne e hodi ba visita ba NZ ho objetivu atu halo estudu komparativu no hahu halo programa planeamentu ho sira nia kolegas servisu hosi polisia NZ. 3) Komponente operasional ida iha munisippius ne ebé foka liu ba fornesimentu apoiu ba Komandante PNTL Munisipiu no ajente/staf sira atu institusionalisa sistemas no prosedimentus ne ebé efikas ba polisia komunitariu no entrega polisia komunitariu ne ebé efetivu ba munisipiu, Posto Administrativu no Sukus. Ne e sei involve matenek nain hosi polisia NZ ne ebé servisu iha munisipiu 3-4. Matenek nain sira sei visita dala 3-4 ba tinan ida no masimu liu semana 12 no iha disponibilidade atu kontatu atu estende ba visitas se ida ne e bele pratika. Ba tempu hanesan advaisores ba polisia komunitariu no treinamentu sei mos iha servisu iha apoiu Jestor munisipiu sira iha entre visita hosi matenek nain sira Halo kazu ba trafiku umanu iha TL: Desenvolvimen tu no hadia a kapasidade Polisia nian (CT.0826).Projetu sei hakbesik ho fase 2 hodi atinji objetivu ne e : fatin dahuluk, liu hosi avaliasaun ida no hasae kapasidade ba funsionariu responsavel ba aplikasaun lei Timor-Leste no parte ba dalaruak, liu hosi instituisaun no desenvolvimentu politika, servisu hamutuk ho sosiedade sivil relevante hotu no parseiru desenvolvimentu. Planned Disbursement Kapital Sosial 41, Total 4,229,325 Page 58 of 203

60 W N S E 5. MUNISIPIU COVA-LIMA COVALIMA DISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Zulo Ucecai Mape Lepo Fatuleto Lour FATUMEAN Ñ Belulik Leten Fatumea Nanu Dato Rua Ñ Foholulic FATULULIC Fatululic Dato Tolu Lactos FOROHEM Fohoren TILOMAR Lalawa Taroman Ñ Holpilat Ñ Debos MAUKATAR Ogues Casabauc Maudemo Ñ Belecasac ÑØ Matai Suai Loro Labarai SUAI Camenasa Beco Tashilin Zulo Ñ ZUMALAI Raimea Occupied Dwelling Clinic Ñ Community Health Center Suco Boundary Sub-district Boundary Two-lane sealed road One-lane road 4 W vehicle track Kilometers Perfil Mapa 5. hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Cova-Lima iha area luan 1,226 km², ho populasaun ema nain 59,455 tuir Sensus Munisipiu Cova-Lima iha Posto Administrativo 7, Sukus 30 no aldeias 148 ne ebé hatudu iha Tabela 5.1. Posto Administrativo Zumalai iha Sukus barak liu kompara ho Sukus seluk iha Covalima. Tabela 5.1. Posto Administrativo ho Sukus no Total Aldeias/Sukus Fatululic Sukus Total Sukus Aldeias Fatululic 3 Dato Rua Taroman 5 Dato Tolu Fohorem Total Aldeias Mape/ Zumulai Sukus Total Aldeias Maucatar Suai Tilomar Fatumean Sukus Total Aldeias Page 59 of 203 Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus 3 Tashilin 4 Belecasac 7 Beco 11 Beiseuc 7 Belulic Leten Total Aldeias 4 3 Fatuleto 5 Holpilat 6 Debos 9 Lalawa 6 Fatumea Fohoren 5 Lepo 5 Matai 4 Camenaça 4 Maudemo 7 Nanu 4 Lactos 4 Lour 7 Ogues 5 Labarai 5 Casabauc Mape Suai Loro Raimeia Ucecai Zulo Data husi : MAE no Estatistica Funsionáriu Governu iha Munisipiu Cova-Lima kompostu :

61 SES: Polísias : kompostu husi 74 Seguransa Sivil no 2 funsionarius administrativas bombeiros Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (10 ) no Privadu, Privadu 15 no Fundasaun (6 ) professores Ensino Basiku Públiku ho (-) Privadu Profesores Ensino Sekundárius Jeral Públiku ho 77 Privadu Profesores Sekundárius Tecniku Vokasional Públiku ho (-) Privadu Fasilidade Munisipiu Cova Lima maka hanesan Eskolas Infantil Publiku 5, Privadu 13 no Fundasaun Ensino Basiku Publiku 85 no privadu 11, Eskolas Ensino Sekundária Jeral Publiku 1 no Privadu 2, Eskolas Ensino Secundária Tekniku Vokasional Publiku 1 no Privadu (-). Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais (inclui espesialistas) Enfermeirus e Assistentes enfermeiros Parteiras Fasilidade saúde iha Munisipiu Cova Lima mak hanesan Ospital 1, CHC 7, ho Postus Saúde 16, SISCA 30, no klinika Privadu 1. MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Covalima hamutuk 6,956 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 6,788 pessoas no invalidus 168 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Covalima hamutuk 3, Bolsa de Mãe : 5, Total funsionariu hamutuk 12 mak destaka ba Munisipiu 5 iha Munisipiu no 7 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 142 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 6 funsionarius Ministeriu Justisa: 10 funsionarius SEJD : 1, MCIA: 5, MTAC: 1, MOP: 34, SEPFOPE: 2 MAE : 85: Kompostu husi : Diresaun Distrital 51 STAE 6 no PNDS 28 MdF : 14 - DGAlfandegas : Regional Suai : 10 - Diresaun Nasional Patrimonio Estado : funsionariu 2 - DG Estatistika : Ajente Estatistika 1 - DG Tesouro : Ofisial Tezouro 1 Page 60 of 203

62 PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) Iha tinan 2016, VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Covalima hamutuk rihun $676.3 hodi kobre projetu fiziku no operasional ba suku 30. Projetu fiziku hetan alokasaun orsamentu hamutuk rihun $608.6 hodi implementa projetu 18 ne ebé planea tiha ona tinan 2015 iha Postu Administrativu Fatululic, Fatumea, Suai no Zumalai. Nune e mos kustus operasional aloka rihun $67.8 hodi prepara planeamentu suku 12 iha Postu Administrativu Fohorem, Maucatar no Tilomar. Tabela 5.2. Kapital Grants - PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Covalima Fatululic Fatululik 36,301 36,301 Covalima Fatululic Taroman 36,470 36,470 Covalima Fatumean Belulic Leten 42,237 42,237 Covalima Fatumean Fatumea 34,013 34,013 Covalima Fatumean Nanu 39,153 39,153 Covalima Fohorem Dato Rua 6,000-6,000 Covalima Fohorem Dato Tolu 6,000-6,000 Covalima Fohorem Fohoren 6,000-6,000 Covalima Fohorem Lactos 6,000-6,000 Covalima Maucatar Belecasac 5,500-5,500 Covalima Maucatar Holpilat 5,500-5,500 Covalima Maucatar Matai 5,250-5,250 Covalima Maucatar Ogues 5,000-5,000 Covalima Suai Beco 30,653 30,653 Covalima Suai Camenaca 20,052 20,052 Covalima Suai Debos 38,568 38,568 Covalima Suai Labarai 35,215 35,215 Covalima Suai Suailoro 32,980 32,980 Covalima Tilomar Casabuac 5,500-5,500 Covalima Tilomar Foholulic/ Raihun 5,500-5,500 Covalima Tilomar Lalawa 5,750-5,750 Covalima Tilomar Mau-Demo 5,750-5,750 Covalima Zumalai Fatuleto 25,580 25,580 Covalima Zumalai Lepo 39,236 39,236 Covalima Zumalai Lour 35,231 35,231 Covalima Zumalai Mape 43,737 43,737 Covalima Zumalai Raimea 29,812 29,812 Covalima Zumalai Tashilin 37,332 37,332 Covalima Zumalai Ucecai 25,992 25,992 Covalima Zumalai Zulo 26,009 26,009 Total Covalima 67, , ,322 Page 61 of 203

63 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Cova-Lima aprezenta reapropriasaun projetu PDIM hamutuk 5 ne ebé seidauk remata implementa iha tinan 2015 hodi kontinua implementa fali iha 2016 ho total orsamento rihun $166.4 ne ebé aloka ba PDM-I, liu-liu ba projetu konstrusaun eskola, rehabilitasaun Igreja no sst, hanesan hatudu iha tabela 5.3 Tabela 5.3. Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ME PDM-1 Reapro.. Kontrusaun escola Basico ME PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Escola Basicao ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitasaun Igreza Protestante ADN PDM-1 Retensaun Konstrusaun Bronjong iha Mota Zulo - Zumalai ADN PDM-1 Retensaun New Construction of Gabion Protection in Zulo River - Aisal Legul MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Posto Saude Iha Aldeia Beidasi Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Covalima Zumalai Tashilin 79,949 Central (EBC) Tashilin Covalima Tilomar Lalawa 45,678 Filial (EBF) Ai-Oan Covalima Tilomar Mau- 8,760 iha Salele-Suai Demo Covalima Zumalai Zulo 17,200 Covalima Zumalai Zulo 14,813 Total PDM-1 Covalima 166,401 Covalima FATULULIK Fatululik 94,651 Total PDM-2 Covalima 94,651 Total PDIM Covalima 261,052 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 13 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Cova-Lima iha 2016, hamutuk tokon $3.4 projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no balun projetu foun. Projetu sira ne e mak hanesan mensiona iha tabela 5.4 Tabela 5.4 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu 2016 ba Munisipiu Covalima Ajensia Doadores Ajensia international Japaun nian Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Projetu ba Atu desenvolve agrinegosiu hosi feto promosaun rural ne ebé utelisa rekursu lokal no hodi agronegosiu ba feto hasae / estabelisa sira nian rendimentu. ekonomia rural Planned Disbursement 24, Suporta ba desenvolvimentu nakonu ho paz liu hosi promosaun ba inovasaun servisu Kriasaun ba servisu nian. ekonomia 846, Page 62 of 203

64 Ajensia Doadores Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu nain sira. Planned Disbursement Ajensia desenvolvim entu internasional EUA Ba Distrito/Munisipiu Apoiu subsidiu ba desentralisasaun USAID nian ba Munispius ( signifika ba Munisipius), hadia a kapasidade governu lokal atu atende nesesidades komunidade no aumenta sira nia kapasidade atu fasilita prestasaun servisu iha forma ne ebé efikas liu, efisiente no kontinuidade. Ba sira ne ebé servisu iha Munisipiu iha nivel lokal ba GOTL Munisipiu, Posto Administrativu no konsellu Sukus hodi hasae kapasidade instituisaun no umanu atu presta servisu basiku ne ebé efikas liu no adekuadu ba nesesidade no espetativas populasaun/komunidade sira nian. Kapital Sosial 50, Ba Munisipiu focus ba envolvimentu orgauns subnasional governu nian, organisasoens komunitarius, hanesn mos ba maioria timorense ne ebé hela sai hosi Dili, capital TL. Ba Munisipiu sei atinji serka de konsellu sukus 100 iha Munisipiu pilotu 5. Koloka tiha populasaun iha sentru terenu politiku no asesu ba esforsu justisa nian. Ba Munisipiu sei servisu direta ba kolaborasaun ho Ministeriu Justisa atu haforsa instituisoens lokais ba setor justisa ho finalidade atu aumenta asesu ba justisa formal no laos formal. Aktividades sei inklui kapasitasaun ne ebé destinadu ba organisasoens ba asistensia juridika naun govermentais, divulgasaun informasaun juridikas, no haforsa sistemas iha tribunais distritais. Hamutuk ho USAID ba oin atu harii kapasidade lokal no promove propriedade nasaun nian. Ba Munisipiu sei garante metodolojias, hakbesik no materiais ne ebé iha instituisaun ho nia implementasaun ho servisu nain sira no instituisaun benefisiariu sira hanesan konsellu sukus no tribunal Munisipius ne ebé mak permite atu sustenta ba desentralisasaun no fortalesimentu ba setor justisa ne ebé esforsa hela iha TL. Hosi USAID ba Munisipiu sei utilisa materiais ne ebé iha hanesan prosesu harii kapasidade organisasional (OCP) hanesan metodolojia hodi sukat desempeñu no estrutura governu, sosiedade sivil, meius komunikasaun no organisasoens akdemikus atu atende nesesidades implementadores ba instituisoens lokais, organisasoens ba Page 63 of 203

65 Ajensia Doadores Uniaun Europeia Nova Zealndia nian Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu sosiedade sivil (OSC), no parseirus ba asistensia judisiariu. ERA-Hasae asesu ba area rural Bolsas estudu no estajius ba graduasaun Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova- Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no hakotu ba projetu ne e. Bolsa Estudu Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no Infra- Estrutura Planned Disbursement 1, Kapital Sosial 134, Page 64 of 203

66 Ajensia Doadores ajuda Australia nian ajuda Australia nian Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Australia Timor Leste ba Asistensia ba servisus sekundariu fase 2 (ATLASS) R4D ba estradas Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha subsetor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé Planned Disbursement Kapital Sosial 78, Infra- Estrutura 24, Page 65 of 203

67 Ajensia Doadores ajuda Australia nian Nova Zelandia Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Fornesimentu no Australia fo o apoiu ba Governu TL atu Infraestrutura, Kapital Sosial sanitasaun Be e fornese Be e Mo os no hadiak liu tan Rural (BESIK) saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 Haforsa desenvolvimentu ekonomia ba juventude (BESIK 2). Servisu ho Fundu Labarik (ChildFund) atu hasae diak liu desenvolvimentu ekonomia sustentavel ba foin sae 600 no sira nia familias iha Munisipiu 2 iha zona rural Page 66 of 203 ekonomia Planned Disbursement 529, ,972.75

68 Ajensia Doadores nian Bangku Desenvolvim ento Asia nian Koopersaun internasionak Korea nian Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu TL (Bobonaro no Cova-Lima). Inisiu ba avaliasaun sei realisa atu identifika oportunidades ba emprego ne ebé adekuadu no ligasaun ba merkadu ba foin sae sira. Foin sae sei sai orientadu no treinadu iha matenek teknika, profesionais no vida moris. Aktividade sei estabelese iha sentru foi sae iha ba Munisipiu 2 ne ebé sai alvu ba. hakotu violensia kontra feto iha ba hapara objetivu atu hamenus violensia no hadia a violensia kontra diak liu moris diak feto no labarik sira feto ne ebé afeta hosi volensia. Ida ne e hetan Kapital Sosial organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oin-oin hodi hasae liu tan kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu servisu no resultdu ba justisa nian. G0180 : Projetu desenvolvimentu setor rede Estrada nian (rodoviaria) Nutrisaun ba saude Inan tur ahi no oan (MCHN) CP (2012) Projetu ne e deseña ho base ba setor, sei selu ho osan (finansia) hosi parte programa desenvolvimentu Estrada liu hosi rede ba praju mediu nian. Iha hakotu ba projetu ne e, (i) besik kilometros 239 ba estradas nasionais ne ebé hasae diak liu tan ninia kondisaun ba kontinuidade (ii) programa manutensaun Estrada (RMP) ne ebé sei no termina tiha ona (iii) asesu estradas no fasilidade ba areas para fatin ne ebé liu ba mai marka ona iha Mota Ain, salele, Sakato no Oesilo (iv) Empresarius nasionais hetan kapasidade boot atu implementa servisu Estrada nian (v) Ministeriu Obras Publikas sei hasae diak liu tan kapasidade atu administra projetu estradas nian no RMP (vi) konsiensia ba seguransa iha estrada liuliu iha parte projetu sei aumenta (vii) fase ba sasukat provas ba klima sei hetan parte regular ba projetu estradas no konstrusaun. Nutrisaun no Saude Inan tur ahi (materna)- labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé Infra-Estrutura Planned Disbursement 536, , Kapital Sosial 608, Page 67 of 203

69 Ajensia Doadores Nova Zelandia nian Munisipiu Covalima Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku Planned planu Disbursement kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba 87,000 benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. Halo kazu ba trafiku Projetu sei hakbesik ho fase 2 hodi atinji Kapital Sosial 41, umanu iha TL: objetivu ne e : fatin dahuluk, liu hosi avaliasaun ida no hasae kapasidade lei no hadia a Timor-Leste no funsionarius responsavel kapasidade Polisia ba aplikasaun lei no parte ba dalaruak, liu nian (CT.0826) hosi instituisaun no desenvolvimentu politika, servisu hamutuk ho sosiedade sivil relevante hotu no parseiru desenvolvimentu. Total 3,381,596 Page 68 of 203

70 Page 69 of 203 Ø Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ METINARO CRISTO REI VERA CRUZ DOM ALEIXO NAIN FETO Hera Dare Duyung (Sereia) Comoro SABULI Becora Bairropite Metiaut Balibar Camea Vila Verde Bidau Santana Lahane Oriental Culuhun Fatuhada DILI DISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Suco Subdistrict Two-lane sealed road Occupied Dwelling Ø Ñ Clinic Hospital Community Health Centre 4 W vehicle road One-lane road Ñ Beloi Biceli Macadade Maquili Atauro/ Vila maumeta ATAURO Kilometers Kilometers N E W S 6. MUNISIPU DILI PERFIL Mapa 6 hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Dili iha luan hamutuk 372 km² ho populasaun 234,026 tuir Sensus Munisipiu Dili iha Posto Administrativo 6 ho Sukus 31 no aldeias 241 hanesan hatudu iha Tabela 6.1. Tabela 6.1. Posto Administrativo ho Sukus no total Aldeias/Sukus Ataúro Cristo Rei Dom Aleixo Metinaro Nain Feto Vera Cruz Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Beloi 4 Bidau Santana 4 Bairro Pite 32 Duyung (Sereia) 10 Bidau Lecidere 2 Caicoli 3 Biqueli 4 Balibar 4 Kampung Alor 3 Sabuli 4 Acadiru Hun 3 Dare 10

71 Ataúro Cristo Rei Dom Aleixo Metinaro Nain Feto Vera Cruz Sukus Total Total Total Sukus Total Sukus Total Sukus Total Sukus Sukus Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Macadade 4 Becora 14 Comoro Santa Cruz 12 Lahane 11 Ocidental Maquili 4 Meti Aut 3 Fatuhada Lahane 13 Mascarenhas 6 Oriental Vila 3 Camea Bemori 7 Vila Verde 9 /Maumeta Culu Hun Gricenfor 3 Colmera Hera Motael 5 Data husi : MAE no Estatistica Funcionarios no Fasilidade iha Munisipiu Dili : SES : 448 Polisias, 45 Seguransa Sivil Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (56 ) Privadu /Fundasaun ,164 professores Ensino Basiku Públiku ho (361) Privadu Profesores Ensino Sekundárius Jeral Públiku, 108 Privadu / Fundasaun Profesores Sekundárius Tecniku Vokasional Públiku ho (30) Privadu Fasilidade Munisipiu Dili maka hanesan Eskolas Infantil Publiku 14, Privadu 20 no Fundasaun 14 Ensino Basiku Publiku 66 no privadu 19 no Fundasaun 14, Eskolas Ensino Sekundária Jeral Publiku 8, Privadu 6 no Fundasaun 7, Eskolas Ensino Secundária Tekniku Vokasional Publiku 3 no Privadu (2) Universidade Publiku 1 no Privadu 10. Nune e mós iha eskolas, universidades, ho fasiliade sira seluk Saúde : 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais (inclui espesialistas) Enfermeirus e Assistentes enfermeiros Parteiras Fasilidade saude ne ebé iha Munisipiu Dili mak Ospitais (1), CHC (7), Postus Saúde (17), Klinikas privada (29), SISCas (30)..MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Dili hamutuk 8,975 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 7,866 pessoas no invalidus 1,109 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Dili hamutuk 2, Bolsa de Mãe : 6, Total funsionariu hamutuk 15 mak destaka ba Munisipiu 9 iha Munisipiu no 6 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). Ministeriu Justisa: 171 funsionarius MTAC : 3 CNE : 6 MAE : 471: kompostu husi : Dirsaun Distrital 437 STAE 7 no PNDS 27 MdF : Ofisial Tesouro 1 Page 70 of 203

72 PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Dili hamutuk rihun $ Husi total ida ne e aloka montante rihun $197 ba projetu fiziku sukus 6 iha Postu Administrativu Metinaru no Ataúro. Aloka mos kustus operasional hamutuk rihun $137.5 ba sukus 25 iha Postu Administrativu Cristo Rei, Nain Feto no Vera Cruz. Tabela 6.2. Kapital Grants - PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Dili Atauro Atauro Vila/ Maumeta 26,630 26,630 Dili Atauro Beloi 30,370 30,370 Dili Atauro Beceli 35,670 35,670 Dili Atauro Macadade 20,933 20,933 Dili Atauro Maquili 41,885 41,885 Dili Cristo Rei Balibar 5,500-5,500 Dili Cristo Rei Becora 5,750-5,750 Dili Cristo Rei Bidau Santana 6,250-6,250 Dili Cristo Rei Camea 5,750-5,750 Dili Cristo Rei Culu Hun 5,750-5,750 Dili Cristo Rei Hera 6,000-6,000 Dili Cristo Rei Meti Aut 5,000-5,000 Dili Dom Aleixo Bairro Pite 5,750-5,750 Dili Dom Aleixo Comoro 5,750-5,750 Dili Dom Aleixo Fatuhada 5,500-5,500 Dili Dom Aleixo Kampung Alor 5,500-5,500 Dili Metinaro Duyung 41,469 41,469 Dili Metinaro Sabuli 5,500-5,500 Dili Nain Feto Acadiru Hun 5,250-5,250 Dili Nain Feto Bemori 5,500-5,500 Dili Nain Feto Bidau Lecidere 5,000-5,000 Dili Nain Feto Grincenfor 5,000-5,000 Dili Nain Feto Lahan Oriental 5,750-5,750 Dili Nain Feto Santa Cruz 5,500-5,500 Dili Vera Cruz Caicoli 5,250-5,250 Dili Vera Cruz Colmera 5,250-5,250 Dili Vera Cruz Dare 5,000-5,000 Dili Vera Cruz Lahane Ocidental (Vera Cruz) 5,500-5,500 Dili Vera Cruz Mascarenhas 5,500-5,500 Dili Vera Cruz Motael 5,250-5,250 Dili Vera Cruz Vila Verde 5,750-5,750 Total Dili 137, , ,458 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM VI Governo Konstitusional aloka orsamento ba programa PDIM ba Munisipiu Dili hamutuk rihun $850 ba projetu 2 iha PDM-II ba konstrusaun projetu konstrusaun Sentru Turistiku nova konstrusaun edifisiu Eskola Baziku Central Farol, mak hanesan mensiona iha tabela 6.3. Page 71 of 203

73 Tabela 6.3. Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ADN PDM-2 Foun Konstrusaun Sentru Formasaun Turistiku Dili Nain Feto Bidau Licidere 600,000 ME PDM-2 Foun Nova Construcao Edificio Escola Basica Dili Vera Cruz Motael Central Farol 250,000 Total PDM-2 Dili 850,000 Total PDIM - Dili 850,000 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Dili aprezenta reapropriasaun projetu PDM I no PDM II hamutuk projetu 36 ne ebé seidauk remata implementa iha tinan 2015 hodi kontinua implementa fali iha 2016 hamutuk total orsamento tokon $3.9. Aloka ba projetu PDM-I tokon $1.3 ba projetu 20 PDM-II projetu 16 ho total orsamentu tokon $2.6. Orsamentu ne e hodi finansia ba projetu rehabilitasaun eskola, rehabilitasaun edifisiu, konstrusaun armagem, manutensaun edifisiu MPIE, dranegen, be mos konstrusaun bareira, Posto saude no sede do suku, Mes Quarentena, muru, no sst mak hanesan hatudu iha tabela 6.4. Tabela 6.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ME PDM-1 Reapro.. Aumaneta Sala De Aula 36 EBC Iha Suco Vila Maumeta ADN PDM-1 Reapro.. Rehabilitasaun Edifisiu Palacio do Governo (Ex Edifisiu IGE ) ADN PDM-1 Reapro.. Rehabilitasaun Centro Saude Vera Cruz ADN PDM-1 Reapro.. New Construction of Fence and rehabilitation of Uma Mortuario & Paving Block at Rate Kakaulidun ADN PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Armagem ba Arquivo ADN ADN PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Fatin Fitness iha Quartel BOB Bairo Pite ADN PDM-1 Reapro.. Rehabilitasaun Kampo Multifunsaun iha Centro Nacional de Rehabilitasaun - Becora ADN PDM-1 Retensaun Manutensaun ba Edifisiu MPIE iha Fatuhada -Hudi Laran (Ex Edifisiu Munisipiu Dili) ADN PDM-1 Reapro.. New Construction of Knowkdown Office include Furnitures ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitasaun Drainagem iha Bairo Kristal Balide ADN PDM-1 Retensaun Recontruction of Drainage Delta IV - Komoro - Dili Naran Projetu Munisipiu Postu Administ rativu Sukus Dili Atauro - Total Kustus 91,566 Dili Vera Cruz Caicol i 52,695 Dili Vera Cruz Colme ra 135,188 Dili Dom Bairro Aleixo Pite 35,799 Dili Dom Fatuha Aleixo da 27,864 Dili Dom Bairro Aleixo Pite 91,440 Dili Cristo Rei Becor a 47,342 Dili Dili Dom Aleixo Dom Aleixo Fatuha da 21,786 Fatuha da 101,529 Dili Vera Cruz Masca renhas 6,472 Dili Vera Cruz Como ro 3,873 Page 72 of 203

74 Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-1 Reapro.. Construction and Maintenance of Pharmaciy Warehouse in Hospital Nacional Guido Valadares ADN PDM-1 Reapro.. Rehabilitation & Maintenance of CT-Scan Building and X-Ray Building in HNGV ADN PDM-1 Retensaun Konstrusaun Kampo Multifunsaun Kozinha no Haris Fatin iha Manleunana ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitation of Administration office, kitchen, maternity building and external work at HNGV ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitation of building UEP police at Bairro Pite ADN PDM-1 Retensaun Rehabilatasaun interior office of Palacio do Governo (second Floor) ADN PDM-1 Retensaun Construction of Fence, Drainage, Basketball court, Security post, landscape and furniture at commisaun HIV office at Pantai Kelapa MS PDM-2 Reapro.. Konst. Health Post Maquili ( Suco Maquili) ADN PDM-2 Retensaun Rehabilitasaun no Manutensaun Edifisiu Neo Natal (Building 11A) Edifisiu Post Natal (Building 12) Edifisiu ICU (Building 26) Edifisiu Erfemarai Medicina Mulher (Building 29) Edifisiu Enfermaria Medicina Homen (Building 30) iha HNGV ADN PDM-2 Reapro.. New Line Draine and paving in Caicoli ADN PDM-2 Reapro.. Rehabilitation & Maintenance of Pedeatric Building, Enfermeria de Cerugia da Mulher Building and Enfermeria Cerugia do Homen Page 73 of 203 Naran Projetu Munisipiu Postu Administ rativu Sukus Dili Cristo Rei Bidau Santan a Dili Cristo Rei Bidau Santan a Dili Dom Aleixo Total Kustus 37, ,557 Como ro 10,153 Dili Cristo Rei Bidau Santan 52,693 a Dili Dom Bairro Aleixo Pite 22,066 Dili Vera Cruz Colme ra 17,235 Dili Dom Aleixo Kamp ung Alor 102,778 ADN PDM-1 Reapro.. Construsaun Muro e pinta edifisiu Dili Vera Cruz Caicol do Arquivo Nacional i 22,889 ADN PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Cobe House PNDS Dili Dom Fatuha Aleixo da 113,706 ADN PDM-1 Reapro.. Manutensaun Monumento jardim Dili Dom Como dos Herois iha rotunda Comoro Aleixo ro 42,000 ADN PDM-1 Retensaun Normalizasaun Mota Manleuana Dili Dom Como Aleixo ro 2,700 Construction of Stairs at Cristo Cristo Rei Meti ADN PDM-1 Retensaun Rei Dili Aut Rehabilitasaun Jardim iha Vera Cruz Colme ADN PDM-1 Reapro.. Mandarin (Tiger Fuel nia Oin) Dili ra Rehabilitasaun Edifisiu Palacio Vera Cruz Colme ADN PDM-1 Retensaun do Governo (Ex Edifisiu SEPI ) Dili ra Total PDM-1 Dili 1,319,901 ME PDM-2 Reapro.. Aumaneta Sala De Aula 6 EBF Dili Atauro Macad Iha Suco Makadade ade 154,306 ME PDM-2 Reapro.. Konstrusaun EBF Publico Iha Dili Cristo Rei Becor Becusi Kraik a 134,502 ME PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Escola Secundario Dili Cristo Rei Hera Iha Suco Hera 141,736 MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Postu saude Dili Atauro Macad Comunitaria Iha Suco Makadade ade 203,392 Dili Atauro Maqui li 203,392 Dili Cristo Rei Bidau Santan 200,128 a Dili Vera Cruz Caicol i 175,000 Dili Cristo Rei Bidau Santan 487,822 a

75 Naran Orgaun Naran Status Projetu Building Naran Projetu Munisipiu Postu Administ rativu Sukus Total Kustus ADN PDM-2 Reapro.. Rehabilitation of Administration building and rehabilitation of driver post building at SAMES kampung Alor ADN PDM-2 Retensaun Instalasaun Solar Panel iha 12 Munisipiu iha Area rural ADN PDM-2 Reapro.. Rehabilitasaun Uma Residencia Oficial PGR iha Farol Dili Dom Aleixo Kamp ung Alor 163,688 Dili #N/A #N/A 490,000 Dili Vera Cruz Motae l 200,906 Total PDM-2 Dili 2,554,871 Total PDIM Dili 3,874,772 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 27 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Dili iha 2016, hamutuk tokon $15.4, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no balun projetu foun. Projetu sira ne e mak hanesan mensiona iha tabela 6.5 Tabela 6.5 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu 2016 Munisipiu Dili Ajensia Doadores Koopersaun Alemanha Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvime ntu Koneksaun Suporta ba Setor Transporte Maritima. Desenvolvime Transporte maritime iha parte kosta ntu Infraestrutura norte Planned Disbursement 1,410, Bangku Mundial Projetu ba resilensia klimatika ba Estrada Timor Leste Objetivu husi Projetu Resilensia Klimatika ba Estrada Timor Leste atu halo infrestrutura estrada ho klima rezilensia ba komunidade benefisiariu sira liu-liu estrada ne ebé iha ligasaun ho sira no fasilita sira hodi bele responde situasaun emerjensia liu-liu responde ba dezastre naturais Desenvolvime ntu Infraestrutura 1,251, Ajensia kooperasaun Internasional Japaun Nian Projetu ba desenvolvimentu kapasidade ba Fakuldade enjeneiru, UNTL (Fase II) Objetivu projetu ne e atu hasae jestaun hosi mestri sira ba investigasaun ba Fakuldade Enjeneiru UNTL ba koperasaun ho universidade 3 iha Japaun. Kapital Sosial 208, Portugal Escola Portuguesa Ruy Cinatti Centro de Ensino e Língua Portuguesa Fornese oportunidade ba eskola (ensinu) preeskola ba tinan 12 nian, hamutuk alunus 700, tuir modelu edukasaun Portuges. Kapital Sosial 5,001, Page 74 of 203

76 Ajensia Doadores Koopersaun Alemanha Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvime ntu Financiamento das estruturas externas da Cooperação e Cultura para o Desenvolvimento (Camões I.P.) Projeto de Formação de Professores do Ensino Básico do Ministério da Educação da República Democrática de Timor-Leste na Universidade Nacional Timor Lorosa e (UNTL) Kapital Sosial Planned Disbursement 152, ,337, Nova Zelandia nian Moris Rasik AS Halo transformasaun hosi depositu seluk ne ebé instituisaun mak halo konta. Desenvolvime ntu ekonomia 186, Tuba Rai Metin (TRM) Transformasaun ba ODTI Desenvolvime ntu ekonomia 253, Ajuda Alemanha Ajensia desenvolvim entu internasional EUA Australia nian Akonsellador no treinamentu ba Maritima ne ebé relasiona ho Industria TL Avansa monitorisasaun no avaliasaun Suporta bilateral AusAID ba Edukasaun Suporta ba Maritima relasionadu ho Industria TL Objetivu ba Avansa M & E hodi ajuda monitorisasaun ba projetu Avansa Agrikultura durante realisasaun ba avaliasaun ba projetu DAC no ba Avansa Agrikultura. Esforsus sira ne e atu fo o informasaun no hodi orienta atu jere ba projetu desenvolvimentu ba aktividades tuir mai ka iha futuru. Liu hosi parseria ba Materiais Edukasaun no Alfabetisasaun, Australia fo o apoia ba Fundasaun Alola atu fo o treinamentu ba professors ba hanorin ensinu basiku no fornese servisus bibliotekas moveis ba eskolas no komunidades iha Timor-Leste tomak. Parseria ne e desenvolven daudaun rekursus ba aprendizajen lian barak, inkluindu materiais ba lee nian iha tetum ba serias hahu nian ba hanorin Desenvolvime ntu Infra- Estrutura, Kapital Sosial Desenvolvime ntu ekonomia 297, , Kapital Sosial 370, Page 75 of 203

77 Ajensia Doadores Ajensia desenvolvim entu internasional EUA Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvime ntu fundamental. Parseria mos fo o apoiu tan ba pilotu ida ba hanorin iha lian inan (materna) iha Munisipiu 3. Bolsa ba estuda ba labarik feto ne ebé presisa ka laiha forsa, ajuda mos ba kustu edukasaun no kustu vida hanesan transporte, hahan no hatais, durante tinan 3 iha hanorin sekundariu. Timor Leste ba lian Ingles (PTLLI) ne ebé jere no implementa hosi Fundasaun Indonesia-Australia atu aumenta kapasidade idioma (lian ba povu ida nian) Ingles ba pofessores iha UNTL ne ebé agora daudaun hanorin hela ba grupu ka komponente Bacharelatu edukasaun ba lian Inglesa. ETELP servisu ho UNTL atu hadia a prestasaun diak liu tan ba formasaun antes servisu hahu no kurikula no mos desenvolve hela programa ida ba formasaun professors pilotu iha servisu ba eskola professores. Iha parseria ho Banku Mundial, Australia apoia hela seria ida ba servisu analisa nian, inkluindu halo inkeritu eskolar iha nivel nasional. Australia agora daudaun suporta hela Institutu Katolika ba formasaun professores (Baucau) ne ebé fornese sira nia Bachelor ne ebé rekoñese a as tebes ba hanorin estudantes ba professor ne ebé tinan tinan besik 150. Bacharelado treina hanorin ba estudantes ba professor iha siklu edukasaun basiku ( grau 1 to o 9) inklui mos estudante ba professor hosi areas remotas no desfavoresidas. Aktividades AusAID 12A746, 12B345, 12A747, 12A745 Agrikultura Avansadu sei kontribui ba aselera Desenvolvime no kontinuasaun ba ntu ekonomia Projetu Agrikultura kresimentu ekonomia iha setor agrikula iha avansadu hosi Timor leste. Projetu ne e halo parte esforsu hosi USAID USAID hodi fo o asistensia ba Timor Leste hodi hetan moris no saude diak liu no demokratiku. Agrikultura avansa sai projetu atu tau hamutuk ho kresimentu ekonomiku ho inisiativa presidensias rua no ikus hodi halo progressu ne ebé signifikadu ne ebé hasoru ho metas no objetivu ne ebé hakerek iha fini ba future no inisiativas ba mudansa global ba klima liu hosi avansu iha kresimentu ne ebé lidera hosi setor privadu. Hari i tuir ba agrikultura ba Komunidade (DAK), ne ebé sei hakotu iha segundu trimester ba tinan fiskal 2015, Avansa agrikultura sei fo o apoia ba Ministériu Agrikultura Timor Leste iha konkretisasaun ba nia Planu Estratejiku ( ) liu hosi Page 76 of 203 Planned Disbursement 518,548.60

78 Ajensia Doadores ajuda Nova Zelandia Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Planned Estrategiku Disbursement planu Desenvolvime ntu hadia a diak liu agrikultura ne ebé relasionadu ho formasaun no estensaun, introdusaun ba sistemas irigasaun, haklaken ba kuda modo ne ebé iha valor ne ebé a as hanesan aihan ne ebé fo o rendimentu. komplementa NZDS ba Estajiu Kapital Sosial 134, Bolsas estudu no graduasaun aponta ka hatudu atu akumula estajius ba posgraduasaun kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba DFAT- ajuda Australia nian DFAT- ajuda Australia nian Australia Timor Leste ba Asistensia ba servisus sekundariu fase 2 (ATLASS II) R4D ba estradas estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha Kapital Sosial 78, Desenvolvime ntu Infra- Estrutura 6, Page 77 of 203

79 Ajensia Doadores Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvime ntu sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Planned Disbursement DFAT- ajuda Australia nian Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural (BESIK) Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Page 78 of 203 Desenvolvime ntu Infra- Estrutura, Kapital Sosial 529,578.09

80 Ajensia Doadores Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvime ntu Planned Disbursement Australia nian Nova Zelandia Nian Nova Zelandia Nian Haforsa liu tan Estatistika. Fundu ba Xefe Misaun Treinamentu ba Badaen iha Infraestrutura ba hapara violensia kontra feto G0274 : Projetu ba Objetivu SCCD atu permiti ABS atu harii Diresaun Jeral Estatistika (DJE) ho kapasidade atu lidera desenvolvimentu sistema estatistika nasional, ho base iha estatistika ne ebé fiar liu no relevantes ba desenvolvimentu Nasional. ABS sei fo o apoiu ba DJE liu hosi aktividades hanesan treinamentu, monitorisasaun, destakamentus, prestasaun ba asesoria teknika no produsaun ba produtus espesifikus, inklui mos atividade inkeritu ba negosiu, konta nasional no indise ba folin konsumidor sira. INL073. Objetivu hosi Misaun ba fundu atu permite ba pos Nova Zelandia, konsistente ho sira nia objetivu diplomasia nian atu apoia aktividades ho forma fleksivel ne ebé real no direta hodi atende nesesidade desenvolvimentu ba destinu nasaun. HOMF bele usa ba suporta aktividade oin-oin, maibe sira ne e hotu nia objetivu ba objetivu global, ba apoiu ba objetivu estratejia ajuda programa Nova Zelandia. Inisiativa ba desenvolvimentu ne e, Ministeriu Relasoens Rai liur nian (Exterior) Nova Zelandia ba asuntus negosiu halao parseria ho organisasaun Internasional ba Servisu no Sentru Treinamentu Dom Bosco. Dom Bosco hanesan Instituisaun ba formasaun professional ne ebé jere hosi Salesianus Dom Bosco ba oferese programas lubung ida ba Nasional konstrutor ne ebé akreditadu ne ebé relasionadu ba treinamentu. Ida ne e mak fornesedor uniku iha TL ne ebé fo o formasaun ba roading ba empressa sira. ILO/Dom Bosco sei sai parseiru xave iha nasaun ida ne e ba servisu ne e, no sei halo selesaun ba estajiariu sira, formadores lokal atu fornese apoiu ba treinamentu ba treinador sira, hanesan mos fornese tipu apoiu seluk, hanesan iha lokal. hakotu violensia kontra feto iha objetivu atu hamenus violensia no hadia a diak liu moris diak feto no labarik sira ne ebé afeta hosi volensia. Ida ne e hetan organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oin-oin hodi hasae liu tan kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu servisu no resultadu ba justisa nian. Projetu ne e sei oferese (i) treinamentu ba matenek iha nivel klaran nian (medio) (ii) Estrutura Instituisional Desenvolvime ntu ekonomia, Kapital Sosial 357, , Kapital Sosial 45, Kapital Sosial 715, Kapital Sosial 1,141, Page 79 of 203

81 Ajensia Doadores Ajensia Koopersaun Internasional Korea nian Munisipiu Dili Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Desenvolvime ntu treinamentu badaen level klaran nian Projetu ba hadia a fasilidades Eskola Sekundaria Vokasional (tekniku) Bekora formasaun ba professors tekniku, (iii) haforsa ligasoens merkadu servisu ho TVET (iv) haforsa finansiamentu no apoiu TVET (v) projetu implementasaun no jestaun. Planned Disbursement 255, Koopersaun internasionak Korea nian Ajensia Koopersaun Internasional Japaun nian ajuda Nova Zelandia nian Nutrisaun ba saude Inan tur ahi no labarik (MCHN) CP (2012) Koperasaun Voluntariu Tasi balun Japaun (JOCV) Formasaun Lian Ingles ba Ofisiais/executivu sira Nutrisaun no Saude Inan tur ahi (materna)- labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba 87,000 benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. koperasaun voluntariu tasi balu Japaun atu desenvolve sosiuekonomia, liu-liu ba nivel base ba nasaun ne ebé atu haruka ba. formasaun Lian Ingles ba funsionarius exekutivu hodi lori funsionariu governu Cambodia, Laos, Vietnã, Mianmar, Mongolia no Timor Leste ba Nova Zelandia ba programa formasaun intensivu ba lian Ingles durante fulan 5. lao daudaun ba terseira fase ne ebé hetan susesu hodi ajuda autoridades atu hetan matenek ba lian Ingles atu halao servisu ho forma efikas, liu-liu kuandu representa nia nasaun iha nivel internasional. ne e mos ajuda partisipantes atu desenvolve ligasaun ho kolegas ELTO no nasaun visiñus ASEAN, hanesan mos nasaun Nova Zelandia. Kapital Sosial 202, Desenvolvime ntu ekonomia, Kapital Sosial Estrutura Institusional 208, , Total 15,124,264 Page 80 of 203

82 Page 81 of 203 Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ HATOLIA RAILACO LETEFOHO ERMERA Asulau Ailelo Atara Lihu Ducurai Fatubessi Laubono Baboe Leten Catrai-craic Hatolia Haupu Eraulo Urahou Manusae Poetete Samara Leimea Craic Lauala Coliateleotelo Estado Leimea-leten Taraco Goulolo Obulu Railaco Craik Baboe Craic Matata Fatuquero Tiarlelo Tocoluli Fatubolu Riheu Hatugau Ponilala Samalete Catrai-leten Mau-ubu Railaco Leten Atadame/ Malabe Mertutu Lissapat Leguimea Batumanu Raimerheu Lauana Humboe Lasaun Talimoro Leimea Sorinbalu Deleco Laclo ATSABEParamin ERMERADISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Kilometers Suco Boundary Sub-district Boundary Two-lanesealedroad Occupied Dwelling Ñ Clinic CHC(community HealthCentre) One-laneroad 4Wvehicle N 7. MUNISIPIU ERMERA

83 Perfil Mapa 7 hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Ermera iha luan 746 km² ho populasaun nain 117,064 tuir Sensus Tabela 7.1 hatudu Munisipiu Ermera iha Posto Administrativo 5 ho Sukus 52 no aldeias 277. Tabela 7.1. Posto Administrativo ho Suku no total Aldeias/suku Munisipiu Ermera Atsabe Ermera Kota Hatolia Letefoho Railaco Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Atara 7 Estado 12 Ailelo 4 Ducurai 13 Fatuquero 2 Baboi Craic 6 Humboe 4 Aculau/Sare 6 Eraulo 6 Liho 4 Baboi Leten 4 Lauala 3 Fatubolo Goulolo 4 Matata 4 Batu Manu 4 Leguimea 6 Fatubessi 6 Hatugau 6 Deleso 2 Laclo 4 Mirtutu 4 Hatolia Vila 4 Catrai 9 Railaco 4 Craic Craic Lacao 4 Poetete 12 Coliati-Letelo 7 Catrai 7 Railaco 5 (Lasaun) leten Leten Laubono 3 Ponilala 5 Leimea Craic 3 Lauana 10 Samalete 3 Leimea 8 Raimerhei 6 Leimea 2 Haupu 12 Taraço 2 Leten Sorinbalu (Letefoho) Malabe 4 Riheu 5 Lisapat Tocoluli 3 Obulo 7 Talimoro 5 Manusae Paramin Mau-Ubu Tiarlelo Samara Urahou Data husi : MAE no Estatistica Funsionáriu Governu ne ebé iha Munisipiu Ermera kompostu : SES: 136 Polísias no 58 Seguransa Sivil permanentes e temporárus Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (20) no Pribavu (7) no Fundasaun (3 ) 2. Profesores Ensino Basiku: 1,059 Públiku ho (40) Privadu 3. Profesores Ensino Secundárius: 17 Públiku ho 14 Privadu 4. Profesores Ensino Tekniku Sekundárius: (9) Públiku ho (12) privadu Fasilidade Edukasaun iha Munisipiu Ermera mak Eskolas Infantil : Publiku 7, Privadu 1 no Fundasaun 2, Eskolas Ensino Basiku Publiku (122) no Privadu 19, Fundasaun (14), Eskolas Ensino Sekundárias Publiku (8) no Privadu 7, Fundasaun (7), Eskolas Ensino Tekniku Sekundária Publiku (1) no Privadu 2, fundasaun (2) Universidade (-) Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais (inclui espesialistas) Enfermeirus e Assistente enfermeiros parteiras/. Fasilidade saúde maka, Hospital (1), CHC (6), Postus Saúde (18), Klínikas Privadas (3), ho SISCa (52). Page 82 of 203

84 MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten ) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Ermera hamutuk 8,315 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 7,603 pessoas no invalidus 712 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Ermera hamutuk 7,601 pessoas. 3. Bolsa de Mãe : 3, Total funsionariu hamutuk 20 mak destaka ba Munisipiu 15 iha Munisipiu no 5 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 81 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 6 funsionarius Ministeriu Justisa : 43 funsionarius SEPFOPE : 12, SEJD: 1, MCIA:5, MOP: 25 MAE : 80 : kompostu husi : Diresaun Distrital 39, STAE 6 no PNDS 35 MdF : 2 : Agente Estatistika 1 no Ofisial Tezouru 1 PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) Iha tinan 2016, VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Ermera hamutuk tokon $12. Husi total ne e aloka ba projetu fiziku ho montante orsamentu hamutuk tokon $1,07 ba suku 28 iha Postus Administrativu Ermera, Hatulia no Letefoho. Ba Postu Administrativu Atsabe, Railaco hetan deit kustus operasional rihun $141.8 ba Suku 24 hodi halo planeamentu aktividades. Tabela 7.2. Kapital Grants PNDS Postu Munisipius Sukus Administrativu Kustus Operasional Kustus Fisiku Ermera Atsabe Atadame/Malabe 6,500-6,500 Ermera Atsabe Atara 6,750-6,750 Ermera Atsabe Baboi Criac 6,000-6,000 Ermera Atsabe Batumanu 6,500-6,500 Ermera Atsabe Beboi Leten 6,000-6,000 Ermera Atsabe Laclo 6,500-6,500 Ermera Atsabe Lasaun 6,500-6,500 Ermera Atsabe Laubono 6,500-6,500 Ermera Atsabe Leimea Leten 6,500-6,500 Ermera Atsabe Obulo 6,500-6,500 Ermera Atsabe Paramin 6,500-6,500 Ermera Atsabe Tiarlelo 6,500-6,500 Ermera Ermera Estado 38,007 38,007 Ermera Ermera Humboe 5,250-5,250 Ermera Ermera Lauala 33,765 33,765 Ermera Ermera Leguimea 37,354 37,354 Ermera Ermera Mirtutu 38,437 38,437 Ermera Ermera Poetete 47,748 47,748 Ermera Ermera Ponilala 5,750-5,750 Ermera Ermera Raimerhei 42,761 42,761 Ermera Ermera Riheu 41,334 41,334 Page 83 of 203 Total

85 Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Ermera Ermera Talimoro 5,000-5,000 Ermera Hatolia Ailelo 40,425 40,425 Ermera Hatolia Asulau 39,940 39,940 Ermera Hatolia Coliate-Leotelo 48,373 48,373 Ermera Hatolia Fatubolu 40,701 40,701 Ermera Hatolia Fatubessi 40,803 40,803 Ermera Hatolia Hatolia 40,627 40,627 Ermera Hatolia Leimeacriac 40,097 40,097 Ermera Hatolia Leimea Sorimbalu 23,726 23,726 Ermera Hatolia Lissapat 43,570 43,570 Ermera Hatolia Manusae 43,964 43,964 Ermera Hatolia Mau-Ubu 35,782 35,782 Ermera Hatolia Samara 39,763 39,763 Ermera Hatolia Urahou 35,361 35,361 Ermera Letefoho Catrai-Leten 39,325 39,325 Ermera Letefoho Catrai-Criac 23,593 23,593 Ermera Letefoho Dururai 45,346 45,346 Ermera Letefoho Eraulo 33,486 33,486 Ermera Letefoho Goulolo 31,589 31,589 Ermera Letefoho Hatugau 30,744 30,744 Ermera Letefoho Haupu 38,662 38,662 Ermera Letefoho Lauana 36,908 36,908 Ermera Railaco Deleco 5,500-5,500 Ermera Railaco Fatuquero 5,000-5,000 Ermera Railaco Lihu 5,500-5,500 Ermera Railaco Matata 5,500-5,500 Ermera Railaco Railaco Criac 5,500-5,500 Ermera Railaco Railaco Leten 5,500-5,500 Ermera Railaco Samalete 5,500-5,500 Ermera Railaco Taraço 5,500-5,500 Ermera Railaco Tocoluli 5,000-5,000 Total Ermera 141,750 1,072,188 1,213,938 Total KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM Iha tinan 2016 VI Governo Konstitusional aloka orsamento ba programa PDIM Munisipiu Ermera hamutuk rihun $428.1, Aloka ba orsamentu ba PDM I hamutuk rihun $128.1 no ba PDM II hamutuk rihun $300, Husi total orsamentu ne e hodi finansia ba projetus hadia valeta no konstrusaun estasaun Misionariu hanesan mensiona iha tabela 7.3. Page 84 of 203

86 Tabela 7.3. Kapital Dezenvolvimentu PDIM 2016 Naran Orgaun Naran Status Projetu MAE PDM-1 Foun Hadia valeta husi sub distritu Hatolia ba suku Samara MPIE PDM-2 Foun Konstrusaun Igreza Stasaun Misionario Gulolo-Letefoho Ermera Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Ermera Hatolia Samara 128,071 Total PDM 1 Ermera 128,071 Ermera Hatolia Manusae 300,000 Total PDM 2 Ermera 300,000 Total PDIM- Ermera 428,071 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Ermera aprezenta reapropriasaun projetu PDM I no PDM II hamutuk 4 ne ebé seidauk remata implementa iha tinan 2015 hodi kontinua implementa fali iha 2016 ho total orsamento hamutuk rihun $ Aloka rihun $ ba PDM-I projetu 3, PDM-II projetu 1 ho total orsamentu rihun $ Husi total orsamentu hodi finansia ba projetu posto saude, latrinas, mak hanesan hatudu iha tabela 7.4 ne e. Tabela 7.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu MS PDM-1 Reapro.. Construsaun Clinica Postu Saude + Uma Doutor Suco Leima Leten Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Ermera Atsabe Leimea Leten Total Kustus 89,734 MAOPTC PDM-1 Reapro.. Latrinas/ Sintina Comunidade Suco Humboe MS PDM-1 Reapro.. Konstrusaun foun postu saude Manusae-Hatulia) MS PDM-2 Reapro.. Construsaun Postu Saude Aldeia Huitaco Suco Estado, Postu Administrativu Ermera Ermera Ermera Humboe 60,457 Ermera Hatolia Manusae 112,146 Total PDM-1 Ermera 262,338 Ermera Ermera Estado 178,354 Total PDM-2 Ermera 178,354 Total PDIM Ermera 440,692 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 17 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Ermera iha 2016, hamutuk tokon $4.9, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun no balun foun. Projetu sira ne e, mak hanesan mensiona iha tabela 7.5. Page 85 of 203

87 Tabela 7.5. Despeza Parseiru Dezenvolvimentu 2016 Munisipiu Ermera Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajuda Nova Zelandia nian Ajuda nova Zelandia nian Ajensia kooperasaun internasional Japaun nian Ajensia desenvolvimen tu internasional EUA Ajensia desenvolvimen tu internasional Apoiu ka desenvolvimentu agronegosiu ne ebé susesu iha Timor Leste (FAST) Fo o asistensia atu hadia diak liu produktividade kafe no rendimentu jerasaun ba eskala kiik ba koperativa agrikultor no grupus Hadia a diak liu merkadu no produsaun liu hosi koporativas agrikultura iha TL (IMPACT). Haforsa ajentes komunitariu servisu nain ba saude (CHW) liu hosi aktividades SISCA iha Posto Administrativu Hatolia Avansa monitorisasaun no avaliasaun Ba Distrito/Munisipiu Projetu ne e sei fo o rendimentu adisional ba agrikultores mane no feto iha munisipiu 8. Agrikultores sei hetan treinamentu konaba teknika ba sistema intensifikasaun fo os (SRI) atu hasae produsaun fo os (hare). Projetu sei hadia a diak liu asesu ba merkadu no promove kresimentu merkadu ba kulturas-xave ho base iha analisa domestika (fo os/hare) no ba merkadu internasionais (fo os no aihoris ho fini ne ebé diak liu ho forekeli (soja) ). Kooperativas sei kaer servisu fundamental, no agrikultuores sei hetan treinamentu diak hosi organisasaun korporativus no jestaun ba negosius ki ik. Objetivu ba Avansa M & E hodi ajuda monitorisasaun ba projetu Avansa Agrikultura durante realisasaun ba avaliasaun ba projetu DAC no ba Avansa ba Agrikultura. Esforsus sira ne e atu fo o informasaun no hodi orienta atu jere ba projetu desenvolvimentu ba aktividades tuir mai ka iha futuru. Apoiu subsidiu ba desentralisasaun USAID nian ba Munispius ( signifika ba Munisipius), hadia a kapasidade governu lokal atu atende nesesidades komunidade no aumenta sira nia Page 86 of 203 ekonomia ekonomia ekonomia Planned Disbursement 936, , , Kapital Sosial 146, ekonomia 44, Kapital Sosial 50,000.00

88 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu EUA kapasidade atu fasilita prestasaun servisu iha forma ne ebé efikas liu, efisiente no kontinuidade. Ba sira ne ebé servisu iha Munisipiu iha nivel lokal ba GOTL Munisipiu, Posto Administrativu no kosellu Sukus hodi hasae kapasidade instituisaun no umanu atu presta servisu basiku ne ebé efikas liu no adekuadu ba nesesidade no espetativas populasaun/komunidade sira nian. Ba Munisipiu focus ba envolvimentu orgauns subnasional governu nian, organisasoens komunitarius, hanesn mos ba maioria timorense ne ebé hela sai hosi Dili, capital TL. Ba Munisipiu sei atinji serka de konsellu sukus 100 iha Munisipiu pilotu 5. Koloka tiha populasaun iha sentru terenu politiku no asesu ba esforsu justisa nian. Ba Munisipiu sei servisu direta ba kolaborasaun ho Ministeriu Justisa atu haforsa instituisoens lokais ba setor justisa ho finalidade atu aumenta asesu ba justisa formal no laos formal. Aktividades sei inklui kapasitasaun ne ebé destinadu ba organisasoens ba asistensia juridika naun govermentais, divulgasaun informasaun juridikas, no haforsa sistemas iha tribunais distritais. Hamutuk ho USAID ba oin atu harii kapasidade lokal no promove propriedade nasaun nian. Ba Munisipiu sei garante metodolojias, hakbesik no materiais ne ebé iha instituisaun ho nia implementasaun ho servisu nain sira no instituisaun benefisiariu sira hanesan konsellu sukus no tribunal Munisipius ne ebé mak permite atu sustenta ba desentralisasaun no fortalesimentu ba setor justisa ne ebé esforsa hela iha TL. Hosi USAID ba Munisipiu sei utilisa materiais ne ebé iha hanesan prosesu harii kapasidade organisasional (OCP) hanesan metodolojia hodi sukat desempeñu no estrutura governu, sosiedade sivil, meius komunikasaun no organisasoens akdemikus atu atende nesesidades implementadores ba instituisoens lokais, organisasoens ba sosiedade sivil (OSC), no parseirus ba asistensia judisiariu. Planned Disbursement Page 87 of 203

89 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajensia desenvolvimen tu internasional EUA Ajensia ba Desenvolvime ntu Internasional Estadus Unidus nian Projetu avansa agrikultura USAID s. Harii komunidade Resilensia ba Redusaun Risku desastre iha TL, fase II-CS.0571 ERA - Hasae asesu ba area rural Avansa agrikultura sei kontribui ba aselera no kontinuasaun ba kresimentu ekonomia iha setor agrikula iha Timor leste. Projetu ne e halo parte esforsu hosi USAID hodi fo o asistensia ba Timor Leste hodi hetan moris no saude diak liu no demokratiku. Avansa agrikultura sai projetu atu tau hamutuk ho kresimentu ekonomiku ho inisiativa presidensias rua no ikus hodi halo progressu ne ebé signifikadu ne ebé hasoru ho metas no objetivu ne ebé hakerek iha fini ba future no inisiativas ba mudansa global ba klima liu hosi avansu iha kresimentu ne ebé lidera hosi setor privadu. Hari i tuir ba agrikultura ba Komunidade (DAK), ne ebé sei hakotu iha segundu trimester ba tinan fiskal 2015, Avansa agrikultura sei fo o apoia ba Ministériu Agrikultura Timor Leste iha konkretisasaun ba nia Planu Estratejiku ( ) liu hosi hadia a diak liu agrikultura ne ebé relasionadu ho formasaun no estensaun, introdusaun ba sistemas irigasaun, haklaken ba kuda modo ne ebé iha valor ne ebé a as hanesan aihan ne ebé fo o rendimentu. Objetivu projetu hodi fo o kontribuisaun ba hasae resilensia komunidade Timorense atu hatan no adapta ba sokes ba perigu relasionadu ho integrasaun ba prepara saun atu hasoru desastre hodi hatama iha programa desenvolvimentu ne ebé naruk. Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova-Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu Page 88 of 203 ekonomia Planned Disbursement 518, Kapital Sosial 28, Infra-estrutura 13,890.96

90 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajuda Nova Zelandia nian Bolsas estudu no estajius ba posgraduasaun naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no hakotu ba projetu ne e. Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). Planned Disbursement Kapital Sosial 134, ajuda Irlandian nian no Nova Zelandia nian BOSS-Projetu ba oportunidade negosius no apoiu servisus komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Setor privadu Timor Leste nia desenvolvimentu lao ladun diak tebes no en jeral hetan desafius barak no hetan susar ne ebé impede kresimentu sustentavel ba desenvolvimentu. Iha kontestu ne e, nesesidade real/estratejia ne ebé orienta ba merkadu no instrumentu ne ebé iha tende tau iha fatin /pratika ekonomia, Kapital Sosial 184, Page 89 of 203

91 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu los no involve parseirus prinsipais iha prosesu desenvolvimentu no setor privadu tende opera ho forma integradu no kordenadu. Projetu BOSS fo o suporta ba Institutu negosiu (IADE) iha Sekretariu Estadu ba Promosaun no Suporta ba Setor Privadu no parte interesantes balun ne ebé relevante atu entrega nesesidade/merkadu ne ebé halis ba servisu ba Mikro no empresariu ki ik no kontratores, hasae valor iha setores ne ebé halo selesaun, promove kordenasaun ne ebé diak no alinamentu ba inisiativas setor privadu no kontribui ba lian setor privadu. Esratejia ba projetu ne e baseia ba sistema hakbesik ba desenvolvimentu empresariu ne ebé tau hamutuk nesesidade no desafius iha seira ida ba Timor-MPEs. Iha particular, projetu ne e hodi resolve problemas prinsipais balun no problema ne ebé atravesa ne ebé identifika tiha ona hosi empresariu timorense.: falta hosi dialogu no kordenasaun entre publiku no setor privadu sira falta ba asesu merkadu ba produtus no servisus, la iha efetivu riku soi local /oportunidades, involvimentu limitadu hosi setor privadu iha prestasaun servisu ba governu, jestaun no koñesimentu empresarial fraku. Liu hosi ida ne e, projetu sei garantia katak nesesidades empresariu feto nian sei servi diak liu tan no asegura abordajen sensivel ba jeneru iha desenvolvimentu setor privadu. Projetu BOSS hanesan projetu desenvolvimentu setor privadu hodi hasforsa instituisaun hanesan maluk ba servisu nian. Iha asaun hanesan fasilitador, no sentralisa ba apoiu tekniku, kordinasi, networking no informasaun. Durante tinan 5 ba implementasaun, projetu BOSS apoia IADE iha hasae desenvolvimentu ekonomia lokal, hasae prestasaun governu no kria fatin servisu ne ebé kualidade iha areas rural ho haluan asesu ba merkadu MSEs, haforsa kontraktor lokal no hadiak liu prestasaun servisu ba desenvolvimentum empresarial. Projetu BOSS apoia Governu TL iha realisasaun ba objetivus xaves Page 90 of 203 Planned Disbursement

92 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu ne ebé estabelese hanesan parte ba sira nia Planu Estratejiku ne ebé estabelese ba setor privadu hanesan fonte prinsipal ba kresimentu ba rendimentu no emprego iha area rurais. Projetu ne e kordena didiak ho setor privadu hotu seluk ne ebé iha inisiativas ba desenvolvimentu setor privadu iha TL no halo koperasaun ho parseirus no organisasaun desenvolvimentu hodi dudu sinerja. Projetu BOSS tama hotu ba igualdade jeneru iha nivel hotu. Tanba projetu ninia metodolojia ba implementasaun ne e inkorpora ba goja grau ida ne ebe a as ba propriedade lokal. Projetu ne e sentra ba sustentabilidade no eskala, ne ebé signifika katak sei esforsa maka as ba mudansa sistemika no desenvolve visaun klara ba futuru no mos ba tempu projetu ne e lao hela. Pojetu BOSS iha fasilitador ida inves hanesan knar intervensionista. Asaun hanesan katalisator ba mudansa dudu barak liu ba jogadores atu partisipa iha sistema merkadu nian ( halibur hamutuk iha) no kondus ba apropriasaun lokal ne ebé a as tebes no relevante liu no mudansa ne ebé sustentavel no impaktu. Intervensoens ne ebé fasilita hosi projetu ho objetivu atu desvia antes identifika kausa ba desempeñu ne ebé ladiak ba merkadu. Planned Disbursement Projetu ne e iha komponente principal 3: Objetivu 1 : Hasae oportunidade ba negosiu ba MSEs iha tarjetu setores no munispius. Objetivu 2 : Asesu país hotu ba inovador merkadu/nesesidade ne ebé orienta ba desenvolvimentu servisu negosiu. Objetivu 3 : Hasae kompromisu no kapasidade SEAPRI atu integra jeneru iha politika hotu, programas no aktividades. Objetivu ba desenvolvimentu ba projetu atu kontribui diretamente ba jerasaun ki iak liu ba desenvolvimentu ekonomiku no kualidade emprego ba mane no feto, no indiretamente ba konsolidasaun ba paz no prevensaun Page 91 of 203

93 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu DFAT- Australia Nian DFAT- Australia Nian R4D ba estradas Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural konflitu. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publiku- partikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene Infra-Estrutura Infra-Estrutura, Kapital Sosial Planned Disbursement 6, , Page 92 of 203

94 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajuda Nova Zelandia Nian Moris Rasik: Orsamnetu ba kusto Projetu formasaun alfabetisasaun (literasi) fase III café no kakau iha iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Finanseiru ba Projetu ba alfabetizasaun ba Moris Rasik inklui komponentes prisipais : (a) preparasaun (orientasoens ba projetu ba ramu MR/ unidade pesoal ba servisu fatin, selesaun ba sentrus MR, identifikasaun no selesaun ba fasilitadores loron kolesaun ) b) formasaun ba formador ba MR ruarua formador no fasilitadores feto c) orientasaun ba komunidade ho focus ba sensibilisa ba mane sira atu sira nia kaben bele partisipa d) preparatoria ba numerasia basika e) kursu kompletu finanseiru nian ba alfabetizasaun f) seminariu ba fasilitador atu refleta konaba kursu aprendizajen nian, resolusaun /hakotu problemas no planeamentu ba sesoens oin mai/future no g) eskola/estudu ba terenu agrikultor ba sub-konjuntu ba partisipantes sentru. Koperativa ba Asosiasaun Nasional ba negosius (NCBA) hanesan koperativa Café Timor-Leste (CCT) mak hanesan parseirus ba exekusaun programa Estrutura Institusional, Kapital Sosial ekonomia Planned Disbursement 428, , Page 93 of 203

95 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Bangku ba Desenvolviemt nu Asia Nian Koopersaun internasionak Korea nian TL G0180 : Projetu desenvolvimentu setor rede Estrada (rodoviaria) Nutrisaun ba saude Inan no oan (MCHN) CP (2012) COCAR daudaun ne ebé komponente café ( projetu rehabilitasaun ba kintal café) ne ebé finansia hosi AUSAID no Apoiu NZ. Projetu rehabilitasaun kintal café sei mai iha no hotu iha Setembru Hanoin katak nesesidade desenvolvimentu kontinua no susesu to o oras ne e ba komponente COCAR, programa ba apoiu NZ buka atu esplora liu tan ba apoiu tempu naruk ba setor kakau. apoiu hahu buka iha 2014 hosi NCBA liu hosi nota proposal konseitu ba aktividades café no kakau iha TL. Projetu ne e deseña ho base ba setor, sei selu ho osan (finansia) hosi parte programa desenvolvimentu Estrada liu hosi rede ba praju mediu nian. Iha hakotu ba projetu ne e, (i) besik kilometros 239 ba estradas nasionais ne ebé hasae diak liu tan ninia kondisaun ba kontinuidade (ii) programa manutensaun Estrada (RMP) ne ebé sei no termina tiha ona (iii) asesu estradas no fasilidade ba areas para fatin ne ebé liu ba mai marka ona iha Mota Ain, salele, Sakato no Oesilo (iv) Empresarius nasionais hetan kapasidade boot atu implementa servisu Estrada nian (v) Ministeriu Obras Publikas sei hasae diak liu tan kapasidade atu administra projetu estradas nian no RMP (vi) konsiensia ba seguransa iha estrada liu-liu iha parte projetu sei aumenta (vii) fase ba sasukat provas ba klima sei hetan parte regular ba projetu estradas no konstrusaun. Nutrisaun no Saude Inan tur ahi (materna)- labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre Infra-Estrutura Kapital Sosial Planned Disbursement 426, , Page 94 of 203

96 Munisipiu Ermera Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. Planned Disbursement Total 4,899,132 Page 95 of 203

97 Page 96 of 203 Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Mehara Lore I Fuat Bauro Fuiluro Tutuala Com Ililai Cainliu Tirilolo Muapitine Maina II Souro Parlamento Iliomar I Raça Baduro Home Cacavem Luro Serelau Euquisi Afabubo Daudere Leuro Pairara Lore II Maina I Baricafa Iliom ar II cotamutu Wairoce Lacawa Ailebere LOSPALOS LAUTEM ILIO M AR TUTUALA LURO LAUTEM DISTRICT Spatial D istribution of Dwellings Kilom eters Suco Boundary Sub-district Boundary Two-lane sealed road Occ upied Dw elling 4 W vehicle track One-lane road Ñ Clinic 8. MUNISIPIU LAÚTEM Perfil Mapa 8. hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Lautem iha luan km2 ho populasaun tuir Sensus Tabela 8.1 hatudu Munisipiu Lautem iha Posto Administrativo 5, Sukus 34 no aldeias 151. Tabela 8.1. Posto Administrativo ho Sukus total Aldeias/Sukus Iliomar Lautém Lospalos Luro Tutuala Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Sukus Total aldeias Ailebere 4 Baduro 5 Bauro 5 Afabubu 2 Mehara 3 Caenlio 5 Com 6 Cacavei 4 Baricafa 3 Tutuala 4 Fuat 3 Daudere 8 Fuiluro 11 Cotamutu Iliomar I 5 Euquisi 3 Home 4 Lacawa Iliomar II 5 Ililai 2 Leuro 4 Luro Tirilolo 3 Maina I 5 Loré I 6 Vairoque Maina II 5 Loré II Pairara 4 Muapitine Parlamento 5 Raça Serelau 3 Souro Data husi : MAE no Estatistica

98 Funsionáriu Governu ne ebé iha Munisipiu Lautem kompostu: SES: Polísias kompostu husi: 55 Seguransa Sivil no 3 funsionariu administrative Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku ( 27), Privadu 5 no Fundasaun (0 ) 2. Profesores Ensino Basiku: 672 públiku ho (49) privadu 3. Profesores Ensino Sekundárius: 100 públiku ho (-) privadu 4. Profesores Ensino Tekniku Sekundáriu: 16 privadus Fasilidade Edukasaun iha Munisipiu Lautem mak: Eskolas Infantil publiku 10, privadus 4 no Fundasaun (-) Eskola Ensino Basiku Publiku (79) no Privadu (5), Eskolas Ensino Sekundária Jeral publiku 3, Eskolas Ensino Tekniku Sekundária Privadu (1). Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistikafunsionáriu administrasaun no lojistika: Médíkus lokais (inclui espesialistas) Enfermeirus Assistente enfermeiros parteiras Fasilidade saúde mak Hospital (0) CHC 5, Postus Saúde 35, SISCA 34 no Klínikas Privada 2 MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Lautem hamutuk 5,585 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 5,657 pessoas no invalidus 228 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Lautem hamutuk 4, Total funsionariu hamutuk 9 mak destaka ba Munisipiu 4 iha Munisipiu no 5 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 156 Extensionistas no naun Extensionistas permanentes e temporárius CNE : 8 funsionarius Ministeriu Justisa : 12 funsionarius SEJD : 1 MCIA : 6 SEPFOPE: 3 MAE : 83 kompostu husi: Diresaun Distrital 46 STAE 6 no PNDS 31 MdF : 1 (Ofisial Tesouro) Page 97 of 203

99 PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Lautem hamutuk rihun $ Ba orsamentu fiziku hamutuk rihun $507.2 ba suku 14 iha Postu Administrativu Iliomar, Luro no Tutuala. Ba Posto Administrativu Lautem no Lospalos hetan deit kustus operasional hamutuk rihun $114 ba suku 20 hodi halo planeamentu aktividades ba Tabela 8.2. Kapital Grants programa PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Lautem Iliomar Ailebere 26,029 26,029 Lautem Iliomar Cainliu 27,660 27,660 Lautem Iliomar Fuat 41,982 41,982 Lautem Iliomar Iliomar I 22,028 22,028 Lautem Iliomar Iliomar II 20,943 20,943 Lautem Iliomar Tirilolo 30,414 30,414 Lautem Lautem Baduro 6,000-6,000 Lautem Lautem Com 6,000-6,000 Lautem Lautem Daudare 6,000-6,000 Lautem Lautem Euquisi 6,000-6,000 Lautem Lautem Ililai 6,500-6,500 Lautem Lautem Maina I 5,500-5,500 Lautem Lautem Maina II 6,500-6,500 Lautem Lautem Pairara 5,500-5,500 Lautem Lautem Parlamento 6,000-6,000 Lautem Lautem Serelau 6,000-6,000 Lautem Lospalos Bauro 5,750-5,750 Lautem Lospalos Cacavem 5,500-5,500 Lautem Lospalos Fuiloro 5,750-5,750 Lautem Lospalos Home 5,000-5,000 Lautem Lospalos Leuro 5,500-5,500 Lautem Lospalos Lore I 5,500-5,500 Lautem Lospalos Lore II 5,000-5,000 Lautem Lospalos Muapitene 5,500-5,500 Lautem Lospalos Raca 5,500-5,500 Lautem Lospalos Suoro 5,000-5,000 Lautem Luro Afabubu 37,995 37,995 Lautem Luro Baricafa 45,978 45,978 Lautem Luro Cotamutu 48,438 48,438 Lautem Luro Lacawa 46,352 46,352 Lautem Luro Luro 48,151 48,151 Lautem Luro Wairoce 38,635 38,635 Lautem Tutuala Mehara 42,639 42,639 Lautem Tutuala Tutula 29,988 29,988 Total Lautem 114, , ,233. Total Page 98 of 203

100 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM Iha tinan 2016 VI Governo Konstitusional aloka orsamento ba programa PDIM Munisipiu Lautem hamutuk rihun $254.1 nebee refere liu ba PDM II ba konstrusaun monumentu veteranus iha Luro hanesan mensiona iha tabela 8.3. Tabela 8.3. Kapital foun PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-2 Foun Construsaun Monumento Veteranus iha Loru Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Lautem Luro Luro 254,073 Total PDM-2 Lautem 254,073 Total PDIM- Lautem 254,073 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Lautem alokasaun orsamentu ba reapropriasaun projetu ba PDM-I & II hamutuk projektu 13 ne ebé seidauk remata implementa iha tinan 2015 hodi kontinua implementa fali iha 2016 ho total orsamento tokon $1.3. Kompostu husi PDM-I projetu 8 ho total orsamentu hamutuk rihun $434.3 no PDM-II projetu 5 ho total orsamentu rihun $872.4, mak hanesan hatudu iha tabela 8.4 Tabela 8.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM NARAN ORGAUN Naran Status Projetu Naran Projetu Distritu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ME PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Escola (sala 3) + Fasilidade Ba EBF No. 19 Cacavei Lautem Lospalos Cacavem ME PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Pre-eskolar Caenliu Lautem Iliomar Cainliu ME PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Eskola Undd 1 (Sala 3) No Rehab. Undd 1 EBF No.1 Lospalos MAOPTC PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Saneamento Publiku Sede Suco Tutuala MAE PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Centro Informasaun No komunikasaun Juventude Postu Administrativu Lautem MAE PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Centru Komunitaria + MCK ba Aldeia 4 iha Suku Fuiloro (Assalaino, Tahauluturu, Titilari No Lereloho) ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitasaun Uma Veteranus iha Lospalos ADN PDM-1 Reapro.. New INSTALATION OF MV, LV LINE & HOME CONNECTION IN MEHARA, LAUTEM DISTRICT Page 99 of 203 Lautem Lospalos Fuiloro Lautem Tutuala Tutula Lautem Lautem Baduro Lautem Lospalos Fuiloro Lautem Tutuala Mehara Lautem Tutuala Mehara Total PDM-1 Lautem ME PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Escola Undd 2 (sala Lautem Lautem Com 6) EBF Suku Com MAE PDM-2 Reapro.. Rehabilitasaun Ginagio Lautem Lautem Lospalos Fuiloro 71,191 98,544 60,202 11,796 63,530 99,892 7,064 22, , , ,068

101 NARAN ORGAUN Naran Status Projetu Naran Projetu Distritu Postu Administrativu Sukus Total Kustus MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun foun postu saude Lautem Iliomar Iliomar II Caidabou 223,518 MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun foun postu saude iha Lautem Luro Wairoce Wairoque 220,809 ME PDM-2 Reapro.. New construction of EBF Mehara Lautem Tutuala Mehara 139,497 Total PDM-2Lautem 872,360 Total PDIM Lautem 1,306,622 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 15 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Lautem iha 2016, hamutuk tokon $1.3 projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun. Projetu sira ne e, mask hanesan iha tabela 8.5. Tabela 8.5 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu Munisipiu Lautem Munisipiu Lautem Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Koopersaun Alemanha nain Ajensia ba Desenvolvime ntu Internasional Estadus Unidus Halo jestaun ba agrobiodiversidade Hodi moris nafatin ka ba bebeik iha TL (fundu BMZ) Harii komunidade Resilensia ba Redusaun Risku desastre iha TL, fase II-CS.0571 Hadia a diak liu moris naruk ema nian liu hosi usa ABD Objetivu projetu hodi fo o kontribuisaun ba hasae resilensia komunidade Timorense atu hatan no adapta ba sokes ba perigu relasionadu ho integrasaun ba prepara saun atu hasoru desastre hodi hatama iha programa desenvolvimentu ne ebé naruk. ekonomia Planned Disbursement 47, Kapital Sosial 30, ajuda Nova Zelandia nian Bolsas estudu no estajius ba posgraduasaun Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba Page 100 of 203 Kapital Sosial 134,356.40

102 Munisipiu Lautem Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajuda Irlandia no Nova Zelandia nian BOSS-Projetu ba oportunidade negosius no apoiu servisus empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Setor privadu Timor Leste nia desenvolvimentu lao ladun diak tebes no en jeral hetan desafius barak no hetan susar ne ebé impede kresimentu sustentavel ba desenvolvimentu. Iha kontestu ne e, nesesidade real/estratejia ne ebé orienta ba merkadu no instrumentu ne ebé iha tende tau iha fatin /pratika los no involve parseirus prinsipais iha prosesu desenvolvimentu no setor privadu tende opera ho forma integradu no kordenadu. Projetu BOSS fo o suporta ba Institutu negosiu (IADE) iha Sekretariu Estadu ba Promosaun no Suporta ba Setor Privadu no parte interesantes balun ne ebé relevante atu entrega nesesidade/merkadu ne ebé halis ba servisu ba Mikro no empresariu ki ik no kontratores, hasae valor iha setores ne ebé halo selesaun, promove kordenasaun ne ebé diak no alinamentu ba inisiativas setor privadu no kontribui ba lian setor privadu. Esratejia ba projetu ne e baseia ba sistema hakbesik ba desenvolvimentu empresariu ne ebé tau hamutuk nesesidade no desafius iha seira ida ba Timor-MPEs. Iha particular, projetu ne e hodi resolve problemas prinsipais balun no problema ne ebé atravesa ne ebé identifika tiha ona hosi empresariu timorense.: falta hosi dialogu no kordenasaun entre publiku no setor privadu sira falta ba asesu merkadu ba produtus no servisus, la iha efetivu riku soi local /oportunidades, involvimentu limitadu hosi setor privadu iha prestasaun servisu ba governu, jestaun no koñesimentu empresarial fraku. Liu hosi ida ne e, projetu sei garantia katak nesesidades empresariu feto nian sei servi diak liu tan no asegura abordajen sensivel ba jeneru iha desenvolvimentu setor privadu. Projetu BOSS hanesan projetu desenvolvimentu setor privadu hodi hasforsa instituisaun hanesan maluk ba servisu nian. Iha asaun hanesan fasilitador, no sentralisa ba apoiu tekniku, kordinasi, networking no informasaun. Durante tinan 5 ba implementasaun, projetu BOSS apoia IADE iha hasae desenvolvimentu ekonomia lokal, hasae prestasaun governu no kria fatin servisu ne ebé kualidade iha areas rural ho haluan asesu ba merkadu Page 101 of 203 ekonomia, Kapital Sosial Planned Disbursement 184,659.00

103 Munisipiu Lautem Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu DFAT- Australia Timor Leste ba Asistensia ba Planned Disbursement MSEs, haforsa kontraktor lokal no hadiak liu prestasaun servisu ba desenvolvimentum empresarial. Projetu BOSS apoia Governu TL iha realisasaun ba objetivus xaves ne ebé estabelese hanesan parte ba sira nia Planu Estratejiku ne ebé estabelese ba setor privadu hanesan fonte prinsipal ba kresimentu ba rendimentu no emprego iha area rurais. Projetu ne e kordena didiak ho setor privadu hotu seluk ne ebé iha inisiativas ba desenvolvimentu setor privadu iha TL no halo koperasaun ho parseirus no organisasaun desenvolvimentu hodi dudu sinerja. Projetu BOSS tama hotu ba igualdade jeneru iha nivel hotu. Tanba projetu ninia metodolojia ba implementasaun ne e inkorpora ba goja grau ida ne ebe a as ba propriedade lokal. Projetu ne e sentra ba sustentabilidade no eskala, ne ebé signifika katak sei esforsa maka as ba mudansa sistemika no desenvolve visaun klara ba futuru no mos ba tempu projetu ne e lao hela. Pojetu BOSS iha fasilitador ida inves hanesan knar intervensionista. Asaun hanesan katalisator ba mudansa dudu barak liu ba jogadores atu partisipa iha sistema merkadu nian ( halibur hamutuk iha) no kondus ba apropriasaun lokal ne ebé a as tebes no relevante liu no mudansa ne ebé sustentavel no impaktu. Intervensoens ne ebé fasilita hosi projetu ho objetivu atu desvia antes identifika kausa ba desempeñu ne ebé ladiak ba merkadu. Projetu ne e iha komponente principal 3: Objetivu 1 : Hasae oportunidade ba negosiu ba MSEs iha tarjetu setores no munispius. Objetivu 2 : Asesu país hotu ba inovador merkadu/nesesidade ne ebé orienta ba desenvolvimentu servisu negosiu. Objetivu 3 : Hasae kompromisu no kapasidade SEAPRI atu integra jeneru iha politika hotu, programas no aktividades. Objetivu ba desenvolvimentu ba projetu atu kontribui diretamente ba jerasaun ki iak liu ba desenvolvimentu ekonomiku no kualidade emprego ba mane no feto, no indiretamente ba konsolidasaun ba paz no prevensaun konflitu. Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba Kapital Sosial 157, sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Page 102 of 203

104 Munisipiu Lautem Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Australia Nian DFAT- Australia Nian servisus sekundariu fase 2 (ATLASS) R4D ba estradas. Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak: Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publiku- partikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba Page 103 of 203 Infra-Estrutura Planned Disbursement 45,126.00

105 Munisipiu Lautem Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu DFAT- Australia Nian ba Nova Zelandia Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural Fundu ba Xefe misaun Hakiak ambiente ida saudavel ba labarik sira iha komunidades rurais. dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Objetivu hosi Fundu ba Xefe Misaun ba atu permite ba pos Nova Zelandia, konsistente ho sira nia objetivu diplomasia nian atu apoia aktividades ho forma fleksivel ne ebé real no direta hodi atende nesesidade desenvolvimentu ba destinu nasaun. HOMF bele usa ba suporta aktividade oin-oin, maibe sira ne e hotu nia objetivu ba objetivu global, ba apoiu ba objetivu estratejia ajuda programa Nova Zelandia Objetivu projetu ne e atu hadia a diak liu sobrevivensia labarik kiik sira no hamenus mate ba inan hahoris uan nian. Infra-Estrutura, Kapital Sosial ekonomia, Kapital Sosial ekonomia, Kapital Sosial Planned Disbursement 595, , , Total 1,315, Page 104 of 203

106 Page 105 of 203 Ñ Ñ Ñ Tibar Vatuvou Lissadila Guiço Ulmera Gugleur Vatuboro Leoteala Dato Fahilebo Leorema Lauhata Motaulun Vaviquinia Açumano Loidahar Hatuquessi Maubaralissa Darulete Maumeta Fatumasi Metagou Luculai MAUBARA BAZARTETE LIQUIÇÁ LIQUIÇA DISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Kilometers Suco Boundary Sub-district Boundary Two-lane sealed road Occupied Dwelling Ñ Clinic Community Health Center One-lane road 4 W vehicle track 9. MUNISIPIU LIQUISA Perfil Mapa 9. hatudu pozisaun Munisipiu Liquisa iha luan area 543 km² ho populasaun nain tuir Sensus munisipiu Liquisa iha Postu Administrativu tolu (3), Sukus 23 no aldeias 134, mak hanesan hatudu iha Tabela 9.1 Tabula 9.1. Posto Administrativo no Sukus no total Aldeias/Sukus Bazartate Liquisa Maubara Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Fahilebo 3 Açumano 4 Gugleur 11 Fatumasi 4 Darulete 4 Guiço 5 Lauhata 5 Dato 10 Lissadila 7 Leorema 10 Hatuquesi 8 Maubaralissa 5 Maumeta 4 Leotala 5 Vatuboro 5 Metagou 3 Loidahar 4 Vatuvou 10 Motaulun 3 Luculai 4 Vaviquinia 7 Tibar Ulmera Data husi : MAE no Estatístika

107 Funsionáriu Governu iha Munisipiu Liquiçá kompostu : SES: Polísias kompostu husi 36 Seguransa Sivil temporaries no 3 funsionariu administrativa Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil: Publiku (15) no Privadu (20) no Fundasaun (10) Profesores Ensino Baziku Públiku ho (10) Privadu (39) Fundasaun Profesores Ensino Sekundárius Públiku ho 8 Fundasaun 4. Profesores Ensino Tekniku Sekundárius Públiku (15) ho 0 Privadu. Fasilidade Edukasaun iha Munisipiu Liquiçá mak eskolas Infantil : Publiku (15), privadu (11) no Fundasaun (4) Eskolas Ensinu Baziku Publiku (56) no Privadu 1 no Fundasaun (7), Eskolas Ensinu Sekundáriu Publiku (2) no Privadu 2, Eskolas Ensinu Tekniku SekundáriauPubliku (1) no Privadu (-) Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika: Médikus lokais (inklui espesialistas) Enfermeirus no 4. 6 assistente enfermeirus parteiras Fasilidade Saude iha Munisipiu Liquiçá mak Hospital (0), CHC (3), Postus Saúde (27), SISCa (26) ho Klínikas Privadas (3). MSS : 1. Numeru idozus (tinan 60 ba leten ) no invalidus ne ebé simu subsidiu iha Munisipiu Liquisa hamutuk 6,112 kompostu husi Idozus 5,657 pessoas no invalidus 433 pessoas. 2. Numerus Kombatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Liquisa hamutuk 4,191 pessoas 3. Bolsa de Mãe: 3, Total funsionariu hamutuk 6 mak destaka ba Munisipiu 3 iha Munisipiu no 3 ba Postu Administrativu, kada Postu Administrativu funsionariu ida (1). MAP : 59 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 7 funsionarius Ministeriu Justisa : 10 funsionarius SEJD : 1, MCIA: 5, MOP: 27, SEPFOPE 3, CNE : 7 MAE : 56, kompostu husi : Diresaun Distrital 31 STAE 6 no PNDS 19. MdF : 2 (Agente Estatistika) Page 106 of 203

108 PROGRAMA NASIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Liquiçá hamutuk rihun $ Husi total ne e aloka orsamentu fisiku ba suku 11 hamutuk rihun $476.9 iha Postu Administrativu Liquisa no Maubara. Ba Postu Administrativu Bazarte no mos sukus balun husi Postu Administrativu Liquisa hetan alokasaun orsamentu ba kustus operasional hamutuk rihun $66.3 hodi halo planeamentu aktividade ba 2017 hamutuk suku 12. Tabela 9.2. Kapital Grants programa PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Liquisa Bazartete Fahilebo 5,500-5,500 Liquisa Bazartete Fatumasi 5,500-5,500 Liquisa Bazartete Lauhata 5,250-5,250 Liquisa Bazartete Leorema 6,000-6,000 Liquisa Bazartete Maumeta 5,250-5,250 Liquisa Bazartete Metagou 5,500-5,500 Liquisa Bazartete Mota Ulun 5,500-5,500 Liquisa Bazartete Tibar 5,750-5,750 Liquisa Bazartete Ulmera 5,750-5,750 Liquisa Liquisa Acumano 44,288 44,288 Liquisa Liquisa Darulete 5,500-5,500 Liquisa Liquisa Dato 44,463 44,463 Liquisa Liquisa Hatuquesi 40,008 40,008 Liquisa Liquisa Leoteala 48,736 48,736 Liquisa Liquisa Loidahar 5,250-5,250 Liquisa Liquisa Luculai 5,500-5,500 Liquisa Maubara Gugleur 41,261 41,261 Liquisa Maubara Guico 44,392 44,392 Liquisa Maubara Lissadila 44,567 44,567 Liquisa Maubara Maubara Lissa 36,138 36,138 Liquisa Maubara Vatuboro 46,652 46,652 Liquisa Maubara Vatuvou 42,074 42,074 Liquisa Maubara Vaviquinia 44,276 44,276 Total Liquisa 66, , ,104 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM VI Governo Konstitusional aloka orsamento ba programa PDIM foun ba Munisipiu Liquisa hamutuk rihun $500 ba PDM-II hodi implementa projetu konstrusaun Institute São Jose Brito mak hanesan mensiona iha tabela 9.3 Page 107 of 203

109 Tabela 9.3 Kapital Dezenvolvimentu PDID foun Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDD-2 Foun Konstrusaun ba Edifisiu Foun husi Institutu Sao Jose De Brito Kasait Liquisa Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Liquisa Bazartete Tibar 500,000 Total PDM-2 Liquisa 500,000 Total PDIM Liquisa 500,000 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Liquiçá sei kontinua reapropria projetu PDM I no PDM II 2015 hamutuk projetu 4 ne ebé seidauk remata implementa hodi kontinua implementa fali iha 2016 ho total orsamento rihun $428. PDM-I projetu 2 ho total orsamentu rihun $128.3 no PDM II ho projetu 2 ho total orsamentu rihun $ Kustus ne ebé aloka hodi finaliza projetu konstrusaun ponte, uma vulneravel, eskola no posto saude hanesan hatudu iha tabela 9.4 Tabela 9.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu MS PDM-1 Reapro.. Konstrusaun foun posto saude Lukulai ME PDM-1 Reapro.. Konst. EBF 1081 Fatumasi Liquisa MAE PDM-2 Reapro.. Kontrusaun Ponte Iha Caicasaiko Suku Asumanu MAE PDM-2 Reapro.. Konstrusaun uma foun 8 ba populasaun vulneravel ba suco 4 (Tibar, Leorema, Lauhata no Mota ulun) Naran Projetu Munisipiu Postu Sukus Administrativu Liquisa Liquisa Luculai Total Kustus 64,390 Liquisa Bazartete Fatumasi 63,907 Total PDM-1 Liquisa 128,297 Liquisa Liquisa Acumano 169,691 Liquisa Liquisa #N/A 130,017 Total PDM-2 Lautem 299,708 Total PDIM Lautem 428,005 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 15 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Liquiçá iha 2016, hamutuk tokon $3.998, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun. Projetu sira ne e mak hanesan iha tabela 9.5. Tabela 9.5 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu 2016 Munisipiu Liquiçá Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu ajuda Nova Zelandia nian Hadia a diak liu merkadu no produsaun liu hosi koporativas agrikultura iha TL (IMPACT). Projetu ne e sei fo o rendimentu adisional ba agrikultores mane no feto iha munisipiu 8. Agrikultores sei hetan treinamentu konaba teknika ba sistema intensifikasaun fo os (SRI) atu hasae produsaun fo os (hare). Projetu sei hadia a Page 108 of 203 ekonomia Planned Disbursement 149,374.61

110 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajensia Koopersaun internasional Japaun Projetu ba promosaun Agribisnis ba Feto rural diak liu asesu ba merkadu no promove kresimentu merkadu ba kulturas-xave ho base iha analisa domestika (fo os/hare) no ba merkadu internasionais (fo os no aihoris ho fini ne ebé diak liu ho forekeli (soja) ). Kooperativas sei kaer servisu fundamental, no agrikultuores sei hetan treinamentu diak hosi organisasaun korporativus no jestaun ba negosius ki ik. Atu desenvolve agribisnis ba feto rural hosi utilisasaun rekursu lokal no hasae/ estabelisa sira nia rendimentu. Planned Disbursement ekonomia 24, Koopersaun internasional Japaun Alemanha Projetu ba unidade desenvolvimentuliu hosi kuda ai no konservasaun ba areas ne ebé be e mota halai iha aldeia Maumeta. Akonsellador no treinamentu ba Maritima ne ebé relasiona ho Industria TL Komunidade NGO sei konduz hodi halo produsaun ba fini ba ai oin-oin no halo promosaun ba unidade komunidade liu hosi aktividade reflorestais (kuda hikas ai uan). Suporta ba Maritima relasionadu ho Industria TL Kapital Sosial 28, Infra-estrutura, Kapital Sosial 306, Ajensia EUA ba Desenvolvime ntu Ba Distrito/Munisipiu Apoiu subsidiu ba desentralisasaun USAID nian ba Munispius ( signifika ba Munisipius), hadia a kapasidade governu lokal atu atende nesesidades komunidade no aumenta sira nia kapasidade atu fasilita prestasaun servisu iha forma ne ebé efikas liu, efisiente no kontinuidade. Ba sira ne ebé servisu iha Munisipiu iha nivel lokal ba GOTL Munisipiu, Posto Administrativu no kosellu Sukus hodi hasae kapasidade instituisaun no umanu atu presta servisu basiku ne ebé efikas liu no adekuadu ba nesesidade no espetativas populasaun/komunidade sira nian. Ba Munisipiu focus ba envolvimentu orgauns subnasional governu nian, organisasoens komunitarius, hanesn mos ba maioria timorense ne ebé hela sai hosi Dili, capital TL. Ba Munisipiu sei atinji serka de konsellu sukus 100 iha Munisipiu pilotu 5. Koloka tiha populasaun iha sentru terenu politiku no asesu ba esforsu justisa nian. Ba Munisipiu sei servisu direta ba kolaborasaun ho Ministeriu Justisa atu haforsa instituisoens lokais ba Kapital Sosial 50, Page 109 of 203

111 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu ERA - Hasae asesu ba area rural setor justisa ho finalidade atu aumenta asesu ba justisa formal no laos formal. Aktividades sei inklui kapasitasaun ne ebé destinadu ba organisasoens ba asistensia juridika naun govermentais, divulgasaun informasaun juridikas, no haforsa sistemas iha tribunais distritais. Hamutuk ho USAID ba oin atu harii kapasidade lokal no promove propriedade nasaun nian. Ba Munisipiu sei garante metodolojias, hakbesik no materiais ne ebé iha instituisaun ho nia implementasaun ho servisu nain sira no instituisaun benefisiariu sira hanesan konsellu sukus no tribunal Munisipius ne ebé mak permite atu sustenta ba desentralisasaun no fortalesimentu ba setor justisa ne ebé esforsa hela iha TL. Hosi USAID ba Munisipiu sei utilisa materiais ne ebé iha hanesan prosesu harii kapasidade organisasional (OCP) hanesan metodolojia hodi sukat desempeñu no estrutura governu, sosiedade sivil, meius komunikasaun no organisasoens akdemikus atu atende nesesidades implementadores ba instituisoens lokais, organisasoens ba sosiedade sivil (OSC), no parseirus ba asistensia judisiariu. Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova- Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km Page 110 of 203 Infra-Estrutura Planned Disbursement 2,315.16

112 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Nova Zelandia Nian DFAT- Australia nian Bolsas estudu no estajius ba graduasaun R4D ba estradas (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no hakotu ba projetu ne e. Bolsa Estudu Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha subsetor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun Page 111 of 203 Planned Disbursement Kapital Sosial 134, Infra-estrutura 9,025.20

113 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu DFAT- Australia nian Nova Zelandia nian Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural café no kakau iha TL estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Koperativa ba Asosiasaun Nasional ba negosius (NCBA) hanesan koperativa Café Timor-Leste (CCT) mak hanesan parseirus ba exekusaun programa COCAR daudaun ne ebé komponente café ( projetu rehabilitasaun ba kintal café) ne ebé finansia hosi AUSAID no Infra-Estrutura, Kapital Sosial ekonomia Planned Disbursement 529, , Page 112 of 203

114 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Bangku desenvolvimen tu Asia nian Bangku desenvolvimen tu Asia nian GPM nian Koopersaun internasionak Korea nian G0180 : Projetu desenvolvimentu setor rede Estrada (rodoviaria) G0274 : Projetu ba treinamentu badaen level klaran nian (subsidiu ba projetu) Nutrisaun ba saude Inan tur ahi no labarik (MCHN) CP (2012) Apoiu NZ. Projetu rehabilitasaun kintal café sei mai iha no hotu iha Setembru Hanoin katak nesesidade desenvolvimentu kontinua no susesu to o oras ne e ba komponente COCAR, programa ba apoiu NZ buka atu esplora liu tan ba apoiu tempu naruk ba setor kakau. apoiu hahu buka iha 2014 hosi NCBA liu hosi nota proposal konseitu ba aktividades café no kakau iha TL. Projetu ne e deseña ho base ba setor, sei selu ho osan (finansia) hosi parte programa desenvolvimentu Estrada liu hosi rede ba praju mediu nian. Iha hakotu ba projetu ne e, (i) besik kilometros 239 ba estradas nasionais ne ebé hasae diak liu tan ninia kondisaun ba kontinuidade (ii) programa manutensaun Estrada (RMP) ne ebé sei no termina tiha ona (iii) asesu estradas no fasilidade ba areas para fatin ne ebé liu ba mai marka ona iha Mota Ain, salele, Sakato no Oesilo (iv) Empresarius nasionais hetan kapasidade boot atu implementa servisu Estrada nian (v) Ministeriu Obras Publikas sei hasae diak liu tan kapasidade atu administra projetu estradas nian no RMP (vi) konsiensia ba seguransa iha estrada liuliu iha parte projetu sei aumenta (vii) fase ba sasukat provas ba klima sei hetan parte regular ba projetu estradas no konstrusaun. Projetu ne e sei oferese (i) treinamentu ba matenek iha nivel klaran nian (medio) (ii) formasaun ba professors tekniku, (iii) haforsa ligasoens merkadu servisu ho TVET (iv) haforsa finansiamentu no apoiu TVET (v) projetu implementasaun no jestaun. Nutrisaun no Saude Inan tur ahi (materna)- labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL Page 113 of 203 Infra-estrutura Planned Disbursement 106, Kapital Sosial 1,176, Kapital Sosial 354,719.12

115 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Nova Zelandia nian Polisia komunidade Timor- Leste no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. Atu fo o apoia ba desenvolvimentu professional ba polisia Nasional TL (PNTL) ba praju naruk, no governu TL fo o tiha ona sinal ho interese hodi simu apoiu atu desenvolve kapasidade ho parseirus bilateriais. Sekretariru Estadu Seguransa no PNTL solisita asistensia hosi Nova Zelandia iha area ba polisia komunitariu. Polisia komunitariu karakterisa orgaun sentral no principal ne ebé hatur tuir lei organika PNTL, 2009, no rua-rua hosi lideransa politika no polisia iha prioridade atu hakbesik liu ba polisia komunitariu hodi hamenus konflitu ba krime iha TL, liu hosi apoiu ba desenvolvimentu ekonomiku no social. Objetivu jeral ba TLCPP atu hari i komunidade ne ebé metin no hetan mahon. Liu hosi hari i polisia komunitariu ne ebé efikas no efesiente iha TL. ne e kompostu hosi komponente 3 : 1)Komponente estratejiku ida mak ho hateke liu ba level nasional, fornese suporta ba PNTL atu kontinua hakbit politika instituisaun polisia komunitariu, estratejia, planu asaun, sistemas no prosedimentus no mekanismus atu tau envolvimentu ho partes interesadus komunidade nian no desenvolve programas espesiais konaba kestaun xave ba polisia komunitariu, ho konsulta ho munisipius. Ne e sei implika ba Asesor polisia NZ ne ebé iha prestasaun ba tempu naruk atu apoia ba PNTL, liu-liu iha asistensia teknika ba kurtu praju ba unidade polisia komunitariu n Polisia NZ iha areas partrikular ne ebé presisa, hanesan Servisus Polisia intelijensia no programa desenvolvimentu konaba kestaun xaves, hanesan polisia komunitariu ba prevensaun ba violensia domestika. 2) Komponente ba treinamentu ne ebé fo o suporta ba rekrutamentu efetivu no iha servisu treinamentu ba polisia komunitariu ( entre staf PNTL hotu) ne ebé sei laos deit desenvolve kakutak Page 114 of 203 Planned Disbursement Estrutura Institusional 645,944.24

116 Munisipiu Liquisa Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu no badaen iha komunidade polisia, no mos fo o motivasaun, konfiansa no komitmentu atu implementa sai mos hanesan dalan ba hakbesik nian. Ida ne e sei involve Advaisor Polisia treinamentu hosi NZ atu prepara apoiu ba Unidade Sentru Trainamentu Polisia no polisia komunitariu ba desenvolvimentu ba materias treinamentu ne ebé apropriadu no desenvolvimentu no implementasaun ba programa trainanmentu ne ebé efetivu. Iha ba dahuluk programa ne e sei fo o oportunidade uluk ba jestores PNTL hosi nasional no munisipius ne ebé involve iha programa ne e hodi ba visita ba NZ ho objetivu atu halo estudu komparativu no hahu halo programa planeamentu ho sira nia kolegas servisu hosi polisia NZ. 3) Komponente operasional ida iha munisippius ne ebé foka liu ba fornesimentu apoiu ba Komandante PNTL Munisipiu no ajente/staf sira atu institusionalisa sistemas no prosedimentus ne ebé efikas ba polisia komunitariu no entrega polisia komunitariu ne ebé efetivu ba munisipiu, Posto Administrativu no Sukus. Ne e sei involve matenek nain hosi polisia NZ ne ebé servisu iha munisipiu 3-4. Matenek nain sira sei visita dala 3-4 ba tinan ida no masimu liu semana 12 no iha disponibilidade atu kontatu atu estende ba visitas se ida ne e bele pratika. Ba tempu hanesan advaisores ba polisia komunitariu no treinamentu sei mos iha servisu iha apoiu Jestor munisipiu sira iha entre visita hosi matenek nain sira. Planned Disbursement Total 3,997,566 Page 115 of 203

117 10. MUNISIPIU MANATUTO M A N A T U T O D I S T R I C T S p at ia l D is tr ib u tio n o f D w e llin g s H o h o r a i Ñ La cu m Fatum a que rec e sa c L A C L U B A R F u n a r F a t u m Ñ L A C L O M U m a c a d u a c U m a N a r u c a n u f a h i O c c u p i e d D w e l l in g H o s p i t a l C o m m u n i t y H e a l t h C e n t r e S u c o B o u n d a ry S u b - d i s t r ic t B o u n d a r y T w o - l a n e s e a le d r o a d O n e - l a n e r o a d 4 W v e h ic l e t r a c k a c e r e c Ñ M a n e lim a S a m Ñ I lih e u S a n a n a ' in B a t a r a M a n la la o r o M S a u Ñ M A N A T U T O A ili li O rlalan le o H C r ib a s B A R I Q U E / N A T A R B O R A a n e h a t a t M A it e a s Ñ b a r iq u e A b a t O U m a B oco a ' a b a t a n L A L E I A A u b e o n Lifau H a t u l a r a n C a ir u i Ñ N K ilo m e te rs Perfil Mapa 10 hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Manatuto iha luan 1,706 km² ho populasaun nain 42,742 tuir Sensus Munisipiu Manatuto iha Postos Administrativos nen (6), Sukus 29 no aldeias 99, mak hanesan hatudu iha Tabela Tabela Postos Administrativos ho Sukus no total Aldeias/Sukus Barique/ Natarbora Total Sukus Aldeias Sukus Laclo Laclubar Laleia Manatuto Soibada Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Page 116 of 203 Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Aubeon 2 Hohorai 4 Batara 4 Cairui 7 Ailili 2 Fatumaquerec 2 Barique 2 Lacomesac 5 Hatumaquerec 3 Haturalan 3 Aiteas 4 Leo-Hat 2 Fatuwaque 2 Uma 3 Funar 4 Lifau 3 Cribas 5 Manlala 2 Caduac Manehat 3 Uma Naruc 4 Manelima Iliheu 5 Maun-Fahe 2 Uma Boco Ma abat 2 Samoro Sanana in Sau Data husi : MAE no Estatistica Funsionáriu Governu iha munisipiu Manatuto kompostu : SES: Total Aldeias

118 Polísias kompostu husi : 45 Seguransa Sivil no 4 funsionariu administrativa Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku ( 7) no Fundasaun ( 3) profesores Ensino Basiku Públiku ho (48) Privadu Profesoares Ensino Sekundárius Públiku ho 22 Fundasaun 4. (-) Profesores Ensino Tekniku Sekundárius Públiku ho (-) Privadu Fasilidade Edukasaun iha Munisipiu Manatuto mak: Eskolas Infantil Publiku (2), Privadu (6) no Fundasaun (1) Eskolas Ensino Basiku Publiku (66) no Privadu 6, Eskolas Ensino Sekundárias Publiku (2) no Privadu 2, Eskolas Ensino Tekniku Sekundárias Publiku (-) no Privadu (-). Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika: Médikus lokais (inclui espesialistas) Enfermeirus e assistentes enfermeiros parteiras Fasilidade Saude iha Munisipiu Manatuto mak : Hospital (0), CHC (6), Postus Saúde (24), SISCa (29) no Klinika Privadu (1). MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Manatuto hamutuk 4,528 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 4,222 pessoas no invalidus 306 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Manatuto hamutuk 4,820 pessoas. 3. Bolsa de Mãe : 3, Total funsionariu hamutuk 18 mak destaka ba Munisipiu 12 iha Munisipiu no 6 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 68 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 5 funsionarius Ministeriu Justisa: 11 funsionarius SEJD : 1, MCIA: 4, MOP: 32, SEPFOPE: 4 MAE : 79 kompostu husi : Diresaun Distrital 47, STAE 6 no PNDS 26 MdF : - PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 ne ebé aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Manatuto hamutuk rihun $703. Posto Administrativu Barique, Laclubar, Laleia no Soibada hetan alokasaun orsamentu fiziku ba suku 19. Ba Posto Administrativu Laclo no Manatuto sei hetan deit alokasaun kustus operasional hamutuk rihun $54.3 ba suku 10 hodi prepara planeamentu aktividades ba tinan Page 117 of 203

119 Tabela Kapital Grants programa PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Total Manatuto Barique Abat Oan 45,536 45,536 Manatuto Barique Aubeon 46,962 46,962 Manatuto Barique Barique 48,115 48,115 Manatuto Barique Manehat 44,642 44,642 Manatuto Barique Uma Boco 39,249 39,249 Manatuto Laclo Hohorai 6,000-6,000 Manatuto Laclo Lacumesac 5,750-5,750 Manatuto Laclo Uma Naruc 5,500-5,500 Manatuto Laclo Umacaduac 5,750-5,750 Manatuto Laclubar Batara 28,017 28,017 Manatuto Laclubar Fatuma-querec 26,415 26,415 Manatuto Laclubar Funar 33,855 33,855 Manatuto Laclubar Manelima 22,645 22,645 Manatuto Laclubar Orlalan 28,844 28,844 Manatuto Laclubar Sanana'in 23,202 23,202 Manatuto Laleia Cairui 8,082 8,082 Manatuto Laleia Hatularan 33,581 33,581 Manatuto Laleia Lifau 34,673 34,673 Manatuto Manatuto Ailili 5,000-5,000 Manatuto Manatuto Aiteas 5,000-5,000 Manatuto Manatuto Cribas 5,750-5,750 Manatuto Manatuto Iliheu 5,500-5,500 Manatuto Manatuto Ma'abat 4,589 4,589 Manatuto Manatuto Sau 5,484 5,484 Manatuto Soibada Fatumacerec 31,759 31,759 Manatuto Soibada Leo Hat 36,376 36,376 Manatuto Soibada Mandala 43,451 43,451 Manatuto Soibada Manufahe 37,629 37,629 Manatuto Soibada Samaro 35,694 35,694 Total Manatuto 54, , ,051 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM VI Governo Konstitusional aloka orsamento ba programa PDIM foun ba Munisipiu Manatuto hamutuk rihun $573 ba PDM-II hodi implementa projetu Construsaun Capela 4 iha Municipio Manatuto (Uma Kaduak, Hohorai, Be'edan no Fatubolu Hatulia) mak hanesan mensiona iha tabela 9.3 Page 118 of 203

120 Tabela 9.3 Kapital Dezenvolvimentu PDIM 2016 Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-2 Foun Construsaun Capela 4 iha Municipio Manatuto (Uma Kaduak, Hohorai, Be'edan no Fatubolu Hatulia) Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Manatuto Multi Posto Multi Sukus Total Kustus 573,000 Total PDM-2 Manatuto 573,000 Total PDM-Manatuto 573,000 REAPROPRIASAUN/RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDID Munisipiu Manatuto sei reapropria deit projetu PDIM hamutuk 5 ne ebé seidauk remata implementa iha tinan 2015 hodi kontinua implementa fali iha 2016 ho total orsamento rihun $ PDM-I reapropria projetu 3 ho total orsamentu rihun $187.2 no PDM-II reapropria projetu 2 ho total orsamentu rihun $ Total orsamentu ne e finalize projetu Eskola, residensia doutor, posto saude hanesan hatudu iha tabela 10.4 Tabela 10.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ME PDM-1 Reapro.. Konst. Escola Filial Weboro Manatuto Laleia Hatularan 64,724 ME PDM-1 Reapro.. Konst. EBF Foun Somoro+ Manatuto Soibada Samaro 65,904 Facilidade (Postu Administrativu Soibada) MS PDM-1 Reapro.. Rekonstrasun Residensia Doutor Manatuto Laclo Lacumesac 56,595 Total PDM-1 Manatuto 187,223 MS PDM-2 Reapro.. Konst. Health Post Suku Manatuto Laleia Cairui 169,169 Cairui+ Const Uma Rua Ba Enfremeira MS PDM-2 Reapro.. Konst. Postu Saude Iha Suku Fatumakerek Manatuto Laclubar Fatumaquerec 181,768 Total PDM-2 Manatuto 350,937 Total PDIM- Manatuto 538,160 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 9 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Manatuto iha 2016, hamutuk tokon $5.94, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun. Projetu sira ne e, mak hanesan iha tabela Tabela 10.5 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu 2016 ba Munisipiu Manatuto Munisipiu Manatuto Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Ajensia koopersaun internasional Japaun nian Projetu ba rehabilitasaun Eskema Irigasaun Buluto Rehabilitasaun no melloria ba eskema irigasaun Buluto no orientasaun ba jestaun iha instalasoens no formasaun ba jestaun Be e nian, inklui mos koperasaun iha estabelesimentu asosiasaun ba usa nain Be e nian. Page 119 of 203 Ekonomia Planned Disbursement 2,494,427.96

121 Munisipiu Manatuto Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Kooperasaun Alemanha Ajensia Desenvolviment u Estadu Unidus nian Nova Zelandia DFAT-programa Australia nian Halo jestaun ba agro-biodiversidade Hodi moris nafatin ka ba bebeik iha TL (fundu BMZ) Disaster Risk Reduction Building Community Resilience in Timor-Leste Phase II - CS.0571 Harii komunidade Resilensia ba Redusaun Risku desastre iha TL, fase II-CS.0571 Bolsas estudu no estajius ba graduasaun R4D ba estradas Hadia a diak liu moris naruk ema nian liu hosi usa ABD The Project aims to contribute to the enhanced resilience of Timorese communities to respond and adapt to hazard-related shocks by integrating disaster preparedness into broader development programming. Objetivu projetu hodi fo o kontribuisaun ba hasae resilensia komunidade Timorense atu hatan no adapta ba sokes ba perigu relasionadu ho integrasaun ba prepara saun atu hasoru desastre hodi hatama iha programa desenvolvimentu ne ebé naruk. Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha subsetor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Page 120 of 203 Ekonomia Planned Disbursement 84, Kapital Sosial 30, Kapital Sosial 134, Infra-Estrutura 9,025.20

122 Munisipiu Manatuto Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu DFAT-programa Australia nian Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural (BESIK) Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha Page 121 of 203 Infra-estrutura, Kapital Sosial Planned Disbursement 529,578.09

123 Munisipiu Manatuto Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Bangku ba Desenvoviement u Asia nian G0258 : Projetu fornesimentu Be e ba Kapital Munisipiu. failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). NDWS halo rehabilitasaun no haluan sistema abastesimentu Be e ba Munisipiu Manatuto no Posto Administrativu Pante Macassar Infra-Estrutura Planned Disbursement 1,477, Koopersaun internasionak Korea nian Nova Zelandia nian. Nutrisaun ba saude Inan tur ahi no labarik (MCHN) CP (2012) Polisia komunidade Timor- Leste Nutrisaun no Saude Inan tur ahi (materna)- labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. Atu fo o apoia ba desenvolvimentu professional ba polisia Nasional TL (PNTL) ba praju naruk, no governu TL fo o tiha ona sinal ho interese hodi simu apoiu atu desenvolve kapasidade ho parseirus bilateriais. Sekretariru Estadu Seguransa no PNTL solisita asistensia hosi Nova Zelandia iha area ba polisia komunitariu. Polisia komunitariu karakterisa orgaun sentral no principal ne ebé hatur tuir lei organika PNTL, 2009, no rua-rua hosi lideransa politika no polisia iha prioridade atu hakbesik liu ba polisia komunitariu hodi hamenus konflitu ba krime iha TL, liu hosi apoiu ba desenvolvimentu ekonomiku no social. Objetivu jeral ba TLCPP atu hari i komunidade ne ebé metin no hetan mahon. Liu hosi hari i polisia komunitariu ne ebé efikas no efesiente iha TL. ne e kompostu hosi komponente 3 : Kapital Sosial 506, Estrutura Institusional 645, Page 122 of 203

124 Munisipiu Manatuto Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu 1)Komponente estratejiku ida mak ho hateke liu ba level nasional, fornese suporta ba PNTL atu kontinua hakbit politika instituisaun polisia komunitariu, estratejia, planu asaun, sistemas no prosedimentus no mekanismus atu tau envolvimentu ho partes interesadus komunidade nian no desenvolve programas espesiais konaba kestaun xave ba polisia komunitariu, ho konsulta ho munisipius. Ne e sei implika ba Asesor polisia NZ ne ebé iha prestasaun ba tempu naruk atu apoia ba PNTL, liu-liu iha asistensia teknika ba kurtu praju ba unidade polisia komunitariu n Polisia NZ iha areas partrikular ne ebé presisa, hanesan Servisus Polisia intelijensia no programa desenvolvimentu konaba kestaun xaves, hanesan polisia komunitariu ba prevensaun ba violensia domestika. Planned Disbursement 2) Komponente ba treinamentu ne ebé fo o suporta ba rekrutamentu efetivu no iha servisu treinamentu ba polisia komunitariu ( entre staf PNTL hotu) ne ebé sei laos deit desenvolve kakutak no badaen iha komunidade polisia, no mos fo o motivasaun, konfiansa no komitmentu atu implementa sai mos hanesan dalan ba hakbesik nian. Ida ne e sei involve Advaisor Polisia treinamentu hosi NZ atu prepara apoiu ba Unidade Sentru Trainamentu Polisia no polisia komunitariu ba desenvolvimentu ba materias treinamentu ne ebé apropriadu no desenvolvimentu no implementasaun ba programa trainanmentu ne ebé efetivu. Iha ba dahuluk programa ne e sei fo o oportunidade uluk ba jestores PNTL hosi nasional no munisipius ne ebé involve iha programa ne e hodi ba visita ba NZ ho objetivu atu halo estudu komparativu no hahu halo programa planeamentu ho sira nia kolegas servisu hosi polisia NZ. 3) Komponente operasional ida iha munisippius ne ebé foka liu ba fornesimentu apoiu ba Komandante PNTL Munisipiu no ajente/staf sira atu institusionalisa sistemas no prosedimentus ne ebé efikas ba polisia komunitariu no entrega polisia komunitariu ne ebé efetivu ba munisipiu, Posto Administrativu no Sukus. Ne e sei involve matenek nain hosi polisia NZ ne ebé servisu iha munisipiu 3- Page 123 of 203

125 Munisipiu Manatuto Ajensia Doadores Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu 4. Matenek nain sira sei visita dala 3-4 ba tinan ida no masimu liu semana 12 no iha disponibilidade atu kontatu atu estende ba visitas se ida ne e bele pratika. Ba tempu hanesan advaisores ba polisia komunitariu no treinamentu sei mos iha servisu iha apoiu Jestor munisipiu sira iha entre visita hosi matenek nain sira. Planned Disbursement Total 5,912, Page 124 of 203

126 Page 125 of 203 Ñ Ñ Ñ Ñ A L A S SAM E F A T U B E R L I U T U R I S C A I D o t ic B e t a n o C la c u c T a it u d a c M a h a q u id a n H o la ru a F a t u c a h i Tutuluru C a ic a s a B a b u l u D a is u a F a h in e h a n Le te fo h o Fatucalo Liura i U m a B e r lo ic M a t o r e c A it u h a O ra n a Foholau L e s u a t a B u b u s u s u M i n d e lo A it e m u a B e r e m a n a C a im a u c G ro tu M a n u m e ra R o tuto C a ic a s a F a t u c a h i M A N U F A H I D I S T R I C T S p atia l D is tr ib u tio n o f D w e llin g s K ilo m e te rs S u c o B o u n d a r y S u b - d is tr ic t B o u n d a r y T w o - la n e s e a le d r o a d O c c u pie d D w e lling Ñ C lin ic C o m m u n ity H e a lt h C e n tr e O n e - la n e r o a d 4 W v e h ic le t r a c k N 11. MUNISIPIU MANUFAHI Perfil Mapa 11. hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Manufahi iha luan 1,325 km² ho populasaun nain 48,628 tuir Sensus Munisipiu Manufahi iha Postos Administrativos ha at, Sukus 29 no aldeias 137, mak hanesan hatudu iha Tabela Tabela Posto Administrativo ho Sukus no total Aldeias/Sukus Alas Fatuberliu Same Turiscai Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Sukus Total Aldeias Aituha 2 Bubussuso 5 Babulo 8 Aitemua 2 Dotic 3 Fatukahi 5 Betano 7 Beremana 3 Mahaquidan 5 Caicassa 4 Dai-Sua 5 Fatucalo 2 Taitudac 5 Clacuc 5 Grotu 3 Foholau 3 Uma Berloic 4 Fahinehan 4 Holarua 13 Caimauc Letefoho 7 Lessuata Rotuto 5 Liurai 6

127 Alas Fatuberliu Same Turiscai Sukus Total Sukus Total Sukus Total Sukus Total Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Tutuluro 7 Manumera Matorec Mindelo Orana 3 Data husi : MAE no Estatistica Funsionáriu Governu iha Munisipiu Manufahi kompostu: SES: Polísias kompostu husi 61 Seguransa Sivil no 4 funsionariu administrativa Bombeirus Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (52 ) no Fundasaun (17 ) Profesores Ensino Basiku Públiku ho (74) Privadu Profesoares Ensino Sekundáriu Públiku ho 19 Privadu Profesores Ensino Tekniku Sekundárius Públiku ho (38) Profesores Privadu Fasilidade Edukasaun iha Munisipiu Manufahi mak : Eskolas Infantil Publiku (24) no Fundasaun (6) Eskolas Ensino Basiku Publiku (69) no Privadu 9 Eskolas Ensino Sekundárias Publiku(3) no Fundasaun (3) Eskolas Ensino Tekniku Sekundárias Publiku(2) no Privadu -. Saude: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika: Médikus lokais (inclui espesialistas) Enfermeiras/os e assistente enfermeiros parteiras Fasilidade Saude iha Munisipiu Manufahi mak : Hospital sidauk iha, CHC (4), Postus Saúde (14), ho SISCa (29) laiha Klinika Privadu MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Manufahi hamutuk 5,597 ne ebé kompostu husi idozus 5,255 pessoas no invalidus 342 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Manufahi hamutuk 4,164 pessoas. 3. Bolsa de Mãe: 3,320 4 Total funsionariu hamutuk 18 mak destaka ba Munisipiu 15 iha Munisipiu no 3 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 78 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 9 funsionarius Page 126 of 203

128 Ministeriu Justisa : 13 funsionarius SEJD : 1, MCIA: 7, MOP: 71, PDHJ: 4, SEPFOPE : 10 MAE : 66 kompostu husi : Diresau Distrital 38, STAE 6 no PNDS 23 MdF : 2 ( Agente Estatistika) PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Manufahi hamutuk rihun $ Koloka ba projetu fiziku hamutuk rihun $347.7 ba suku 18 iha Posto Administrativu Alas, Fatuberliu no Same. Ba Posto Administrativu Turiscai mak sei aloka deit kustus operasional aloka rihun $71.5 ba suku 11 hodi halo dadaun preparasaun planeamentu aktividades ba Bele akompanha tuir tabela Tabela Kapital Grants programa PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Manufahi Alas Aituha 46,761 46,761 Manufahi Alas Dotic 38,544 38,544 Manufahi Alas Mahaquidan 42,883 42,883 Manufahi Alas Taitudac 35,478 35,478 Manufahi Alas Uma Berloic 43,286 43,286 Manufahi Fatuberliu Bubususo 48,003 48,003 Manufahi Fatuberliu Caicasa 47,753 47,753 Manufahi Fatuberliu Clacuc 52,827 52,827 Manufahi Fatuberliu Fahinehan 48,306 48,306 Manufahi Fatuberliu Fatucahi 42,810 42,810 Manufahi Same Babulo 32,428 32,428 Manufahi Same Betano 46,045 46,045 Manufahi Same Daisua 38,778 38,778 Manufahi Same Grotu 39,618 39,618 Manufahi Same Lolarua 43,891 43,891 Manufahi Same Letefoho 36,708 36,708 Manufahi Same Rotuto 35,385 35,385 Manufahi Same Tutuloro 29,876 29,876 Manufahi Turiscai Aitemua 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Beremana 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Caimauc 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Fatucalo 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Foholau 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Lesuata 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Liurai 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Manumera 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Matorec 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Mindelo 6,500-6,500 Manufahi Turiscai Orana 6,500-6,500 Total Manufahi 71, , ,880 Total Page 127 of 203

129 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM VI Governo Konstitusional através Orsamentu Geral Estadu aloka orsamento ba programa PDIM Munisipiu Manufahi hamutuk rihun $700 hodi halo konstrusaun projetu rehabilitasaun irigasaun no Kuartel Geral Bombeiros hanesan mensiona iha tabela Tabela Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-2 Foun Rehabilitasaun irigasaun iha suku Letefoho ADN PDM-2 Foun Konstrusaun Kuartel Bombeiros iha Same-Manufahi Naran Projetu Munisipiu Postu Sukus Administrativu Manufahi Same Letefoho Manufahi Total Kustus 300,000 Same 400,000 Total PDM-2 Manufahi 700,000 Total PDIM Manufahi 700,000 REAPROPRIASAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDM I & II 2015 ba 2016 Munisipiu Manufahi sei kontinua reapropria projetu 11 ho total orsamentu hamutuk rihun $904.7 hodi finaliza iha tinan Husi total ne e sei koloka ba PDM-I hamutuk projetu 9 ho total orsamentu rihun $390.6 no PDM-II hamutuk projetu 2 ho total orsamentu rihun $514.2 hanesan hatudu iha tabela Tabela 11.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus ME PDM-1 Reapro.. Const. Escola BF 1,2 Iha Bitirai, Manufahi Fatuberlihu Clacuc 46,972 Fatuberliu ME PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Escola Secundaria Manufahi Fatuberlihu Fatucahi 49,883 Fransisco Borja Fatuberliu, Fatukahi ME PDM-1 Reapro.. Construcao Dormitorio Ba Estudante Manufahi Alas Dotic 72,217 ETP Dotik MS PDM-1 Reapro.. Const. Postu Saude (Saude) Manufahi Turiscai Aitemua 97,865 Aitemua/Furaklau MAOPTC PDM-1 Reapro.. Construcao Fatin Lixo Ho Medida 5x4 Manufahi Same Letefoho 16,231 iha Estrada Ninin (8 Unit) MAOPTC PDM-1 Reapro.. Const. Cintina Ba Sede Suco Rotutu Manufahi Same Rotuto 7,957 (Saude) MAE PDM-1 Reapro.. Konst. Sede Aldeia Fanlelo, Suco Manufahi Turiscai Liurai 32,044 Liurai MAOPTC PDM-1 Reapro.. Const. MCK (Saude) Orana Manufahi Turiscai Orana 17,598 RTTL PDM-1 Reapro.. Rehab. Tembok Penahan Ba Transmiter Manufahi Same Letefoho RTTL 49,786 Total PDM-1 Manufahi 390,553 ADN PDM-2 Reapro.. Solar Submersible Water Pummping Manufahi Fatuberlihu Clacuc 240,000 System for fatukahi - Klakuk fatuberliu, Manufahi ADN PDM-2 Reapro.. New Construction of Protestan Church in Betanu Manufahi Same Betano 274,192 Total PDM-2 Manufahi 514,192 Total PDIM - Manufahi 904,744 Page 128 of 203

130 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 6 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Manufahi iha 2016, hamutuk tokon $1.4, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun. Projetu sira ne e, mak hanesan iha tabela Tabela 11.5 Kompromisu Parseiru Dezenvolvimentu - Munisipiu Manufahi Ajensia Doadores Ajensia Desenvolvime ntu Estadu Unidus nian Nova Zelandia nian DFAT- Australia nian Munisipiu Manufahi Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Harii Objetivu projetu hodi fo o kontribuisaun ba komunidade hasae resilensia komunidade Timorense atu Resilensia ba hatan no adapta ba sokes ba perigu Redusaun Risku relasionadu ho integrasaun ba prepara saun atu desastre iha TL, hasoru desastre hodi hatama iha programa fase II-CS.0571 desenvolvimentu ne ebé naruk. Bolsas estudu no estajius ba graduasaun R4D Desenvolviment u ba estradas Nova Zelandia oferese Bolsas estudus ba bolsista timor oan atu estuda iha level graduasaun no postgraduasaun iha NZ. Kandidatu sira ba estuda iha area barak inkluindu fatin limitadus iha medesina, aeronautika no odontolojia (estudu ba nehan). komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre Page 129 of 203 Planned Disbursement Kapital Sosial 28, Kapital Sosial 134, Infra-Estrutura 30,084.00

131 Ajensia Doadores DFAT- Australia nian Munisipiu Manufahi Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Fornesimentu no Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba sanitasaun Be e komunidades rurais liu hosi programa Rural ba Infra-Estrutura, Rural (BESIK) abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) Kapital Sosial ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). ba hapara violensia kontra feto hakotu violensia kontra feto iha objetivu atu hamenus violensia no hadia a diak liu moris diak feto no labarik sira ne ebé afeta hosi volensia. Ida ne e hetan organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oin-oin hodi hasae liu tan Planned Disbursement 529, Kapital Sosial 357, Page 130 of 203

132 Ajensia Doadores Koopersaun internasionak Korea nian Munisipiu Manufahi Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Planned Estrategiku Disbursement planu kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu servisu no resultdu ba justisa nian. Nutrisaun no Saude Inan tur ahi (maternal)- Kapital Sosial 304, Nutrisaun ba labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak saude Inan tur prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik ahi no labarik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu (MCHN) CP estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre (2012) tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID ho kode 11A433. Total 1,384, Page 131 of 203

133 12. REJIAUN ADMINISTRATIVA ESPESIAL OE-CUSSE AMBENO OECUSSEDISTRICT REGIÃO ADMINISTRATIVA ESPECIAL OE-CUSSE AMBENO Spatial Distribution of Dwellings Ñ Occupied Dwelling Clinic Ø Hospital Ñ Community HealthCenter Suco Boundary Sub-district Boundary Two-lane sealedroad One-laneroad 4Wvehicle track Bene-Ufe NITIBE Usi-Taco N Suni-Ufe Kilometers Taiboco Lela-Ufe Ø Lifau Lalisuc PANTEMACASAR Bobocase Ñ Cunha Usi-Tacae OESILO Abani PASSABE Ñ Malelat Banafi Usi- Taqueno Bobometo Ñ Costa Naimeco Nipani Page 132 of 203

134 Perfil Mapa 12 hatudu pozisaun jeográfika Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno ho luan 815 km² ho populasaun nain 64,742 tuir Sensus Rejiaun Administrativa Espesial Oecussi iha Posto Administrativo ha at (4), Sukus 18 no aldeias 63, mak hanesan hatudu iha Tabela 12.1 Tabela Posto Administrativo ho Sukus no total Aldeias/Sukus Nitibe Oesilo Pante Makassar Passabe Sukus Total Sukus Total Sukus Total Sukus Total Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Banafi 3 Bobometo 9 Bobocase 2 Abani 3 Beneufe 3 Usitaqueno 1 Costa 5 Malelat 1 Lelaufe 4 Usitasae 3 Cunha 5 Suniufe Lalisuc Usitaco Lifau Naimeco Nipani Taiboco Data husi : MAE no Estatistica Funsionariu governu iha Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno: SES: Polísias kompostu husi 72 Seguransa Sivil temporaries no funsionarius administrativa Bombeirus 4. 4 emigrasaun Eduksaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (17 ) no Fundasaun (2 ) Profesores Ensino Basiku Públiku ho (75 Privadu Profesoares Ensino Sekundárius Públiku ho 9 Fundasaun Profesores Ensino Tekniku Sekundário Públiku ho (-) Privadu Fasilidade iha Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno mak : Eskolas Infantil Publiku 12, Privadu 1 no Fundasaun 1 Eskolas Ensino Basiku Publiku (67) no Privadu 7, Eskolas ensino Sekundarias Jeral Publiku (2) no Privadu 1, Eskolas Sekundárias Tecnico Vokasional Publiku (1) no Privadu (-). Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika : Médikus lokais (inclu espesialistas) Enfermeirus e Assistentes enfermeiros parteiras. Fasilidade saude iha Munisipiu Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno mak Hospital (1), CHC (4), Postus Saúde (16), SISCa (18) no laiha Klinika Privadu. Page 133 of 203

135 MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno hamutuk 6,941 pessoas no idozus 6,813 pessoas no invalidus 128 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno hamutuk 1, Bolsa de Mãe: 4, Total funsionariu hamutuk 7 mak destaka ba Munisipiu 3 iha Munisipiu no 4 ba Posto Administrativo, kada Posto Administrativo funsionariu ida (1). MAP : 89 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 7 funsionarius Ministeriu Justisa: 20 funsionarius SEJD : 2, MCIA: 7, MOP: 50, PDHJ: 4, SEPFOPE : 10 MAE : 68 kompostu husi : Diresaun Distrital 43, STAE 6 no PNDS 19 MdF : 15 (DGAlfandegas 10, Diresaun Nasional Patrimonio Estado 4, Agente Estatistika 1 no Ofisial Tezouru 1) PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno hamutuk rihun $ Husi total ida ne e koloka orsamentu fiziku rihun $459.9 ba suku 11 iha Posto Administrativu Oessilo no Pante Makasar. Ba Posto Administrativu Nitibe no Pasabe sei koloka deit kustus operasional hamutuk rihun $42.3 ba Suku 7 hodi halo preparasaun planeamentu aktividades ba Orsamentu PNDS ba Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno sei mantein aloka iha Governu Sentral ne ebé ninian ezekusaun sei implementa tuir mekanismu ne ebé iha. Tabela Kapital Grants PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Page 134 of 203 Kustus Operasional Kustus Fisiku Oecusse Nitibe Banafi 6,000-6,000 Oecusse Nitibe BeneUfe 6,250-6,250 Oecusse Nitibe Lela-Ufe 5,750-5,750 Oecusse Nitibe Suni-Ufe 5,500-5,500 Oecusse Nitibe Usi-Taco 5,750-5,750 Oecusse Oesilo Bobometo 42,570 42,570 Oecusse Oesilo Usi-Tacae 48,087 48,087 Oecusse Oesilo Usi-Taqueno 42,600 42,600 Oecusse Pante Macasar Bobocase 36,600 36,600 Oecusse Pante Macasar Costa 49,606 49,606 Oecusse Pante Macasar Cunha 44,500 44,500 Oecusse Pante Macasar Lalisuc 38,200 38,200 Oecusse Pante Macasar Lifau 42,800 42,800 Oecusse Pante Macasar Naimeco 41,500 41,500 Oecusse Pante Macasar Nipani 29,400 29,400 Oecusse Pante Macasar Taiboco 44,000 44,000 Total

136 Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Oecusse Passabe Abani 6,500-6,500 Oecusse Passabe Malelat 6,500-6,500 Total Total Oecusse 42, , ,114 RETENSAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Rejiaun Administrativa Espesial Oe-Cusse Ambeno hetan alokasaun orsamentu retensaun ba programa PDIM husi tinan 2015 lori hikas fali ba tinan 2016 hodi finaliza. Total projetu ne ebé reapropria projetu 1 ho montante orsamentu hamutuk rihun $31.7 ne ebé mensiona iha tabela Tabela 12.3 Retensaun Kapital Dezenvolvimentu PDM I Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-1 Retensaun Rehabilitasaun Igreza Paroquia Oecusse Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Oecusse Pante Makasar Lifau 31,671 Total PDM-1 Oecusse 31,671 Total PDIM - Oecusse 31,671 DESPEZA PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 13 mak planeia atu implementa iha Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno iha 2016, hamutuk tokon $5.4, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun. Projetu sira ne e, mak hanesan iha tabela 12.4 Tabela 12.4 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu RAEOA Ajensia Doadores Alemanha nian Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Koneksaun Apoiu ba Setor Tranporte Maritimu nian Transporte maritima iha Kosta norte nian Infra-Estrutura Planned Disbursement 1,410, Alemanha nian Ajensia EUA Internasional ba Akonsella no Treinamentu ba maritima ne ebé relasiona ho Industria Timor- Leste (Projetu koperasaun teknika nian) Ba Distrito Suporta ba maritime ne be Rellasiona ho Industria TL nian. Apoiu subsidiu ba desentralisasaun USAID nian ba Munispius ( signifika ba Munisipius), hadia a kapasidade governu Infra-Estrutura, Kapital Sosial 297, Kapital Sosial 50, Page 135 of 203

137 Ajensia Doadores desenvolvimentu Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu ERA- Hadiak liu ba asesu rural lokal atu atende nesesidades komunidade no aumenta sira nia kapasidade atu fasilita prestasaun servisu iha forma ne ebé efikas liu, efisiente no kontinuidade. Ba sira ne ebé servisu iha Munisipiu iha nivel lokal ba GOTL Munisipiu, Posto Administrativu no kosellu Sukus hodi hasae kapasidade instituisaun no umanu atu presta servisu basiku ne ebé efikas liu no adekuadu ba nesesidade no espetativas populasaun/komunidade sira nian. Ba Munisipiu focus ba envolvimentu orgauns subnasional governu nian, organisasoens komunitarius, hanesn mos ba maioria timorense ne ebé hela sai hosi Dili, capital TL. Ba Munisipiu sei atinji serka de konsellu sukus 100 iha Munisipiu pilotu 5. Koloka tiha populasaun iha sentru terenu politiku no asesu ba esforsu justisa nian. Ba Munisipiu sei servisu direta ba kolaborasaun ho Ministeriu Justisa atu haforsa instituisoens lokais ba setor justisa ho finalidade atu aumenta asesu ba justisa formal no laos formal. Aktividades sei inklui kapasitasaun ne ebé destinadu ba organisasoens ba asistensia juridika naun govermentais, divulgasaun informasaun juridikas, no haforsa sistemas iha tribunais distritais. Hamutuk ho USAID ba oin atu harii kapasidade lokal no promove propriedade nasaun nian. Ba Munisipiu sei garante metodolojias, hakbesik no materiais ne ebé iha instituisaun ho nia implementasaun ho servisu nain sira no instituisaun benefisiariu sira hanesan konsellu sukus no tribunal Munisipius ne ebé mak permite atu sustenta ba desentralisasaun no fortalesimentu ba setor justisa ne ebé esforsa hela iha TL. Hosi USAID ba Munisipiu sei utilisa materiais ne ebé iha hanesan prosesu harii kapasidade organisasional (OCP) hanesan metodolojia hodi sukat desempeñu no estrutura governu, sosiedade sivil, meius komunikasaun no organisasoens akdemikus atu atende nesesidades implementadores ba instituisoens lokais, organisasoens ba sosiedade sivil (OSC), no parseirus ba asistensia judisiariu. Projetu ERA iha fundu EC nia okos ne ebé atu selu ba ba Area Rural ba tinan 4 (RDP IV) ne ebé programa implementasaun ba tinan 4 Page 136 of 203 Infra-Estrutura Planned Disbursement 2,315.16

138 Ajensia Doadores Nova Zelandia nian Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu hahu hosi meadu ka segundu trimester tinan Projetu ne e sei implementa iha parte oeste nasaun nian hanesan : Munisipiu Aileu, Ainaro, Bobonaro, Cova- Lima, Ermera no enclave Oecusse Ambenu. Aktividade projetu sei hahu hosi identifika prioridade ba Estrada rural hodi rehabilita iha tinan ba dahuluk. Iha kalkula ba 50 Km sei fo o kontratu liu hosi tender ne ebé kompetativu entre kontraktor lokal ne ebé iha esperiensia ne ebé hatudu naton iha parte servisu rural baseia ba servisu nain. Hanesan mos kontraktor seluk sei fo o treinamentu hosi nain ba projetu, sira sei fo o fiar hodi halo rehabilitasaun ba seksaun espesial ne ebé klot ka kiik ba Estrada rural no ikus liu partisipa iha prosesu tender ne ebé kompetativu. Tarjetu ba tinan dalaruak mai tan 50Km (minimal) hodi halo rehabilitasaun no aumenta ba manutensaun rutina ba projetu dahuluk. Ba tinan dalatolu mai tan 50 Km (minimal) sei rehabilita ho aumentu ka adisional ba manutensaun rutina 100 Km ne ebé hakotu tiha ona iha tinan 2 ba kotuk. No ikus liu, total 150 Km ne ebé hetan rehabilitasaun iha tinan 3 ba dahuluk no sei halo manutensaun rutina ba tinan dalahaat no hakotu ba projetu ne e. komplementa NZDS ba Estajiu Bolsa estudus no graduasaun aponta ka hatudu atu akumula estajiu graduadu kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Planned Disbursement Kapital Sosial 134, DFAT- Australia nian Australia- Timor Leste ba Asistensia ba servisus sekundariu Fase 2 (ATLASS II) Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese Kapital Sosial 78, Page 137 of 203

139 Ajensia Doadores DFAT- Australia nian Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu R4D - ba Estradas servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha subsetor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu Page 138 of 203 Infra-Estrutura Planned Disbursement 54,151.20

140 Ajensia Doadores Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Planned Disbursement DFAT- Australia nian Fornesimentu no sanitasaun Be e Rural (BESIK) ba hapara violensia kontra feto Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba komunidades rurais liu hosi programa Rural ba abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). hakotu violensia kontra feto iha objetivu atu hamenus violensia no hadia a diak liu moris diak feto no labarik sira ne ebé afeta hosi volensia. Ida ne e hetan organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oin-oin hodi hasae liu tan kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu servisu no INFRASTRUCT URE DEVELOPMENT, SOCIAL CAPITAL Infra-Estrutura, Kapital Sosial Kapital Sosial 529, , Page 139 of 203

141 Ajensia Doadores Bangku ba Desenvolviment u Asia nian Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu resultdu ba justisa nian. G0258 : Projetu NDWS halo rehabilitasaun no haluan fornesimentu Be e sistema abastesimentu Be e ba Munisipiu Infra-estrutura ba Kapital Munisipiu. Manatuto no Posto Administrativu Pante Macassar Planned Disbursement 1,477, Bangku ba Desenvolviment u Asia nian Koopersaun internasionak Korea nian G0180 : Projetu desenvolvimentu setor rede Estrada (rodoviaria) Nutrisaun Inan no saude labarik nian (MCHN) CP (2012) Projetu ne e deseña ho base ba setor, sei selu ho osan (finansia) hosi parte programa desenvolvimentu Estrada liu hosi rede ba praju mediu nian. Iha hakotu ba projetu ne e, (i) besik kilometros 239 ba estradas nasionais ne ebé hasae diak liu tan ninia kondisaun ba kontinuidade (ii) programa manutensaun Estrada (RMP) ne ebé sei no termina tiha ona (iii) asesu estradas no fasilidade ba areas para fatin ne ebé liu ba mai marka ona iha Mota Ain, salele, Sakato no Oesilo (iv) Empresarius nasionais hetan kapasidade boot atu implementa servisu Estrada nian (v) Ministeriu Obras Publikas sei hasae diak liu tan kapasidade atu administra projetu estradas nian no RMP (vi) konsiensia ba seguransa iha estrada liuliu iha parte projetu sei aumenta (vii) fase ba sasukat provas ba klima sei hetan parte regular ba projetu estradas no konstrusaun. Saude Inan (materno)- nutrisaun labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID hod kode 11A433. Infra-estrutura 213, Kapital Sosial 658, Organizasaun Internasional Halo kazu ba trafiku umanu iha TL: no Projetu sei hakbesik ho fase 2 hodi atinji objetivu ne e : fatin dahuluk, liu hosi avaliasaun ida no hasae kapasidade lei Kapital Sosial 82, Page 140 of 203

142 Ajensia Doadores Imigrasaun nian Munisipiu Oe-Cusse Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu hadia a kapasidade Timor-Leste no funsionarius responsavel Polisia nian ba aplikasaun lei no parte ba dalaruak, liu (CT.0826) hosi instituisaun no desenvolvimentu politika, servisu hamutuk ho sosiedade sivil relevante hotu no parseiru desenvolvimentu. Planned Disbursement Total 5,347, Page 141 of 203

143 Page 142 of 203 Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Laline Ahic Luca Babulo Afaloicai Ossu De Cima Bahalarauain Liaruca Bibileo Loi-Huno Caraubalo Dilor UmaQuic Uaitame Vessoru Builale Nahareca Watu Dere Uabubo Uai Mori Uaibobo UmaUain Leten Uaigia Uani Uma Loi Ulu Macadique Maluro Irabin De Baixo Uma Tolu Matahoi Uma Uain Craic Irabin De Cima Ossorua Afaloicai OSSU VIQUEQUE LACLUTA WATULARI UATUCARBAU VIQUEQUEDISTRICT Spatial Distribution of Dwellings Kilometers Suco Bounday Sub-district Boundary Two-lane sealedroad Occupied Dwelling Ñ Clinic CHC(Community Health Centre) One-lane road 4Wvehicle track N E W S 13. MUNISIPIU VIQUEQUE

144 Perfil Mapa 13 hatudu pozisaun jeográfika Munisipiu Viqueque iha luan 1,781 km² ho populasaun 70,036 tuir Sensus Munisipiu Viqueque iha Postos Administrativos lima (5), Sukus 35 no Aldeias 228, mak hanesan hatudu iha Tabela Tabela Postos Administrativos ho Sukus no total Aldeias/Sukus Lacluta Ossu Viqueque Uatu Carbau Watu-lari Sukus Total Sukus Total Sukus Total Sukus Total Sukus Total Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Aldeias Ahic 5 Builale 5 Bahalarauain 6 Afaloicai 4 Babulo 8 Dilor 5 Liaruca 5 Bibileo 8 Bahatata 4 Macadique 21 Laline 5 Loi-Huno 5 Caraubalu 7 Irabin de 7 Matohoi 12 Baixo Uma Tolu 5 Naha Reka 5 Fatudere 3 Irabin de 5 Uaitame 5 Cima - - Ossu Rua 12 Luca 4 Loi Ulo 5 Vesoru Ossu 8 Maluru 3 Uani Uma 5 Afaloicai 4 Decima - - Uabubo 6 Uai Mori Uaguia 6 Uma Quic Uaibobo 7 Uma Uain Craic Uma Uain Leten Data husi : MAE no Estatistica Funsionáriu Governu iha Munisipiu Viqueque kompostu : SES : Polísias Seguransa Sivil Bombeirus Edukasaun: 1. Professores Ensino Infantil : Publiku (35) no Fundasaun (7) Profesores Ensino Basiku Públiku ho (82) Privadu Profesores Ensino Sekundárius Públiku ho 40 Privadu Profesores Ensino Tekniku Sekundárius Públiku Fasilidade Edukasaun iha Munisipiu Viqueque mak : Eskolas infantil Publiku 25, Privadu 2 no Fundasaun 4 Eskolas Ensino Basiku Publiku (91) no Privadu 7, Eskolas Ensino Sekundárias Publiku (6) no Privadu 3, Eskolas Ensino Sekundárias Tekniku Publiku (1) no Privadu (-). Saúde: 1. Funsionáriu administrasaun no lojistika: Médikus lokais (inclui espesialistas) Enfermeirus e assistentes enfermeiros parteiras Page 143 of 203

145 Fasilidade saude iha Munisipiu Viqueque mak: Hospital ( 0), CHC (5), Postus Saúde (17), SISCa (47) ho Klínikas privada (2). MSS : 1. Numero idozus (tinan 60 ba leten) no invalidus ne ebé simu subsidio iha Munisipiu Viqueque hamutuk 9,875 pessoas ne ebé kompostu husi idozus 9,162 pessoas no invalidus 713 pessoas. 2. Numerus Combatentes ba Libertasaun Nasional no benefisiarius ba Martires iha Munisipiu Viqueque hamutuk 1, Bolsa de Mãe: 4, funsionarius Munisipiu 5 foncionario posto administrativo MAP : 89 Extensionistas no naun Extensionistas CNE : 7 funsionarius Ministeriu Justisa: 7 funsionarius SEJD : 3, MCIA: 4, MOP: 53, SEPFOPE : 3 MAE : 76 kompostu husi : Diresaun Distrital 41, STAE 6 no PNDS 29 MdF : 1 (Agente Estatistika) PROGRAMA NACIONAL DEZENVOLVIMENTU SUKUS (PNDS) VI Governo Konstitusional através Orsamentu Jeral Estadu 2016 aloka orsamentu ba programa PNDS iha Munisipiu Viqueque hamutuk rihun $ Husi total ne e, aloka ba orsamentu fiziku hamutuk rihun $751.2 ba suku 21 iha Posto Administrativu Ossu, Uatucarbau no Uatulari. Ba Posto Administrativu Lacluta no Viqueque sei hetan deit kustus operasional hamutuk rihun $79.3 ba suku 14 hodi halo preparasaun planeamentu programas ba tinan 2017, hanesan hatudu iha tabela Tabela Kapital Grants PNDS Munisipius Postu Administrativu Sukus Page 144 of 203 Kustus Operasional Kustus Fisiku Viqueque Lacluta Ahic 6,000-6,000 Viqueque Lacluta Dilor 6,000-6,000 Viqueque Lacluta Laline 6,250-6,250 Viqueque Lacluta Uma Tolu 5,500-5,500 Viqueque Ossu Builale 39,300 39,300 Viqueque Ossu Liaruca 28,500 28,500 Viqueque Ossu Loi-Humo 24,100 24,100 Viqueque Ossu Nahareca 40,800 40,800 Viqueque Ossu Ossorua 37,800 37,800 Viqueque Ossu Ossu De Cima 34,500 34,500 Viqueque Ossu Uabubo 26,500 26,500 Viqueque Ossu Uaibobo 24,100 24,100 Viqueque Ossu Uagia 38,100 38,100 Viqueque Uatucarbau Afaloicai 50,800 50,800 Viqueque Uatucarbau Bahatata 36,800 36,800 Viqueque Uatucarbau Irabin De Baixo 35,700 35,700 Total

146 Munisipius Postu Administrativu Sukus Kustus Operasional Kustus Fisiku Viqueque Uatucarbau Irabin De Cima 35,900 35,900 Viqueque Uatucarbau Loi Ulu 44,300 44,300 Viqueque Uatucarbau Uani Uma 30,400 30,400 Viqueque Viqueque Bahalarau-ain 5,750-5,750 Viqueque Viqueque Bibileo 5,750-5,750 Viqueque Viqueque Caraubalo 5,500-5,500 Viqueque Viqueque Luca 5,750-5,750 Viqueque Viqueque Maluro 5,500-5,500 Viqueque Viqueque Uai-Mori 5,000-5,000 Viqueque Viqueque Uma Quic 5,000-5,000 Viqueque Viqueque Uma Uain Craic 5,750-5,750 Viqueque Viqueque Uma Uain Leten 6,000-6,000 Viqueque Viqueque Watu Dere 5,500-5,500 Viqueque Uatulari Afaloicai (Uato Lari) 38,500 38,500 Viqueque Uatulari Babulo 35,600 35,600 Viqueque Uatulari Macadique 36,400 36,400 Viqueque Uatulari Mataboi 44,300 44,300 Viqueque Uatulari Uaitame 42,800 42,800 Viqueque Uatulari Vesoru 26,000 26,000 Total Total Viqueque 79, , ,450 KAPITAL DEZENVOLVIMENTU FOUN PDIM VI Governo Konstitusional através Orsamentu Geral Estadu tinan 2016 aloka orsamentu ba programa PDIM iha Munisipiu Viqueque hamutuk rihun $243.6 hodi realiza projetu rehabilitasaun posto administrativo do Posto de Watu Carbau, hanesan hatudu iha tabela Tabela Kapital Dezenvolvimentu PDM II 2016 Naran Orgaun Naran Status Projetu ADN PDM-2 Foun Rehabilitasaun do posto administrativo do Posto de Watu Carbau Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Viqueque Uato Carbau Afaloicai (Uato Carbau) 243,615 Total PDM-2 Viqueque 243,615 Total PDIM - Viqueque 243,615 REAPROPRIASAUN KAPITAL DEZENVOLVIMENTU PDIM Munisipiu Viqueque sei reapropria projetu PDIM hamutuk 13 ne ebé seidauk remata implementa iha tinan 2015 hodi kontinua implementa fali iha 2016 ho total orsamento tokon $1.24. Husi total ne e sei koloka ba PDM-I projetu 7 ho total orsamentu rihun $601.6 no PDM-II projetu 6 ho total orsamentu rihun $636.9, hanesan hatudu iha tabela Page 145 of 203

147 Tabela 13.4 Reapropriasaun Kapital Dezenvolvimentu PDIM Naran Orgaun Naran Status Projetu ME PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Foun EBC 08 Uatulari+ ME PDM-1 Reapro.. Construsaun escola Ensino Baziku 07 Miabuti MS PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Eskola Basika Filial Dilor ME PDM-1 Reapro.. Konstruasaun EBF Ularihik Kraras MS PDM-1 Reapro.. Construsaun Foun Ba Armagen Aimoruk Iha Centro Saude Uatucarbau MS PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Postu Siska Wetali/ Konstrusaun Postu Saude iha Wetali, Uma Uai Kraik MS PDM-1 Reapro.. Konstrusaun Foun Rezidensia Ba Medico (Parteira) + Facilidade Iha Suku Bahatata ME PDM-2 Reapro.. Konst. Uma Escola Secundaria ST. Antonio Lacluta ( Sala 6) MS PDM-2 Reapro.. Konst. Postu saude + Facilidade Iha Irabere/ Bubulale MS PDM-2 Reapro.. Konst. Postu saude + Be'e Mos Iha Uaguia Naran Projetu Munisipiu Postu Administrativu Sukus Total Kustus Viqueque Uato Lari Afaloicai (Uato 55,539 Lari) Viqueque Uato Lari Mataboi 250,103 Viqueque Lacluta Dilor 67,344 Viqueque Viqueque Bibileo 50,382 Viqueque Uato Carbau Irabin de baixo 27,034 Viqueque Viqueque Uma Uain Craic Viqueque Uato Carbau Bahatata 82,765 68,391 Total PDM-1 Viqueque 601,559 Viqueque Lacluta Dilor 133,569 Viqueque Uato Carbau Irabin de Cima 109,817 Viqueque Ossu Uagia MS PDM-2 Reapro.. Konst. Postu Saude Iha Laline Viqueque Lacluta Laline MAOPTC PDM-2 Reapro.. Konst. Posto saude + Be Mos Uaitame MS PDM-2 Reapro.. Konstrusaun Postu Saude Haenadere Iha Uatulari Antigo + Fasilidade 103, ,170 Viqueque Uato Lari Uaitame 87,445 Viqueque Uato Lari Afaloicai (Uato 91,681 Lari) Total PDM-2 Viqueque 636,845 Total PDIM - Viqueque 1,238,404 DESPEZA PARSERU DEZENVOLVIMENTU Iha projetu hamutuk 9 mak planeia atu implementa iha Munisipiu Viqueque iha 2016, hamutuk tokon $2.07, projetu sira ne e balun sai hanesan kontinuasaun. Projetu sira ne e mak hanesan iha tabela Tabela 13.5 Despeza Parseiru Dezenvolvimentu Munisipiu Viqueque Ajensia Doadores Koopersaun Alemanha nian Munisipiu Viqueque Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu Halo jestaun ba Hadia a diak liu moris naruk ema nian liu hosi agro-biodiversidade usa ABD Hodi moris nafatin ekonomia ka ba bebeik iha TL (fundu BMZ) Page 146 of 203 Planned Disbursement 33,852.00

148 Ajensia Doadores Nova Zelandia nian DFAT- Australia nian DFAT- Australia nian Munisipiu Viqueque Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu ba Hadia a diak liu mudansa resilensi klima alterasaun klima komunidades rurais. global aliansi ekonomia (GCCA)Timor Leste Bolsa estudus no estajiu graduadu Australia- Timor Leste ba Asistensia ba servisus sekundariu Fase 2 (ATLASS II). R4D - ba Estradas komplementa NZDS ba Estajiu graduasaun aponta ka hatudu atu akumula kompetensias ba diplomas ne ebé hetan iha estudu, fo o aten boot atu tur iha kareira governu. Ministerius identifika sira nia nesesidades no kandidatus sira atu koloka iha ministeriu laran ba period ka tempu ba fulan 12, no simu salariu basiku hosi governu no kustu ki ik balun ne ebé tau hamutuk inklui desenvolvimentu professional. Embora laiha garantia ba empregu ka servisu ne ebé lao hela no hein katak ministerius bele oferese papel permanente ba estajiarius iha remata ba sira nia estajiu. Atlass II fornese suporta ba desenvolvimentu servisus basikus ba sekundariu ne ebé fornese hosi funsionarius timor oan no refleta ba governasaun Timor Leste rasik ho objetivu ba saude nian. ne e jere hosi Royal Australasian College ba Surgeons. Iha sidade espesalistas fornese servisus medikus ba Hospital Nasional TL no ba fase hanesan apoia mos treinamentu rai laran no tutorial ba Timor Oan iha area cirurjikus, medikus no estajiarius ba enfermajen. ne e mos mobilisa ekipas medikus Australia mai visita hodi fornese servisus cirurjikus inklui obstetrisia, oftalmolojia, ortopedia, sirurjia plastic no rekonstrutiva, pediatria, tilun, inus no garganta sirurjia. Garante mos servisus saude ho kualidade primarius no preventivus-espesialmente ba sira ne ebé ho focus ba nesesidades feto sira nian, labarik sira no grupus vulneraveis (kbit laek) no iha desenvolvimentu ba servisu ospitalar hodi responde ba nesesidade ba populasaun hodi fo o kuidadu sekundariu basiku, hanesan prinsipais pilares ba servisu saude ba SDP.DFAT inisiativa INK220. Objetivu imediatu ba R4D mak : Governu TL ho efikas liu iha planeamentu, orsamentasaun no jestaun ba estradas rurais ne ebé usa metodus servisu nian ho base ne ebé apropriadu. R4D designadu ba tinan 4. Ho nune e, problema kapasidade ne ebé ejiste signifikante lo os ne ebé iha entre partes interesadus no parseiru xaves ne ebé nia realisasaun diak tebes tuir objetivu R4D bele husu ba tinan 8 tuir orizonte tempu nian. R4D hetan konsiderasaun hanesan programa prinsipal iha kontestu nasional iha sub-setor ba estradas rurais iha TL ne ebé kobre munisipiu 13 iha nasaun ne e. Prinsipiu R4D Page 147 of 203 Planned Disbursement 211, Kapital Sosial 134, Kapital Sosial 78, Infra-Estrutura 9,025.20

149 Ajensia Doadores DFAT- Australia nian ajuda Nova Zelandia nian Munisipiu Viqueque Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Estrategiku planu mak ho fiar atu dudu hodi desenvolve no hametin institusaun sira nia kapasidade no instrumentu ne ebé adekuadu iha setor publikupartikularmente iha ambitu ba Diresaun Estradas, Pontes no cheias Control (DRBFC) ba Ministeriu Obras Publikas (MOP) no entre empreteirus lokais, ne ebé sei permite ba GTL atu efikas no halo planu ne ebé hanesan, tau osan no implementa investimentu iha konstrusaun estradas rural, rehabilitasaun no manutensaun. Estratejia ba kapasitasaun holistika ne ebé sei hatuir ne ebé sei focus iha esforsu ba kapasitasaun ba setor publiku no entre empreteirus lokais. Ne e sei liu hosi apoiu hosi MOP/DRBFC ba estabelese jestaun funsional no tekniku kapasidade no ferramentus operasionais ida atu fornese apoiu ba desenvolvimentu kapasidade ba empreteitus lokais iha apoiu ba politika ba dialogu/estratejia no desenvolvimentu, fornese suporta lider kordenasaun no fo o apoiu desenvolvimentu ba kultura ida ba desempeñu no jestaun ba koñesimentu kapasidade ho inisiativa AUSAID INK211. Australia fo o apoiu ba Governu TL atu fornese Fornesimentu no Be e Mo os no hadiak liu tan saneamentu ba Infra-Estrutura, sanitasaun Be e komunidades rurais liu hosi programa Rural ba Kapital Sosial Rural (BESIK) abastesimentu Be e no Saneamentu (RWSSP) ne ebé koñesidu ho naran BESIK (Be e, Saneamentu naun Ijiene iha Komunidade) ne ebé signifika katak abastesimentu Be e ba komunidade, saneamentu no ijiene. Objetivu ba programa ne e atu fo o ajuda ba Governu TL atu prepara hodi fornese komunidade ne ebé laiha asesu nafatin ba Be e Mo os hemu nian no ba saneamentu basiku no ijiene. ne e fo o asistensia ba konstrusaun no rehabilitasaun ba sistema fornesimentu ba Be e Mo os, promove saneamentu ne ebé diak no pratika ba ijiene no reforsa kapasidades lokais (governu, organisasoens naun govermentais no ba setor privadu) no hakbesik ba komunidade no apoia ba halo jestaun atu sustenta ba sistema Be e. Australia mos prepara tokon US$40 liu ba fase segundu ba programa BESIK ne ebé sei realisa ba tinan 4 mai. BESIK badahuluk hakotu tiha ona iha 16 Setembru 2012 no BESIK badalarua komesa tiha kedas karik laiha failla ruma iha servisu, Inisiativa hosi DFAT ING002 (BESIK 1) no INK217 (BESIK 2). Objetivu hosi fundu ba Xefe Misaun ba atu Xefe fundu misaun permite ba pos Nova Zelandia, konsistente ho Ekonomia, sira nia objetivu diplomasia nian atu apoia Kapital Sosial aktividades ho forma fleksivel ne ebé real no direta hodi atende nesesidade desenvolvimentu Page 148 of 203 Planned Disbursement 595, ,469.15

150 Ajensia Doadores Koopersaun internasionak Korea nian Munisipiu Viqueque Titlu projektu Justifikasaun Projektu Pilars Planned Estrategiku Disbursement planu ba destinu nasaun. HOMF bele usa ba suporta aktividade oin-oin, maibe sira ne e hotu nia objetivu ba objetivu global, ba apoiu ba objetivu estratejia ajuda programa Nova Zelandia hakotu violensia kontra feto iha Kapital Sosial 536, ba hapara objetivu atu hamenus violensia no hadia a diak liu violensia kontra moris diak feto no labarik sira ne ebé afeta hosi feto volensia. Ida ne e hetan organisadu hosi a volta de pilares ka airin 3 ne ebé iha palnu asaun nasional Timor Leste nian no base ba violensia jeneru nian : prenensaun apoiu servisu no asesu ba justisa. Ne e sei usa estratejia oin-oin hodi hasae liu tan kapasidades iha prinsipais ministerius no organisasoens ba sosiedade sivil, muda hahalok no komportamentu ne ebé Nutrisaun Inan no saude labarik nian (MCHN) CP (2012) kontribui ba violensia, no reforsa ba apoiu. Saude Inan (materno)- nutrisaun labarik (MCHN). Fokus MCHN nian mak prevensaun ba nutrisaun ladiak ba labarik ki ik oan ba tinan rua mai kraik no hadi a diak liu estatutu ba nutrisaun ladiak ba labarik entre tinan 2 no 5, hanesan ba feto sira isin rua (gravida) no ba feto ne ebé fo o susu. WFP fornese alimentasaun ne ebé kobre ba labarik hotu ho idade entre bulan 6-23 no orienta ba alimentasaun ba labarik ho nutrisaun a at ne ebé moderadu ho tinan entre fulan no ba inan sira ne ebé nutrisaun a at. ne e implementa hela iha munisipiu 13 iha TL no atinji ona meta ba benefisiarius. Alista tiha ona katak ema ida simu no lori hahan (ração) ba uma ba Timor-Vita ( produtu local ba hahan ne ebé diak) ka batar no soja misturadu CSB), oleo no masin iodadu (yudium). Ne e aktividade AusAID hod kode 11A433. Kapital Sosial 456, Total 2,070, DESPEZAS SIRA SELUK BA DEZENVOLVIMENTU IHA MUNISIPIUS. Despezas husi nivel nasional sira ne ebé kontribui ba dezenvolvimentu iha Munisipius mai husi capital desenvolvimentu Liña Ministeriu/Instituisaun Estadu sira no programas Mão de Obras husi SEPFOPE. 1. DESPEZAS KAPITAL DEZENVOLVIMENTU LM/IE. Iha tinan 2016, VI Governu Konstitusional aloka nafatin orsamentu kapital dezenvolvimentu ba liña Ministeriais sira hamutuk projetu 157 ho montante tokon $20.5. Husi total orsamentu ne e hodi kobre projetu foun 15 ho montante orsamentu tokon $4.8 no projetu Page 149 of 203

151 reapropriasaun/retensaun 142 ho montante orsamentu hamutuk tokon $15.7 ne ebé sei implementa husi Liña Ministeriais hanesan hatudu iha tabela kraik ne e. Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final MOPTC Reapro. Construcao e Rehabilitacao Edificio Regional em Raikotu-Dili. MOPTC Retensaun Renovation of Electricidade Office Building and Carport Dili, Timor Leste. MOPTC Reapro. Emergency Demolition and Construction of a New One Story Pre-Fabricated Office Building (Coby House) at the Palacio Presidente. MOPTC Reapro. Reabilitação Edificio ba Residência Ministrio das Obras Públicas inclui Murro hadulas iha Farol Dili. MOPTC Reapro. Servicos de Rehabilitasaun Residencia Offficial o Premeiro Ministro. Dili Cristo Rei Comoro 37,167 Dili Dom Alexio Comoro 273,365 Dili Vera Cruz Bairo Pite 6,104 Dili Vera Cruz Motael 80,819 Dili Vera Cruz Motael 29,790 MOPTC Reapro. Additional para Projeto Residencia do Dili Vera Cruz Motael 70,000 Primeiro Ministro MOPTC Reapro. Construcao Cobe House Dili Nain Feto Caicoli 98,000 MOPTC Reapro. Construcao Fatin Gerador iha Sub Dili Atauro Vila 114,919 Estasaun Atauro Maumeta MOPTC Reapro. Manutencao periodica de estradas Dili Cristo Rei Hera 146,853 Fauahi-Akanuno. MOPTC Reapro. Proposta de orcamento para Manutencao Rotina a Limpeza das Estradas existente na Cidade de Dili. Dili Multi Sub Distritus Multi Sukus 38,697 MOPTC Reapro. Reabilitacao Estradas na Salao Igreja Becora ate Benamauk. MOPTC Reapro. Manutencao Rutina de Estradas Distrito Baucau, Sub-Distritos Baucau, Venilale, Laga e Quelicai. MOPTC Reapro. Manutencao Rutina de Estradas Distrito Baucau, Sub-Distritos Baucau, Venilale, Laga e Quelicai. MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Baucau (Baquia-Larisula-Quilicai), MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Baucau (Boile-Uatabo, Venilale, Vemasse, Laga- Dailari-Boleha) Dili Cristo Rei Becora 12,325 Baucau Baucau Baucau Baucau Venilale, Laga e Quelicai Venilale, Laga e Quelicai Baquia- Quilicai Venilale, Vemasse, Laga Multi Sukus 27,715 Multi Sukus 36,089 Multi Sukus 54,414 Multi Sukus 63,887 MOPTC Reapro. Manutencao Rutina de Samagia Baucau Baucau Multi Sukus 43,252 MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Aileu Aileu Aileu Multi Sukus 8,599 (Laulara-Ornai, Madabeno-Lisimori) MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Aileu (Beluru-Maumeta-Fadabloko) MOPTC Reapro. manutencao Rutina de Estradas Distrito Aileu, Sub-Distritos Remexio e Liquidoe. MOPTC Reapro. Servicos emergencia Estradas Aileu ate Maubisse Distrito Ainaro. Aileu Aileu Multi Sukus 127,087 Aileu Aileu Multi Sukus 48,275 Aileu/Ain aro Aileu Multi Sukus 25,168 MOPTC Reapro. Projecto Estradas santa Cruz Lesupun- Bobonaro Maliana Multi Sukus 9,465 Maliana. MOPTC Reapro. Projecto Estradas Lontas Lolotoe. Bobonaro Bobonaro Multi Sukus 179,643 MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Bobonaro (Balibo-Cova, Malianasaburai, Raifun, Ratabo, Rairobo). Bobonaro Bobonaro Multi Sukus 64,690 Page 150 of 203

152 Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu MOPTC Reapro. Emergencia rehabilitacao de Estradas Tunubibi ate UPF Maliana. MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Lautem (Dasidara, Luro, Barikafa, Lospalos,- Souru, Leuro-Sorulau) MOPTC Reapro. manutencao Rutina de Estradas Distrito Manufahi, Sub-Distritos Alas, Same e Turiscai. MOPTC Reapro. Emergency roads works and drainage and slope protection along same to betano road (Aldeia, Sesurai) MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Manufahi (Dotic-Wekakaoan, Weberek). MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Manufahi (Lianai-Grotu, Same-Ailuli- Rotuto-Ladiki). MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Oecusse (Oelulan-Leobata, Bihala-Noesusi). MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Oecusse (Nunhenu-Oelkaem-Nunana-Oeltam- Mahata). MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Oecusse (Mahata-Kusi). MOPTC Reapro. Manutencao de Estradas Distrito Oecusse (Baqui-Oelulan). MOPTC Reapro. manutencao de Estradas Distrito Covalima (Lookeu, Lepo-Lour). MOPTC Reapro. Projecto Emergencia Cararas ate Viqueque. MOPTC Reapro. Projecto Emergencia Estradas Urbanas Distritos Viqueque MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Aileu Beluru Manucasa Sta , District Aileu MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Aileu Beluru Manucasa Sta , District Aileu MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Aileu, Laulara- Ornai Sta , Faisho - Fadabloco Sta , Acumau - Aicorema Sta , Acumau - Remexio Tuan Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Aileu Fahisoi - Dairlouta Sta , Daisoli - Fatubosa Sta , Rairema - Kirlelo MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Aileu, Namolesu - Barleu Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Ainaro, Maubisse - Hatubuilico Sta , Liurai - Hatubuilico Sta , Dare - Mau Chiga Sta , Fatubosa - Liurai Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Baucau Baquia - Larisula Sta Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final Bobonaro Maliana Multi Sukus 44,903 Lautem Manufahi Multi Sub Distritu Alas, Same, Turiscai Multi Sukus 53,144 Multi Sukus 41,394 Manufahi Same Betano 40,685 Manufahi Alas Dotik 14,462 Manufahi Same Grotu,Ailuli,Rotuto- Ladiki Oecusse Oelulan Leobata Bihala 45,209 9,745 Oecusse Nunheno Mahata 16,386 Oecusse Õecusse Mahata 14,337 Oecusse Baqui Oelulan 51,005 Covalima Suai Vila Debos 18,028 Viqueque Viqueque Cararas 367,339 Viqueque Viqueque Viqueque 193,565 Aileu Beluru Manucasa 574,894 Aileu Beluru Manucasa 199,001 Aileu Laurasa Ornai 48,873 Aileu Remexio Fahisoi 44,162 Aileu Aileo Namoleso 60,935 Ainaro Ainaro Hatubelico 76,702 Baucau Baguia Larisula 310,697 Page 151 of 203

153 Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Baucau Baquia - Larisula Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Baucau Baquia - Larisula Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Baucau Baquia - Larisula Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Baucau Quelicai - Laisorolai MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Baucau, Vemasse , Caicoli - Liabal MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Baucau, Boile - Uetabo Sta , Dailara- Boleha (Laga) Sta , Baquia - Larisula MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Bobonaro, Maliana- Saburai Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Bobonaro, Maliana- Saburai Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Bobonaro, Balibo - Cowa Sta , Raifun Sta , Ritabou Sta , Bee Manas - Marobo Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Bobonaro, Maliana - Saburai Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Bobonaro, Balibo Vila - Leohito Sta , Leohito - Ferik Katuas Sta , Builecun - Leohito Sta , Rairobo - Pasmaten Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Covalima, Lookei Sta , Lepo-Lour Sta , Boardaikun-Mape Sta , Naguidal - Lour Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Ermera, Lihu Samalete Sta , Letefoho Vila - Leimea Sorimbalu Sta , MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Ermera, Lauana - Leimea Leten Sta , Atsabe Vila - Laubono Market Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Lautem, Dasidara - Liquidiga Sta , MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Lautem, Luro - Brikafa Sta Page 152 of 203 Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final Baucau Baguia Larisula 292,076 Baucau Baguia Larisula 137,637 Baucau Baguia Larisula 182,660 Baucau Quelicai Laisorolai 102,915 Baucau Vemasse Caicoli 42,100 Baucau Baguia Larisula 62,580 Bobonaro Maliana Saburai 167,542 Bobonaro Maliana Saburai 172,884 Bobonaro Balibo Multi Sukus 45,668 Bobonaro Maliana Saburai 77,098 Bobonaro Balibo Multi Sukus 41,326 Suai Zumalai Lepo 60,559 Ermera Railaku Lihu 87,524 Ermera Letefoho Atsabe 63,362 Lautem Dasidara Liquidiga 76,773 Lautem Dasidara Brikafa 22,629

154 Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Lautem, Los Palos - Soru Sta , Luro - Sorulua Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Liquica, Bucumera - Railaco Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Liquica, Libaloa - Fahilebo Sta , Bucumera - Fahilebo Sta , Fatumasi - Fahilebo Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Liquica, Daruleta - Metagou Sta , Gunaba - Lukulai Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Manufahi, Manico-Lianai- Daisua Sta , Same-Ailuli- Rotuto Sta , Ladiki Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Manufahi, Dotic - Wekakaoan Sta , Dotic - Weberek Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Rehabilitation District Manufahi, Daisua - Grotu Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Oecusse, Baqui - Oelulan Sta , Oelulan - Leolbatan Sta , Bihala - Noesusi Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Oecusse, Nunhenu - Mahata Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Routine Maintenance District Oecusse, Mahata - Kusi Sta MOPTC Reapro. R4D MPWTC Rural Road Periodic Maintenance District Viqueque, Luihono - Osurua Sta MOPTC Reapro. Proposta de orcamento para Projecto Emergencia Malbigor Bridge. MOPTC Reapro. Servicos de emergencia para Box Culvert Kay Rala Manatuto Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final Lautem Lospalos Soru 26,998 Liquica Basartete Ulumera 56,396 Liquica Bazartete Fahi Lebu 46,436 Liquica Daru Leta Metagou 19,639 Manufahi Manico Daisua 86,394 Manufahi Alas Dotic 49,361 Manufahi Same Daisua 484,158 Oecusse Baqui Oelulan 43,600 Oecusse Nunhenu Mahata 64,900 Oecusse Mahata Kusi 20,800 Viqueque Ossu LoeHunu 139,467 Manatuto Manatuto Malbigor 58,327 Manatuto Manatuto Kay Rala 38,925 MOPTC Reapro. Emergencia de Ponte Taroman- Dili Taroman Taroman 39,744 Covalima. MOPTC Reapro. Manutencao Rotina de Drainage Vila- Dili Vera Cruz Vila Verde 81,300 Verde Catedral MOPTC Reapro. manutencao Rutina de Ribeira de Dili Dom Comoro 43,355 Comoro no sitio III. Alexio MOPTC Reapro. Emergencia Comoro River. Dili Dom Comoro 180,194 Alexio MOPTC Reapro. Servicos de Emergencia de Zulo River Bobonaro Bobonaro Aiasa 55,099 (Aiasa Legul). MOPTC Reapro. New Construction of Gabions Nuslao, Bobocase, Pante Macasar Oe-Cusse Oecusse Pante Makasar Bobocase 19,276 MOPTC Reapro. New Construction of Gabions Suco Cunha, Pante Macasar Oe-Cusse Oecusse Pante Makasar Cunha 32,165 Page 153 of 203

155 Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu MOPTC Reapro. Emergency works by flood control for protect Filage Masin, Oe-Cussi MOPTC Reapro. Construction of Stone Masonry wall & Line drain in Rokon roads Page 154 of 203 Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final Oecusse Oecusse Masin 16,504 Bobonaro Maliana Holsa 67,710 MOPTC Reapro. Box culvert Orluli, Ainaro District Ainaro Ainaro Orluli 51,243 MOPTC Reapro. Beduku, Manleuana Mota Ulun 400 m, Dili Dom Comoro District Dili Alexio MOPTC Reapro. Gabions and wall protection Maliana Bobonaro Maliana Holsa MOPTC Reapro. Darwins new construction gabions protection at Maloa river, Vera Cruz Dili Dom Alexio Vera Cruz MOPTC Reapro. Box culvert Gunung Mas, Ainaro District Ainaro Ainaro Ainaro Vila MOPTC Reapro. Servicos Perfurasaun no Instalasaun kanu transmisaun, distribuisaun no reservatorio iha Suco Comoro-Golgota ba area Tasi-Tolu, Massin Lidun Dili. Dili Dom Alexio MOPTC Reapro. Bedois Drainage Dili CRISTO REI MOPTC Reapro. Servicos de perfuracai I instalasaun be Dili Dom mos iha mercado Manleuana Alexio MOPTC Reapro. Emergency Installation of Water System Pipe Connections and Construction of Concrete Tank in Lihu Village in Sub District Railako, Ermera District MOPTC Reapro. Emergencia de prefuracao e Instalacao de Bomba de Agua na Taibesi. MOPTC Reapro. Perfuracao e Instalacao de Sistema Automatico de Bomba de Agua na Residencia oficial Primeiro-Ministro. MOPTC Reapro. Transmisaun, Distribuisaun, uma panel e Transformador na Taibesi. MOPTC Reapro. Servico de Perfuracao e Instalacao Canu em Mercado Manleuana. MOPTC Reapro. Outros Infra-Estrutura na Direcção Nacional de Produção Energia Electrica (Construção Morru em Fomento Dilitimor Leste). Ermera Railako Kota Comoro Becora Comoro Lihu Dili Nain Feto Taibesi Dili Nain Feto Lecidere Dili Nain Feto Taibesi Dili Dili Dom Alexio Dom Alexio Comoro Comoro MOPTC Reapro. Additional Moro Comoro Dili Dom Alexio Comoro MOPTC Reapro. Rehabilitacao Coby House e Toilet na Dili Vera Cruz Vila Verde Direccao Geral de Agua e Saneamento. MOPTC Reapro. Supply and Instalation of Traffic Signages Dili Dom Alexio MOPTC Reapro. New Construction of Terminal Manleuana Phase I. Dili Dom Alexio MOPTC Reapro. Proposed Bus Terminal in Tasi Tolu Dili Dom Alexio MOPTC Reapro. Servicu Limpeza Esgotus Rai Okos/ Dili Dom Fechados Alexio, Nain Feto MOPTC Reapro. Servisu Limpeza Esgotus Abertos Dili Dom Alexio, Nain Feto MOPTC Reapro. Servisu Hamos Mota Dili Dom Alexio, Nain Feto Comoro (Terminal Manleuana) Comoro Comoro Multi Sukus Multi Sukus Multi Sukus 484,502 35, , ,574 76,311 28,094 19,423 30,584 19,465 9,400 94,433 7,389 2,650 1,483 50, , ,003 43,401 35,691 42,935 71,162

156 Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu MOPTC Reapro. Urgent Rehabilitation of Wafe Breaker Block at Comoro Airport. Page 155 of 203 Munisipi us Dili Postu Administra tivus Dom Alexio Sukus Comoro MOPTC Reapro. Rehabilitation of Fence and Construction of New Guard House of Mahata Port at Oecusse Oecusse Oecusse Mahata MOPTC Reapro. Rehabilitasaun Ex. Edificio TC Dili Vera Cruz Caicoli TOTAL MOPTC UNTL Retensaun Retencao projecto rehabilitacao do Politecnica Faculdade Engenharia em Betano-Manufahi UNTL Retensaun Retencao projecto rehabilitacao do edificio laboratorio da Faculdade Medicina Ciencia da Saude em Lahane, Municipio Dili Total UNTL MAP Reapro. Konstrusaun protesaun kanal irrigasan no zona agrcola Laleia MAP Reapro. Konstrusaun protesaun kanal irrigasan no zona agrcola Bilimau MAP Reapro. Konstrusaun armagem, Moru no Staff house ba sentru prosesamentu hare (Rice Milling) iha Seical MAP Reapro. Konstrusaun armagem, moru no staff hosu ba sentru prosesamento hare (Rice Milling) iha Uatulari MAP Reapro. Konstrusaun armagem, moru no staff hosu ba sentru prosesamento hare (Rice Milling) iha Holsa MAP Reapro. Konstrusaun armagem, moru no staff hosu ba sentru prosesamento hare (Rice Manufahi Same Betano Total Final 27, , ,000 10,501,833 63,335 Dili Vera Cruz Lahane Ocidental 21,468 Manatuto Laleia Lifau Bobonaro CAILACO Purugoa Baucau Baucau Seical 84, , , ,000 Viqueque Uatulari Afaloicai (Uato Lari) 400,000 Bobonaro Maliana Holsa Manatuto Manatuto Sau 400, ,000 Milling) iha Sau Total MAP 2,080,000 MSS Reapro. Construsam Campas Jardim dos Herois Manufahi Same Lolarua 152,223 MSS Reapro. Construsaun Gapura no Soils iha Viqueque Ossu Ossu de Larigutu Cima 94,750 MSS Reapro. Jardim dos Herois Iliomar Lautem Iliomar Cainliu 150,000 MSS Reapro. Desenho no BOQ ba Edificio DNACLN Dili Vera Cruz Caicoli 60,000 MSS Reapro. Construsaun Monumento Lautem Luro Cotamutu 50,000 MSS Reapro. Construsaun aampas iha Jardim dos Liquica Liquica Dato Herois 53,054 MSS Reapro. Construsaun Gapuara no moru de Viqueque Uatulari Macadique protesaun 62,500 MSS Reapro. Construsaun moru de protesaun Baucau Quelicai Laisorolai de Cima 62,500 MSS Reapro. Construsaun monumento Nino Conis Ermera Ermera Mirtutu Santana 75,000 MSS Reapro. ConstrusaunMonumento iha aldeia Dili Nain Feto Lahan Marabia Oriental 41,142 MSS Reapro. Construsaun Monumento iha Atauro Dili Atauro Beceli 75,000 MSS Reapro. Construsaun Ossuario Laga Baucau Laga Atelari 75,000 MSS Reapro. Construsaun Osuario Lacluta Viqueque Lacluta Laline 75,000

157 Naran Orgão Status Projetu Naran Projectu MSS Retensaun Construsaun Gapura, moru protesaun no jardim dos herois MSS Retensaun Construsaun Uma Mahon ba Resto Mortais no Soils stabilization MSS Retensaun Construsaun Campas Drainage Estrada Pavemento no Armazem Page 156 of 203 Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final Baucau Quelicai Laisorolai de Cima 21,469 Viqueque Uatulari Macadique 23,687 Dili Metinaro Duyung 44,960 MSS Reapro. Konstrusaun Edificio no Armagem iha Lautem Lospalos Bauro Distrito Lautem 208,967 MSS Reapro. Konstrusaun Edificio no Armagem iha Cova- Multi Multi Sukus Distrito Cova-Lima Lima Distritu 216,610 MSS Reapro. Konstrusaun Uma Mahon iha Lospalos Lautem Lospalos Bauro 131,739 MSS Retensaun Retensaun ba Construsaun Edificio no Manatuto Manatuto Aiteas armazem Manatuto 48,329 MSS Retensaun Retensaun ba Construsaun Edificio no Manufahi Same Lolarua armazem Manufahi 31,363 Total MSS 1,753,293 PGR Reapro. Edifisiu Arkivamentu PDD Dili Vera Cruz Matadoru 179,000 Total PGR 179,000 PDHJ Retensaun Kontinuasaun OBRA Dili Vera Cruz Caicoli 248,000 Total PDHJ 248,000 PNTL Foun Produs Dezenhu ba Postu Policia Suco Dili 8,000 Total PNTL 8,000 MJ Retensaun Retensaun Prizaun Suai Cova- Suai Debos Lima 215,278 MJ Reapro. Construsaun novo edificio no residencia Bobonaro Maliana Holsa Defensoria Publica iha Municipio 150,000 Bobonaro MJ Reapro. Construsaun novo edificio no residencia Ermera Railako Fatuquero Defensoria Publica iha Municipio 150,000 Ermera Total MJ 515,278 SEPFOPE Reapro. Projecto Kuntinuasaun husi SEPFOPE Oecusse Pante Nipani Makasar 150,000 SEPFOPE Reapro. Projecto Kuntinuasaun husi SEPFOPE Viqueque Viqueque Uma Uain Craic 150,000 Total SEPFOPE 300,000 MPIE- Foun Rehabilitasaun de 2 dormitorios para os Dili Cristo Rei Hera A.D.N estudantes da faculdade engeneria em Hera 1,000,000 MPIE- Foun Installation of Reflector and Score Dili Vera Cruz Caicoli A.D.N Display Screen in Dili Stadium 284,063 MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N Foun Espasu ba MPIE Office Dili Dom Fatuhada Aleixo 200,000 Foun Construction of National Hero Dili Vera Cruz Caicoli Monument at Mercado Lama, Dili 200,000 Foun Rehabilitasaun Uma ba CNR Becora Dili CRISTO Becora REI 150,000 Foun Konstrusaun Fatin ba Produs Oksigen iha Dili Dom Kampung SAMES Aleixo Alor 150,000 Foun Konstrusaun fatin ba Inspeksaun Dili Dom Kampung Aimoruk iha SAMES Aleixo Alor 125,000 Foun Rehabilitasaun Armagem SAMES inklui Dili Dom Kampung asesories ho Frezer ba Aimoruk Aleixo Alor 175,000 Foun Rehabilitasaun Edificio AND iha 11 Municipio Dili Vera Cruz Colmera 200,000

158 Naran Orgão MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N MPIE- A.D.N Status Projetu Foun Naran Projectu Rehabilitation Hospital Nacional Guido Valadares Building No. 36, No. 40 No. 20 include External works Konstrui Monumentu 12 de Novembru iha Dili Munisipi us Postu Administra tivus Sukus Total Final Dili Nain Feto Acadiru Hun 115,937 Foun Dili Nain Feto Santa Cruz 750,000 Foun Tower Radio Komunikasaun Multi Multi Sub Multi Sukus Distritu Distritu 340,000 Foun Rehabilitasaun Uma ba Brigada Medica Dili Cristo Rei Bidau Cubana iha HNGV Santana 150,000 Foun Habilitasaun Uma Veteranus Multi Multi Sub Multi Sukus Distritu Distritu 1,000,000 Total MPIE-A.D.N 4,840,000 Total 20,510, DESPEZAS MÃO DE OBRAS NO AUTO EMPREGO Despezas mão de obra no auto emprego planeadu husi Sekretario Estadu Politika Formasaun Professional no Emprego. Iha tinan 2016 programa refere hetan alokasaun orsamentu hamutuk tokon $9. Husi total orsamentu ida ne e, SEPFOPE sei implementa tuir programas no aktividades ne ebé trasa tiha ba 2016 liu husi Planu Asaun Anual. DESPEZAS HUSI PARSERIA BA LIÑAS MINISTERIU 2016 Iha tinan 2016, Instituisaun Estadu no Setor Privado sira hetan apoio orsamentu husi Ajensia Dezenvolvimentu (Doadores) sira hamutuk tokon $ Husi total orsamentu ne e hodi implementa projetu 103 ne ebé kompostu husi projetu kontinuasaun no foun hanesan mensiona iha tabela tuir ne e. Page 157 of 203

159 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu Gabinete Primeiro Ministro Agência de Cooperação Agência de Internacional do Japão Cooperação Internacional do Japão Assessor de Planeamento de Desenvolvimento (1) Ajudar o Diretor-Geral a responder às solicitações (2) Apoiar a melhoria da avaliação de projetos/programas (3) Apoiar a mudança para uma nova organização, a EPIA e (4) Ajudar a capacitação da ADN/EPIA Total Presidente do Conselho de Ministros das Nações - - Unidas para o Desenvolvimento das Nações Unidas para o Desenvolvimento de Desenvolvimento e Governação Subnacional União Europeia União Europeia Democracia e Desenvolvimento de Ações através dos Meios de Comunicação Social e da Emancipação (DAME) Promoção da participação dos jovens no processo de reconciliação e construção da paz através de um uso inovador dos meios de comunicação social Capacidades operacionais, técnicas e financeiras comprovadamente reforçadas a nível de NSA nacional e local e de redes de NSA. 2, Total 2, Ministério do Interior Governo da Austrália de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Governo da Austrália de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios de Desenvolvimento da Polícia de Timor- Leste (PDPTL) de Policiamento Comunitário de Timor-Leste Construir as bases de uma força policial mais efetiva e responsável Melhorar a segurança e a paz vividas pela população de Timor-Leste, melhorar o acesso do público à justiça e ajudar a restaurar a confiança da ,199 9,088 4,833 4,306 11, ,229 1,614 Page 158 of 203

160 Parceiro de Desenvolv. Agência de Cooperação Internacional do Japão Gabinete para o Controlo Internacional de Narcóticos Agência Executora Estrangeiros e Comércio das Nações Unidas para o Desenvolvimento Agência de Cooperação Internacional do Japão Organização Internacional das Migrações Título do Projeto Apoio do PNUD à capacitação da Polícia Nacional de Timor-Leste ( ) Desenvolvimento de Projeto de Policiamento Comunitário Tráfico Humano em Timor-Leste: Capacitação e desenvolvimento de políticas (CT.0826) Resultados Esperados comunidade no policiamento através do apoio à Polícia Nacional de Timor-Leste (PNTL) na implementação de um modelo de policiamento comunitário. Até 2013, desenvolvimento da capacidade de agentes nacionais específicos, incluindo mulheres, de modo a poderem participar em debates informados que promovam as quatro dimensões da reforma do sector da segurança (fiscalização civil, gestão operacional, responsabilização financeira e debate político). (1) Agentes de topo da PNTL adquirem conhecimentos relativamente ao estabelecimento de um sistema de policiamento comunitário. (2) Agentes de nível intermédio da PNTL adquirem conhecimentos e qualificações para a prática de atividades de policiamento comunitário. Melhoria da capacidade das agências de aplicação da lei em Timor-Leste relativamente ao tráfico humano. Durante o projeto será feita uma recolha de dados e informações relevantes a respeito do tráfico humano, com especial incidência em Díli, a capital de Timor-Leste e o principal centro da grande maioria de migrantes nacionais e internacionais. *Orçam. Projeto 6,002 2,796 Finansiamentu , Page 159 of 203

161 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto Portugal Portugal de Cooperação Técnico-Policial - Global Polícia Federal Australiana, Governo do Japão, PNUD, GPRC do PNUD N/D Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu das Apoio do PNUD à Até 2013, desenvolvimento da - - Nações Unidas para o Desenvolvimento capacitação da Polícia Nacional de Timor-Leste ( ) capacidade de agentes nacionais específicos, incluindo mulheres, de modo a poderem participar em debates informados que promovam as quatro dimensões da reforma do sector da segurança (fiscalização civil, gestão operacional, responsabilização financeira e debate político). 6,002 2,796 Total 102,003 15,717 8,878 6,871 Ministério dos Negócios Estrangeiros e Cooperação União Europeia União Europeia Assistência técnica ao 10.º FDE do ANA Contribuir para os esforços nacionais de desenvolvimento de capacidade institucional através do Governo, por via de apoio específico com vista à implementação bem-sucedida de projetos/programas financiados pelo FDE em Timor-Leste União Europeia União Europeia de assistência técnica e capacitação para reforçar a rede HASATIL e as OSCs através de ações descentralizadas a nível do Desenvolvimento Rural Objetivo global de contribuir para a redução da pobreza e para a construção de paz nas áreas rurais de Timor-Leste, com o objetivo específico de conseguir uma colaboração melhor e mais significativa entre agentes nãoestatais e o Estado 1, Page 160 of 203

162 Parceiro de Desenvolv. Gabinete para o Controlo Internacional de Narcóticos União Europeia Agência Executora Organização Internacional das Migrações Agente Nacional Autorizador Título do Projeto Tráfico Humano em Timor-Leste: Capacitação e desenvolvimento de políticas (CT.0826) PE NO 1 OF CSF Resultados Esperados Este projeto assumirá uma abordagem em duas frentes: a primeira através da avaliação e capacitação dos agentes de aplicação da lei de Timor-Leste e a segunda através do desenvolvimento institucional e político, trabalhando em parceria com todos os elementos relevantes da sociedade civil e dos parceiros de desenvolvimento. Apoiar a capacidade dos serviços do ANA FDE para gerir a cooperação entre UE e TL. Providenciar financiamento atempado e flexível para a assistência técnica, formação, seminários, eventos e atividades de visibilidade em linha com o Governo e com prioridades de cooperação de desenvolvimento da UE, com o intuito de reforçar a capacidade de instituições estatais em áreas estratégicas fundamentais. *Orçam. Projeto Finansiamentu Total 2, Ministerio Finansas Banco Mundial Banco Mundial P Análise Ajudar a melhorar a qualidade da - - da despesa de Timor-Leste com infraestruturas TES despesa pública com infraestruturas. A análise proposta irá analisar as tendências gerais de despesas orçamentais a fim de avaliar a efetividade da despesa pública Page 161 of 203

163 Parceiro de Desenvolv. Agência de Cooperação Internacional do Japão Agência Executora Agência de Cooperação Internacional do Japão Título do Projeto Envio de assessor Resultados Esperados Assegurar o uso efetivo da assistência externa prestada pelos Parceiros de Desenvolvimento através da garantia de coordenação e harmonização de acordo com as prioridades de desenvolvimento determinadas pelo Governo de Timor-Leste. *Orçam. Projeto Finansiamentu Banco Mundial BM TF / P TL de Capacitação em Planeamento e Gestão Financeira JICA JICA Assessor de Coordenação da Ajuda Assegurar o uso efetivo da assistência externa prestada pelos Parceiros de Desenvolvimento através da garantia de coordenação e harmonização de acordo com as prioridades de desenvolvimento determinadas pelo Governo de Timor-Leste Corporação Financeira Internacional Corporação Financeira Internacional PPP relativa ao Porto da Baía de Tibar Aconselhamento e assistência técnica ao Governo para a contratação e investidores privados para serem parceiros do Governo no desenvolvimento do Porto da Baía de Tibar. N/D Corporação Financeira Internacional Corporação Financeira Internacional PPP relativa ao Aeroporto Internacional de Díli Governo da Austrália Banco Mundial P149600/TF016695: Desenvolvimento de Infraestruturas e Reforçar a capacidade do Governo para realizar PPPs. Melhorar a qualidade das PPPs. A AT referente a PPPs relativamente às infraestruturas propostas responde diretamente à N/D Page 162 of 203

164 Parceiro de Desenvolv. Governo da Austrália Governo da Austrália Agência Executora Governo da Austrália Governo da Austrália Título do Projeto PPPs Reforço da Estatística - GpD (Acordo 14448/24) Apoio ao Ministério das Finanças no Reforço da Gestão das Finanças Públicas - GpD (Acordo 70290) Resultados Esperados área estratégica de Construção de Infraestruturas Essenciais para Ligar Comunidades a Mercados. O programa procura concretizar quatro grandes resultados até 2017: (i) Desenvolvimento da DGE e implementação de iniciativas para reforçar os processos institucionais e de governação referentes às estatísticas nacionais (ii) Estabelecimento e manutenção na DGE de uma equipa de técnicos de estatística capazes de liderar a produção e coordenação de estatísticas a nível nacional (iii) Melhorias sustentadas a áreas de trabalho estatístico relevantes conduzidas pela DGE e (iv) Consolidação de atividades estatísticas financiadas pela ABS e melhoria da coordenação com outros programas estatísticos. O de Apoio ao Orçamento irá apoiar o Plano Estratégico do MF através da provisão de fundos diretamente ao GTL no seguimento da concretização de melhorias acordadas aos seus sistemas de GFP. *Orçam. Projeto 477 N/D Finansiamentu ,727 1, Page 163 of 203

165 Parceiro de Desenvolv. Governo da Austrália Agência Executora Governo da Austrália Título do Projeto Adjudicatário de Gestão da Governação para Desenvolvimento (GpD) (acordo 69910) União Europeia União Europeia Apoio à reforma da GFP Portugal Portugal de Assistência Técnica na área das Finanças Públicas Banco Mundial Governo da Austrália P148080/TF Estudo de Medição dos Níveis de Vida em TL em 2014 Resultados Esperados (a) O Governo de Timor-Leste desenvolve e implementa ideias e iniciativas para uma melhor execução crescimento económico e criação de emprego e oportunidades para uma melhor qualidade de vida (b) O GTL estabelece e mantém políticas e sistemas efetivos a nível de orçamento, política financeira e gestão económica (c) A Função Pública é um prestador eficaz de serviços. DFAT INL Melhoria da cobrança de receitas domésticas 2. Melhoria da cobrança de direitos de importação, imposto sobre o consumo e imposto sobre vendas 3. Melhoria do controlo sobre o movimento e circulação de bens internacionais 4. Facilitação do comércio 5. Melhor integração regional através da facilitação da adesão à ASEAN (processo de balcão único) Reforço da capacidade de arrecadação de receitas e do controlo das despesas públicas. Este projeto inclui apoio institucional ao Ministério das Finanças na área das alfândegas. Esta atividade procura ajudar e reforçar a Direção-Geral de Estatística (DGE) na conceção e implementação do Estudo de Medição dos Níveis de Vida em 2014 ( o ENVTL-3), preparação *Orçam. Finansiamentu Projeto ,702 4,069 5,498 2,257 1, Page 164 of 203

166 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Resultados Esperados de um relatório de estudo e preparação e um perfil de pobreza, incluindo desagregação por género. *Orçam. Projeto Finansiamentu Total 10,689 9,440 3, Ministerio Justica União Europeia Camões, Instituto da Cooperação e da Língua de Apoio a Governação Democrática em Timor-Leste - de Justiça Fortalecer as bases democráticas de controlo/fiscalização e transparência através do desenvolvimento institucional e de capacidades no Parlamento, no sistema de Justiça e na Comunicação Social através de uma abordagem específica à falta de recursos humanos qualificados, o que constitui uma das causas da fragilidade do País, e através da divulgação de melhor informação sobre legislação e sobre atividades do sistema de Justiça e do sector da Segurança. 5,864 1,125 Camões, Instituto da Cooperação e da Língua, Portugal Camões, Instituto da Cooperação e da Língua, Portugal Fortalecimento do Sistema Judiciário - Projeto Global Capacitação técnico-jurídica e linguística dos funcionários do Ministério da Justiça. Melhoria da qualidade técnico-jurídica das propostas de atos legislativos na área da Justiça, em linha com as prioridades políticas do Governo e Parlamento Nacional de Timor-Leste. 3, Page 165 of 203

167 Parceiro de Desenvolv. Corporação Financeira Internacional Agência Executora Corporação Financeira Internacional Título do Projeto Reforma do Registo e Licenciamento de Empresas Resultados Esperados Procedimentos simplificados, acordo multiministerial sobre reformas e redução do número de dias necessário para registar uma empresa *Orçam. Finansiamentu Projeto Agência dos EUA para o Desenvol-vimento Internacional Agência dos EUA para o Desenvolvimento Internacional Ba Distrito O Ba Distrito procura aumentar a capacidade institucional e humana a níveis locais (municípios, submunicípios e conselhos de suco) para prestar serviços básicos efetivos e de uma forma que dê resposta às necessidades e expetativas dos cidadãos. Os elementos principais do programa são o fortalecimento dos conselhos de suco e a melhoria do acesso sustentável à justiça Governo do Japão, Governo da Austrália, Portugal, PNUD, GPRC do das Nações Unidas para o Desenvol-vimento das Nações Unidas para o Desenvolvimento Consolidação do Estado de Direito Democrático e da Paz através de um Sistema de Justiça Sólido em Timor- Leste (Revisão do Sistema de Justiça) - ( ) Melhoria das capacidades de coordenação, gestão e fiscalização das instituições de justiça para conseguir maior efetividade e eficiência na formulação e implementação de leis, planos e administração geral da justiça. Reforço e alargamento da capacidade do setor da justiça para prestar serviços de qualidade e defender o Estado de Direito. Melhoria do acesso à justiça e a mecanismos de resolução de disputas para todos, com incidência nas mulheres e nas populações mais vulneráveis, 364 1,129 - Page 166 of 203

168 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto Resultados Esperados União Europeia União Europeia MTR da UE A equipa de avaliação verificará, analisará e avaliará detalhadamente a questão, com referência aos cinco critérios de avaliação endossados pela OCDE-CAD, nomeadamente: relevância, efetividade, eficiência, sustentabilidade e impacto. Apoio ao processo de governação democrática em Timor-Leste e identificação e formulação do novo programa de boa governação União Europeia União Europeia Ação sobre Terrenos O objetivo específico deste e Habitações projeto consiste em melhorar o acesso à justiça e aumentar a participação dos cidadãos na definição e monitorização de políticas sobre terrenos e habitações *Orçam. Finansiamentu Projeto União Europeia União Europeia Reforço da sociedade civil para melhor proteger mulheres e crianças vítimas de violência O objetivo global da ação é melhorar permanentemente a situação de mulheres e crianças vítimas de violência em Timor- Leste. Isto será conseguido através da melhoria de mecanismos subnacionais e nacionais de proteção e apoio a mulheres e crianças através do reforço de OSCs e capacidades de LA (objetivo específico) Page 167 of 203

169 Parceiro de Desenvolv. Gabinete para o Controlo Internacional de Narcóticos Agência Executora Organização Internacional das Migrações Título do Projeto Tráfico Humano em Timor-Leste: Capacitação e desenvolvimento de políticas (CT.0826) Resultados Esperados Este projeto assumirá uma abordagem em duas frentes: a primeira através da avaliação e capacitação dos agentes de aplicação da lei de Timor-Leste e a segunda através do desenvolvimento institucional e político, trabalhando em parceria com todos os elementos relevantes da sociedade civil e dos parceiros de desenvolvimento. *Orçam. Projeto Finansiamentu Total 10,647 2, Ministerio da Saude UE, Governo da Austrália Banco Mundial P104794/TF A PDO revista pretende ajudar o Assistência Técnica Supervisão do projeto de apoio ao plano estratégico para o setor da saúde Governo de Timor-Leste a canalizar mais recursos para onde eles são mais necessários, a fim de melhorar a prestação de serviços de saúde em municípios e submunicípios. 46 2,544 Fundo Global de Combate à SIDA, Tuberculose e Malária Ministério da Saúde TLS-H-MS Resposta completa e alargada ao VIH/SIDA em Timor-Leste Redução da mortalidade e morbosidade em Timor-Leste causadas por DSTs e pelo VIH/SIDA através da melhoria de serviços relacionados de prevenção e tratamento 6,086 2,656 1,889 - Fundo Global de Combate à SIDA, Tuberculose e Malária Ministério da Saúde TLS-M-MS Alargamento de uma abordagem completa e integrada ao controlo da malária na República Democrática de Redução até 2020 da incidência da malária na RDTL em 50% do nível registado em 2010 e contribuição para concretizar os Objetivos de Desenvolvimento do Milénio 11,734 6,389 3,546 3,186 Page 168 of 203

170 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Timor-Leste Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu UE Banco Mundial P104794/IDA- H343, TF091653: Projeto de Apoio ao Plano Estratégico para o Setor da Saúde O objetivo global do Projeto de Apoio ao Plano Estratégico do Setor da Saúde (PA-PESS) consiste em melhorar a qualidade e a cobertura de serviços de saúde preventivos e curativos, em especial para mulheres e crianças 35 2, JICA JICA Melhoria das atividades dos Profissionais de Saúde Comunitários (PSCs) através do SISCA no submunicípio de Hatolia Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua ForSa - Formação em Saúde em Timor-Leste Melhorar a capacidade e desempenho dos serviços de saúde através da melhoria das capacidades pedagógicas e organizativas da Faculdade de Medicina e Ciência da Saúde de Timor-Leste OMS OMS Categoria 9: PIP (Quadro de Preparação para uma Pandemia de Gripe) - Melhorar a vigilância, controlo e resposta a uma potencial pandemia de gripe Page 169 of 203

171 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Resultados Esperados - Desenvolver preparação contra uma pandemia de gripe a fim de melhor preparar a prevenção e controlo da pandemia de gripe. *Orçam. Projeto Finansiamentu OMS UE, Governo da Austrália, Banco Mundial Ministério da Saúde Banco Mundial Categoria 1: Doenças Transmissíveis: 1.1.VIH/SIDA 1.2.Tuberculose 1.3.Malaáia 1.4.DTNs (Doenças Tropicais Negligenciadas) 1.5.PAV/DPV ( Alargado de Vacinação / Doenças Evitáveis por Vacinação) P146118/TF091651: Recursos Humanos para a Saúde 1. Aumentar o acesso a intervenções-chave para pessoas a viver com o VIH. 2. Aumentar o número de pacientes com tuberculose tratados com sucesso. 3. Aumentar o acesso a tratamentos de primeira linha contra a malária para casos confirmados de malária Construir elementos para melhor informar reformas atuais e futuras no setor da saúde, em especial nas áreas de apoio sob o Plano Estratégico Nacional para o Setor da Saúde (PENSS) do MS e o PENSS Projeto de Apoio (PENSS-PA) e (ii) prestar assistência técnica para uma melhor implementação das reformas principais apoiadas pelo PENSS-PA Page 170 of 203

172 Parceiro de Desenvolv. UE, Governo da Austrália, Banco Mundial Agência Executora Banco Mundial Título do Projeto P146119/TF091651: Reforma Institucional do SAMES Resultados Esperados Construir elementos para melhor informar reformas atuais e futuras no setor da saúde, em especial nas áreas de apoio sob o Plano Estratégico Nacional para o Setor da Saúde (PENSS) do MS e o PENSS Projeto de Apoio (PENSS-PA) e (ii) prestar assistência técnica para uma melhor implementação das reformas principais *Orçam. Projeto - Finansiamentu Governo do Japão Banco Mundial P TF Melhoria da Nutrição Conduzida pela Comunidade O Objetivo de Desenvolvimento do Projeto (ODP) consiste na melhoria das práticas nutricionais destinadas a crianças até aos dois anos e a mulheres grávidas ou em período de amamentação em comunidades menos desenvolvidas escolhidas UE, Governo da Austrália, Núcleo de Recursos da UNICEF, UNICEF UNICEF de Saúde e Nutrição Aumento de 20 porcento nas crianças e mulheres que acedem e utilizam cuidados de saúde de qualidade e serviços de nutrição e 80 porcento das mulheres e crianças infetadas com o VIH a receberem cuidados adequados 10, USAID USAID Aumento da resiliência comunitária em Oecusse A) Médio prazo: 1) Melhoria dos conhecimentos em termos de gestão de água e saneamento 2) Melhoria do acesso a água potável e limpa 3) Melhoria do acesso a melhor saneamento 4) Aumento do consumo de água potável e limpa, em especial por parte do grupo etário até aos Page 171 of 203

173 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto anos. Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu Governo da Austrália Governo da Austrália Austrália Timor-Leste de Assistência a Serviços Secundários Fase 2 (ATLASS II) Registo de melhorias em serviços cirúrgicos secundários básicos assegurando que os hospitais nacionais e municipais são capazes de prestar serviços secundários básicos de acordo com orientações de tratamento padrão (OTPs) e protocolos acordados. 1,559 1, Governo da Austrália Governo da Austrália Fundo Global de Combate à SIDA, Tuberculose e Malária Governo da Austrália Governo da Austrália Ministério da Saúde Abastecimento de Água e Saneamento em Zonas Rurais (BESIK) Saúde Materna e Infantil e Planeamento Familiar TMP-708-G04-T Redução da Incidência da Tuberculose na República Democrática de Timor-Leste Alargar o acesso das comunidades rurais a água potável e saneamento adequado, e melhorar comportamentos de higiene. Ajudar a Marie Stopes International da Austrália a estabelecer um centro de saúde reprodutiva em Díli, com serviços de alcance a áreas rurais. A Austrália está igualmente a ajudar a Health Alliance International a apoiar locais de partos seguros nos municípios, a prestação de ações de formação prática a parteiras e a garantia de um tratamento mais avançado para mães e bebés. Reduzir a incidência de doenças provocadas pela tuberculose em Timor-Leste , , ,449 1,088 Page 172 of 203

174 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto KOICA Capacitação do Laboratório Nacional de Saúde em Diagnóstico e Gestão da Tuberculose em TL PAM PAM Saúde e Nutrição Materno-infantil (SNMI) CP (2012) Resultados Esperados Fortalecimento da rede laboratorial de tuberculose através da construção de um laboratório nacional de referência para a tuberculose 1. Melhorar a ida de mulheres e crianças malnutridas específicas a clínicas para aceder a serviços de saúde 2. Evitar a malnutrição de crianças com menos de 2 anos e melhorar a situação nutricional de crianças dos 2 aos 5 anos e de mulheres malnutridas. *Orçam. Projeto - Finansiamentu , ,874 5,067 - UE UE de Suplementos Alimentares a nível de Saúde e Nutrição Materno-infantil Apoio à implementação efetiva do de Suplementos Alimentares a nível de Saúde e Nutrição Materno-infantil em 6 municípios prioritários: Ainaro, Bobonaro, Covalima, Díli, Ermera e Oecusse. 4,086 1, UE UE Projeto Comunidade Saudável 1. Aumento em 80% da percentagem de mulheres e crianças com acesso a cuidados de saúde através do SISCa nos Distritos de Lautém e Viqueque 2. Al e OCB autónomos e capacitados na gestão integrada da componente de saúde materno-infantil, nos Distritos de Lautém e Viqueque UE UE Criação de um ambiente saudável para as crianças nas comunidades rurais O objetivo deste projeto é melhorar a sobrevivência infantil e reduzir a mortalidade materna Page 173 of 203

175 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto UE UE Projeto de nutrição integrada em Timor- Leste Resultados Esperados Com vista a aumentar a cobertura de uma intervenção nutricional com impacto elevado o projeto irá atingir 3 resultados: 1. Até ao final e 2016, melhorar o sistema e a capacidade a nível de planeamento, implementação, gestão e coordenação de programas nutricionais. 2. Até ao final de 2016, crianças até 5 anos e mulheres grávidas em 3 municípios viram melhorado o seu acesso a serviços nutricionais de qualidade. *Orçam. Finansiamentu Projeto ,826 1, OMS OMS Categoria 2: DNTs (Doenças Não Transmissíveis): SMAS (Saúde Mental e Abuso de Substâncias) 2.3. Violência e Ferimentos 2.4. Incapacidades e Reabilitação 2.5. Nutrição USAID Novo Projeto de Saúde da USAID (a decidir) 1. Aumento do acesso a intervenções para prevenir e gerir doenças não transmissíveis e os seus fatores de risco 2. Aumento do acesso a serviços referentes a saúde mental e uso de substâncias. Melhoria das qualificações dos profissionais de saúde do Ministério da Saúde (MS) de modo a serem capazes de prestar serviços em termos de Planeamento Familiar (PF) e Saúde Sexual e Reprodutiva (SSR) em distritos e instalações específicos , Page 174 of 203

176 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto OMS Categoria 3: Promoção da saúde através de cursos de vida: 3.1 Saúde Reprodutiva, Materna, de Recém- Nascidos, Infantil e de Adolescentes (SRMRNIA) 3.2 Envelhecimento e saúde 3.3 Género, equidade e uniformização de direitos humanos 3.4 Determinantes Sociais da Saúde 3.5 Saúde e Ambiente OMS Categoria 4: (Sistemas de Saúde) 4.1 Políticas, Estratégias e Planeamento Nacionais de Saúde 4.2 Serviços de Saúde Integrados Centrados nas Pessoas 4.3 Acesso a Medicamentos e a Tecnologias de Saúde 4.4 Informações sobre Sistemas de Saúde e Estudos de Saúde Baseados em Dados Concretos Resultados Esperados 1. Melhoria do acesso a intervenções para melhoria da saúde de mulheres, recémnascidos, crianças e adolescentes 2. Aumento da proporção de idosos capazes de manter uma vida independente. *Orçam. Projeto Finansiamentu Page 175 of 203

177 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto OMS Categoria 5: (Preparação, Vigilância e Resposta): 5.1 Alerta e Capacidades de Resposta 5.2 Doenças Propensas a Epidemias e Pandemias 5.3 Risco de Emergência e Gestão de Emergências (RGE) 5.4 Segurança Alimentar CFI Ministério da PPP de Saúde em Saúde Timor-Leste Resultados Esperados Os resultados esperados para este projeto são: (fase 0) um estudo de pré-viabilidade aceite (ao nível de um traços gerais) relativamente a uma potencial PPP no setor da saúde *Orçam. Projeto 0 - Finansiamentu Total 73,871 30,958 16,508 4,370 Ministerio Edukasaun Banco Mundial Banco Mundial P116520: Projeto de 1) Aumento do número de - - Segunda Oportunidade de Educação em TL jovens e jovens adultos fora da escola que concluem programas reconhecidos de equivalência e 2) diminuição do número e/ou taxa de abandono em cada programa e nível, aumentando assim a eficiência interna do programa. 0 2,507 Page 176 of 203

178 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto Governo da Austrália Banco Mundial P125443/TF12495: Projeto de Fortalecimento da Gestão da Parceria Global para o Ensino (PGE) Agência de Cooperação Internacional do Japão Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Agência de Cooperação Internacional do Japão Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Projeto de Capacitação da Faculdade de Engenharia da UNTL (Fase II) Bolsas de Estudo - Língua Portuguesa Portugal Portugal Escola Portuguesa Ruy Cinatti Centro de Ensino e Língua Portuguesa Portugal Portugal Ensino Superior em Portugal Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Bolsas de estudo - Projeto global Ahimatan ba futuru Resultados Esperados O objetivo de desenvolvimento do Projeto de Fortalecimento da Gestão em Timor-Leste é apoiar a implementação do Plano Estratégico Nacional da Educação (PENE) através do reforço da capacidade e sistemas do Ministério da Educação (ME). Melhorar a capacidade administrativa / de gestão e a capacidade de ensino na Faculdade de Engenharia da UNTL *Orçam. Projeto Finansiamentu , Cooperação na área da língua e da cultura portuguesa e lusófona Promover o ensino do português e a difusão da Língua e cultura portuguesas. 15,317 4,547 5,002 5,502 Facilitar a frequência de alunos dos países em desenvolvimento do ensino superior em Portugal, no âmbito do Regime Especial de Acesso ao Ensino Superior. Este Regime Especial decorre ao abrigo dos Acordos de Cooperação no domínio do Ensino Superior, assinados com os países beneficiários. 3,777 1,119 1,119 1,119 #N/D #N/D Page 177 of 203

179 Parceiro de Desenvolv. Agência de Cooperação Internacional do Japão Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Agência Executora Cooperação e da Língua Agência de Cooperação Internacional do Japão Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Título do Projeto Estudo de Preparação do Projeto para a Construção de Novos Edifícios para a Faculdade de Engenharia, Ciência e Tecnologia da Universidade Nacional de Timor- Leste Rede de Docência - Ensino Superior Resultados Esperados *Orçam. Projeto #N/D #N/D Promoção da docência da língua e das culturas dos países de língua portuguesa e a formação de professores de língua portuguesa, bem como todo um conjunto de atividades relacionadas. Cooperação na área do ensino e aprendizagem da Língua Portuguesa. Formação científico-linguística de estudantes de cursos com a componente de Língua e/ou Cultura Portuguesa. Finansiamentu Portugal Portugal Escolas de Referência de Timor-Leste - Centros de Formação Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Envelope Financeiro - Setor Educação Governo da Austrália Banco Mundial P147838/TF: Apoio de Assessoria à #N/D #N/D #N/D #N/D #N/D #N/D 6, ,283 2,539 2,539 2, Page 178 of 203

180 Parceiro de Desenvolv. União Europeia, Governo da Austrália, Noruega, Núcleo de Recursos da UNICEF, Fundo das Nações Unidas para a Infância Agência Executora Fundo das Nações Unidas para a Infância Título do Projeto Política para o Setor da Educação de Água, Saneamento e Higiene (WASH) Resultados Esperados Aumento de 20 porcento no número de crianças que acedem e de 25 porcento no número de crianças que concluem um ensino básico gratuito, obrigatório e de qualidade. *Orçam. Projeto 9,478 1,587 Finansiamentu Governo da Austrália, de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio, Núcleo de Recursos da UNICEF, Fundo das Nações Unidas para a Infância Fundo das Nações Unidas para a Infância de Ensino Básico Aumento de 20 porcento no número de crianças que acedem e de 25 porcento no número de crianças que concluem um ensino básico gratuito, obrigatório e de qualidade. 24,291 3, Governo da Austrália de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Fundação Alola, GRM Internacional, Governo da Austrália de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Apoio Bilateral da AusAID à Educação Bolsas de Estudo e Estágios para Graduados Bolsas de estudo para raparigas - no ensino secundário, materiais de aprendizagem para os primeiros anos de escolaridade, piloto multilingue baseado na língua materna em três municípios. *Língua inglesa, formação para docentes e alunos na UNTL, bem como para professores já colocados em escolas espalhadas por diversos municípios. 3, #N/D #N/D 1,758 1,679 1,679 Page 179 of 203

181 Parceiro de Desenvolv. de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Agência de Cooperação Internacional da Coreia Agência Executora de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Título do Projeto Meio de Comunicação Social de Aprendizagem Lafaek HANDS: Halimar, Aprende, Deskobre Susesu: Apoio ao Ensino Pré-Primário Projeto de Melhoria das Instalações do Liceu Técnico de Becora Resultados Esperados Melhoria dos resultados de aprendizagem por parte de crianças e adultos pouco letrados e apoio ao bem-estar das famílias. Resultados esperados a longo prazo: 1. Melhoria do bem-estar social e económico das famílias e 2. Melhoria dos resultados de aprendizagem. Resultados esperados a curto prazo: 1. Melhoria da literacia e conhecimentos por parte de adultos 2. Melhoria da compreensão dos encarregados de educação em relação aos benefícios do ensino préprimário 3. Melhoria do envolvimento e do interesse em aprender por parte de rapazes e raparigas no ensino pré-primário e nos dois primeiros anos do ensino primário e 4. Melhoria do conhecimento dos professores sobre a forma como gerir as salas de aula e como ter um ensino centrado nos alunos desde o pré-primário até ao sexto ano de escolaridade. #N/D Reforço da capacidade da escola secundária técnica em Díli para melhorar o cenário educacional na escola. *Orçam. Projeto Finansiamentu , , ,153 1, , Page 180 of 203

182 Parceiro de Desenvolv. Agência de Cooperação Internacional do Japão Governo da Austrália Agência Executora Agência de Cooperação Internacional do Japão Governo da Austrália Título do Projeto Voluntários de Cooperação Internacional do Japão (JOCV) Australiano de Bolsas de Estudo para Timor-Leste Resultados Esperados Providenciar conhecimentos e qualificações relativamente às organizações recipientes No final do programa pretendese que: os homens e mulheres timorenses apoiados pelo programa estejam a aplicar os seus conhecimentos e qualificações no local de trabalho e os homens e mulheres timorenses apoiados pelo programa tenham laços continuados com outros exalunos e com indivíduos, organizações e instituições da Austrália. *Orçam. Projeto Finansiamentu Cooperação Alemã Apoio de Assessoria à Política para o Setor da Educação Prestar elementos mais completos ao Governo de Timor- Leste em relação ao desenvolvimento e implementação de políticas que conduzam à melhoria do acesso e da aprendizagem por parte de crianças e jovens 5, Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Projeto de Formação de Professores do Ensino Básico do Ministério da Educação da República Democrática de Timor-Leste na Universidade Nacional Timor Lorosa e (UNTL) 229 1,337 1,337 1,337 Page 181 of 203

183 Parceiro de Desenvolv. Governo da Austrália Agência Executora Governo da Austrália Título do Projeto Australiano de Bolsas de Estudo para Timor-Leste Resultados Esperados No final do programa pretendese que: os homens e mulheres timorenses apoiados pelo programa estejam a aplicar os seus conhecimentos e qualificações no local de trabalho e os homens e mulheres timorenses apoiados pelo programa tenham laços continuados com outros exalunos e com indivíduos, organizações e instituições da Austrália. *Orçam. Projeto Finansiamentu Total 70,223 33,755 18,548 20,778 Ministerio Administrasaun Estatal Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Agência dos EUA para o Desenvolvimento Internacional Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Agência dos EUA para o Desenvolvimento Internacional Assistência técnica e reforço das competências da HASATIL e das Organizações da Sociedade Civil de Desenvolvimento Rural em Timor-Leste Ba Distrito i) Reforçar a capacidade institucional e organizacional da rede da HASATIL e de Organizações da Sociedade Civil que trabalhem na área de Desenvolvimento Rural O Ba Distrito procura aumentar a capacidade institucional e humana a níveis locais (municípios, submunicípios e conselhos de suco) para prestar serviços básicos efetivos e de uma forma que dê resposta às necessidades e expetativas dos cidadãos Governo da Austrália Governo da Austrália Gestão de um programa para apoiar o Nacional de Desenvolvimento de Sucos em Timor- As comissões comunitárias planeiam, implementam e mantêm infraestruturas em pequena escala com uma participação comunitária ampla ,438 8,666 8,421 Page 182 of 203

184 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Leste PNDS (Acordo 70592) Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu Governo da Austrália Governo da Irlanda, Noruega, Fundo de Capital e Desenvolvimento das Nações Unidas, PNUD PNUD (JPAA) Governo da Austrália das Nações Unidas para o Desenvolvimento da AusAID de Gestão de Despesas de Apoio à Governação Local ( ) N/D contribui para todos os objetivos Apoio ao estabelecimento de um sistema de poder local completo e efetivo em in Timor-Leste. 2, , das Nações Unidas para o Desenvol-vimento KOICA, das Nações Unidas para o Desenvolvimento das Nações Unidas para o Desenvolvimento das Nações Unidas para o Desenvolvimento Subnacional de Governação e Desenvolvimento Mobilização de Empresas Sociais para Acelerar a Concretização dos ODMs de Timor-Leste ( ) #N/D Total 8,203 11,952 8,791 8,421 Ministerio Comersio, Industria e Ambiente Corporação Financeira Internacional Cooperação Alemã Corporação Financeira Internacional Agência Alemã de Cooperação Internacional Reforma do Registo e Licenciamento de Empresas Apoio a um desenvolvimento pacífico através de promoções inovadoras no emprego Procedimentos simplificados, acordo multiministerial sobre reformas e redução do número de dias necessário para registar uma empresa. Criação de cooperativas mais fortes e de emprego mais técnico e qualificado através da identificação de cadeias de valor. 4,975 1,615 1,692 Page 183 of 203

185 Parceiro de Desenvolv. Agência de Cooperação Internacional do Japão Agência Executora Agência de Cooperação Internacional do Japão Agência de Cooperação Internacional do Japão Título do Projeto Assessor de Política Industrial Resultados Esperados Aumento da capacidade do MCIA para formular e implementar políticas industriais *Orçam. Projeto #N/D Finansiamentu Agência de Cooperação Internacional do Japão Projeto para Melhoria da União Uma ONG comunitária deverá conduzir a produção de sementes através da Plantação das diversas árvores e promover de Árvores e da a união da comunidade através Conservação de das atividades de reflorestação. Áreas de Bacias Hidrográficas na aldeia de Maumeta. Total 5,726 1,958 1,914 - Ministerio Solidaridade Social Portugal Portugal Apoio aos serviços do Ministério da Solidariedade Social - Reforço Institucional Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Ahimatan ba futuru Portugal Portugal Provisão para encargos não previstos - Ministério da Portugal Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Solidariedade Social Luta Contra a Pobreza Assistência técnica e reforço das competências da HASATIL e das Organizações da Apoio à política de emprego. Promover o desenvolvimento sociocomunitário nos distritos de Baucau, Lautém, Viqueque, Manatuto, Aileu, Ermera, Díli e Oecusse. i) Reforçar a capacidade institucional e organizacional da rede da HASATIL e de Organizações da Sociedade Civil que trabalhem na área de , Page 184 of 203

186 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Sociedade Civil de Desenvolvimento Rural em Timor- Leste USAID OIM Redução de Riscos de Desastres Criando Resiliência nas Comunidades em Timor-Leste Fase II - CS.0571 Governo da Austrália Fundação Asiática, Governo da Austrália Erradicação da Violência Contra as Mulheres Resultados Esperados Desenvolvimento Rural ii) Promover o diálogo inclusivo e relações de cooperação entre a HASATIL, o poder central e local e outras redes e organizações chapéu. Sob a Fase II deste projeto a OIM continuará a incidir no fortalecimento institucional a nível nacional e municipal Reduzir a proporção de mulheres em áreas de foco que foram alvo de violência nos últimos 12 meses comparativamente com o Estudo Nacional Demográfico e de Saúde de 2010 e com o levantamento subsequente. *Orçam. Projeto Finansiamentu , , PNUD, GPRC do PNUD PNUD Reforço da Gestão de Riscos de Desastres em Timor-Leste ( ) Desenvolvimento de capacidades de autoridades nacionais e municipais, incluindo mulheres, com vista à preparação para desastres e à gestão de riscos. 1, União Europeia União Europeia Apoio ao processo de governação democrática em Timor-Leste e identificação e formulação do novo programa de boa governação JICA JICA Voluntários de Cooperação Internacional do Japão (JOCV) A equipa de avaliação verificará, analisará e avaliará detalhadamente a questão, com referência aos cinco critérios de avaliação endossados pela OCDE-CAD, nomeadamente: relevância, efetividade, eficiência, sustentabilidade e impacto. Providenciar conhecimentos e qualificações relativamente às organizações recipientes Page 185 of 203

187 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do *Orçam. Finansiamentu Resultados Esperados Executora Projeto Projeto Gabinete para o Controlo OIT Tráfico Humano em Melhoria da capacidade das - Internacional de Narcóticos Timor-Leste: Capacitação e desenvolvimento de políticas agências de aplicação da lei em Timor-Leste relativamente ao tráfico humano Total 6,377 4, Ministerio Obras Publikas,Transportes Komunikasaun UE Reabilitação e - - Manutenção de Estradas de Distrito 8,951 10,156 Banco Mundial Banco Mundial P Projeto Este projeto visa concretizar as de Proteção das Estradas de Timor- Leste contra o Clima atividades com base em componentes do projeto. O primeiro componente do projeto é proteger as infraestruturas rodoviárias contra o clima. 20 2, Governo do Japão Ministério das Obras Públicas JFPR G9142: As Nossas Estradas, o Nosso Futuro Aumento do acesso a serviços sociais e atividades económicas em resultado de melhorias na capacidade do poder local e das comunidades junto às estradas de modo a poderem manter conjuntamente estradas rurais e infraestruturas em pequena escala NZAID Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio NZAID Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Projeto de Água para o Futuro em Baucau JICA JICA Projeto para Estudo sobre o Plano Geral Urbano de Díli 1) Formulação da visão do desenvolvimento urbano de Díli e 2) formulação de plano geral integrado com as zonas necessárias ,969 1,086 Page 186 of 203

188 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto JICA JICA Projeto de Formação em Rios para a Proteção da Ponte de Mola (Construção) JICA JICA Assessor de Política Rodoviária JICA Assessor para a Melhoria do Abastecimento de Água Camões, Instituto da Portugal Cooperação do Cooperação e da Língua, Laboratório Portugal Nacional de Governo do Japão World Vision Japão Engenharia Civil Projeto de Melhoria do Abastecimento de Água e Saneamento em Bobonaro através da Autonomização da Comunidade USAID USAID Aumento da Resiliência da Comunidade em Oecusse Resultados Esperados Proteger os pontos de apoio e os pilares da Ponte de Mola, em como realizar trabalhos de proteção de rio. 1. Formação em Portugal 2. Formação e assistência técnica em Timor-Leste. Melhoria da subsistência e da saúde da população no Município de Bobonaro através do projeto de água e saneamento O aumento da resiliência da comunidade em Oecusse tem resultados esperados a médio e longo prazo: A) Médio prazo: 1) Melhoria dos conhecimentos a nível de gestão de água e saneamento 2) Melhoria do acesso a água potável e limpa. *Orçam. Finansiamentu Projeto ,358 12, Governo da Austrália OIT R4D Estradas para o Desenvolvimento O objetivo do R4D é que os homens e mulheres nas zonas rurais de Timor-Leste retirem benefícios sociais e económicos da melhoria do acesso rodoviário. 2,711 5, Page 187 of 203

189 Parceiro de Desenvolv. Governo da Austrália NZAID Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio BAsD BAsD BAsD Agência Executora Governo da Austrália NZAID Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Ministério das Obras Públicas Ministério das Obras Públicas Ministério das Obras Públicas Título do Projeto Abastecimento de Água e Saneamento em Zonas Rurais (BESIK) Qualificações de formação em infraestruturas G0100: Projeto de Abastecimento de Água em Zonas Urbanas de Díli G0258: Projeto de Abastecimento de Água nas Capitais de Municípios (Projeto de Concessões) G0180: Projeto Setorial de Desenvolvimento da Rede Rodoviária UE UE Melhoria dos serviços de água e saneamento em zonas rurais de Timor-Leste Resultados Esperados Alargamento do acesso das comunidades rurais a água potável e saneamento adequado e melhoria dos comportamentos de higiene. Melhoria da gestão hidráulica do sistema de abastecimento de água em Díli e distribuição terciária mais eficaz A DNAS garante abastecimento seguro e fiável de água às capitais de município Manatuto e Pante Macasar Melhoria do acesso a meios económicos e sociais em áreas de projeto 1. Aumento e melhoria do acesso a água potável para os beneficiários visados. 2. Melhoria do ambiente sanitário em geral graças a um melhor acesso a instalações de saneamento básico e à melhoria dos conhecimentos e das práticas relacionados com higiene. *Orçam. Projeto Finansiamentu ,484 3, ,955 2, ,249 1, Page 188 of 203

190 Parceiro de Desenvolv. Cooperação Alemã Agência Executora Ministério dos Transportes e Comunicações - APORTIL Título do Projeto Ligação de Transportes Marítimos ao longo da Costa Norte JICA JICA Assessor de Manutenção Portuária Camões, Instituto da Cooperação e da Língua UE Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Apoio à Comunicação Social de Comunicação Social - Cooperação Delegada Resultados Esperados Provisão de uma segunda embarcação para a costa norte e de instalação de atracagem em Díli, bem como de serviços de consultoria *Orçam. Projeto Criar capacidade a nível de manutenção portuária Melhorar a capacidade técnica dos profissionais da Rádio e Televisão de Timor-Leste (RTTL) e consolidar a instituição como empresa pública. Apoio à implementação da política para o setor da comunicação social em Timor- Leste, concedendo especial atenção ao enquadramento legal, formação profissional e assistência técnica. Finansiamentu , CFI CFI PPP relativa ao Porto da Baía de Tibar Governo da Austrália Banco Mundial P150886/TF016695: de Assistência Técnica a nível de Telecomunicações O objetivo é ajudar a desenvolver a capacidade institucional e técnica para o regulador de telecomunicações (Autoridade Nacional de Comunicações/ANC) para supervisionar o recémliberalizado setor das telecomunicações em Timor- Leste Page 189 of 203

191 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do *Orçam. Finansiamentu Resultados Esperados Executora Projeto Projeto Cooperação Alemã GIZ Assessoria e Apoio a parceiros na prestação - Formação para as Indústrias Timorenses Relacionadas com o Mar (Projeto de Cooperação Técnica) de soluções de construção institucional, quadro jurídico e qualificação e recursos humanos no setor marítimo CFI CFI PPP relativa ao Aeroporto 222 Internacional de Díli JICA Projeto de - - Capacitação em Manutenção Rodoviária em Timor-Leste, com o Caso da Estrada Nacional N.º 1, através de Cooperação Triangular entre Timor-Leste, Indonésia e Japão Portugal Portugal Cooperação entre a - AdP (Águas de Portugal) e Timor- Leste no setor da água e saneamento Total 87,032 44,830 17,205 3,391 Ministerio Agricultura no Pescas UE Camões, Quarto Projeto de Instituto da Cooperação e da Língua Desenvolvimento Rural Objetivo I Fortalecimento da 4, da NZAid, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio da NZAid, Ministério dos Extensão Agrícola Fomento do Sucesso de Empresas Agrícolas em #N/D 1,896 1,873 1,873 Page 190 of 203

192 Parceiro de Desenvolv. Governo do Japão da NZAid da NZAid Agência Executora Negócios Estrangeiros e Comércio Peace Wind Japão da NZAid da NZAid Título do Projeto Timor-Leste (FAST) Assistência na melhoria da produtividade do café e da geração de rendimentos por parte de cooperativas e grupos de agricultores em pequena escala. Melhoria da comercialização e da produção através de cooperativas agrícolas em Timor- Leste (IMPACT) Projeto Água para o Futuro em Baucau Resultados Esperados O projeto irá gerar rendimentos adicionais para 2594 agricultores de ambos os sexos em oito municípios. Os agricultores receberão formação em técnicas do Sistema de Intensificação de Arroz (SIA) a fim de aumentar a produção de arroz. Trabalhando com a World Vision da Nova Zelândia na implementação de uma atividade que visa melhorar a saúde de 830 famílias (5000 pessoas) através do aumento do acesso a água potável, da melhoria dos comportamentos de higiene e saneamento e do estabelecimento de irrigação para a produção alimentar em doze comunidades na província de Baucau, em Timor-Leste. *Orçam. Projeto Finansiamentu #N/D #N/D UE Camões, Instituto da Cooperação e da de Desenvolvimento Rural - Cooperação Capacitação das comunidades rurais, de modo a contribuir para uma melhoria dos níveis de 1,141 1,108 Page 191 of 203

193 Parceiro de Desenvolv. Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Agência Título do Executora Projeto Resultados Esperados Língua Delegada segurança alimentar e de nutrição. Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Assistência técnica e reforço das competências da HASATIL e das Organizações da Sociedade Civil de Desenvolvimento Rural em Timor- Leste i) Reforçar a capacidade institucional e organizacional da rede da HASATIL e de Organizações da Sociedade Civil que trabalhem na área de Desenvolvimento Rural ii) Promover o diálogo inclusivo e relações de cooperação entre a HASATIL, o poder central e local e outras redes e organizações chapéu e iii) Reforçar a capacidade das OSC para melhorar a eficiência e a sustentabilidade das suas atividades rurais descentralizadas. *Orçam. Projeto Finansiamentu JICA JICA Projeto para a Promoção de Empresas Agrícolas por parte de Mulheres JICA JICA Projeto de Construção de União através da Plantação de Árvores e da Conservação de Áreas de Bacias Hidrográficas na Aldeia de Maumeta JICA JICA Projeto de Gestão Sustentável de Recursos Naturais com Base na Identificação em cada grupo de um produto específico feito através da utilização de recursos locais, e estabelecimento de um sistema de produção. A ONG Comunitária terá capacidade para gerir a atividade da comunidade. Apoio à implementação de atividades sustentáveis de gestão de recursos naturais com base na comunidade , Page 192 of 203

194 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Comunidade Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu JICA JICA Projeto de Estudo de Plano Geral Agrícola e de Plano de Desenvolvimento de Irrigação Plano Geral Agrícola e Plano Geral de Irrigação desenvolvidos, juntamente com o reforço da capacidade de planeamento e implementação do MAP JICA JICA Projeto de Reabilitação do Esquema de Irrigação de Buluto JICA JICA Projeto de Irrigação e Cultivo de Arroz em Manatuto, Fase II JICA JICA Assessor de Agricultura e Irrigação JICA JICA Assessor de Promoção da Agricultura e da Comunidade Agrícola Reabilitação e melhoria do #N/D esquema de irrigação de Buluto e orientação na gestão das instalações e formação em gestão hídrica, incluindo cooperação no estabelecimento da associação de utilizadores de água. 6,002 4,989 Melhoria da produtividade do arroz na área visada 5, Desenvolvimento da capacidade para fazer e implementar políticas em relação à agricultura e ao subsetor da irrigação #N/D Page 193 of 203

195 Parceiro de Desenvolv. UE Agência Executora Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Título do Projeto de Apoio à Aliança Global para as Alterações Climáticas em Timor-Leste Resultados Esperados Aumentar a capacidade das populações que vivem em subdistritos selecionados e vulneráveis às alterações climáticas, a lidar com os efeitos destas alterações climáticas através da gestão sustentável dos recursos naturais e melhoramento das suas opções de subsistência. *Orçam. Projeto #N/D Finansiamentu Governo do Japão Governo do Japão Melhoria da Produtividade do Café nos Municípios de Ermera e Liquiçá Substituição de plantas de café velhas e a perder produtividade por novas plantas de café e transferência de conhecimentos sobre como desenvolver a qualidade do café para os agricultores nos Municípios de Ermera e Liquiçá Banco Mundial Banco Mundial P Reforma Institucional e Transformação do Ministério da Agricultura e Pescas Governo do Japão Banco Mundial P TF Melhoria da Nutrição Conduzida pela Comunidade O projeto ajudará o Ministério da Agricultura e Pescas a preparar alterações fundamentais para descentralização de serviços a nível de município. O Objetivo de Desenvolvimento do Projeto (ODP) consiste na melhoria das práticas nutricionais destinadas a crianças até dois anos e a mulheres grávidas e a amamentar nas comunidades menos desenvolvidas visadas. Timor- Leste conta com 13 municípios, 66 submunicípios, 442 sucos e 2336 aldeias. Comunidade aqui refere-se a aldeias. #N/D Page 194 of 203

196 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto Cooperação Alemã GIZ Gestão da Biodiversidade Agrícola em prol de Modos de Vida Sustentáveis em Timor-Leste (fundos BMZ) União Europeia GIZ da Aliança Global sobre as Alterações Climáticas (GCCA) em Timor-Leste Cooperação Alemã GIZ Quarto de Desenvolvimento Rural (fundos BMZ) Agência dos EUA para o Desenvol-vimento Internacional Agência dos EUA para o Desenvol-vimento Internacional Agência dos EUA para o Desenvolvimento Internacional Agência dos EUA para o Desenvolvimento Internacional Monitorização e Avaliação da Avansa Projeto Avansa Agrikultura da USAID Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu Proteção e uso sustentável de BDA na produção e cacau. 3, Aumento das capacidades dos decisores e das comunidades para identificar opções de adaptação a riscos de alterações comunitárias Reforço dos Serviços Públicos de Extensão Agrícola Existência de dados de base para monitorizar o progresso e fazer a avaliação final da Avansa Agrikultura. Os dados de base incluem avaliação de desempenho da DAC, avaliação intercalar e avaliação final de desempenho da Avansa Agrikultura. Aceleração do crescimento económico sustentável e inclusivo no setor da agricultura. Isto será conseguido através do aumento da produtividade na cadeia de valor da horticultura (vegetais, frutos e legumes) e do aumento da capacidade dos cidadãos timorenses para se envolverem em atividades económicas. 2, , ,201 8,884 2,593 4,752 Page 195 of 203

197 Parceiro de Desenvolv. Governo da Austrália da NZAid, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Agência Executora Centro Australiano de Estudos Agrícolas Internacionais, Governo da Austrália da NZAid, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Título do Projeto Sementes de Vida (SOL) Desenvolvimento da Aquacultura Resultados Esperados O objetivo do SOL 3 é a melhoria da segurança alimentar por via do aumento da produtividade das principais colheitas alimentares. 1. Desenvolvimento de um plano de implementação da estratégia de Desenvolvimento da Aquacultura Nacional ( ) 2. Melhoria da capacidade e dos conhecimentos da Direção Nacional de Pescas e Aquacultura (DNPA) no seio do MAP para implementar a estratégia. *Orçam. Finansiamentu Projeto ,121 3 #N/D IFAD IFAD Projeto de Armazenamento de Milho em Timor- Leste ("PAMTL") 1. Compra/produção de contentores de armazenamento de milho aprovisionados e/ou produzidos a nível local 2. Distribuição e uso eficaz de contentores de armazenamento de milho com 200 litros 3. Projeto gerido e coordenado de forma eficaz. 4,994 1,185 UE GIZ Abordagens inovadoras à insegurança alimentar em Timor- Leste UE GIZ Quarto de Desenvolvimento Rural IV (fundos da UE) Componente I Reforço dos Serviços Públicos de Extensão Agrícola 1, Reforço dos Serviços Públicos de Extensão Agrícola 6,251 1,019 Page 196 of 203

198 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do Executora Projeto JICA JICA Voluntários de Cooperação Internacional do Japão (JOCV) Cooperação Alemã GIZ Cooperação Trilateral com a Malásia Governo da Austrália Novo projeto de agricultura (a decidir) da NZAid, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio União Europeia Organização Internacional do Trabalho Desenvolvimento do Café e do Cacau em Timor-Leste ERA Melhoria do Acesso Rural Resultados Esperados Providenciar conhecimentos e qualificações relativamente às organizações recipientes Aumento da produtividade da cooperativa piscatória no local piloto de Baucau, em Timor- Leste. O Projeto de Reabilitação de Plantações de Café terminará em Setembro de Em face da necessidade continuada de um forte desenvolvimento e do sucesso até à data do componente de café COCAR, o da NZAid procurou explorar um apoio mais aprofundado e a mais longo prazo ao setor do cacau. Reabilitação e manutenção de estradas rurais nos municípios selecionados e prestação de apoio à capacitação de pequenos empreiteiros domésticos em Timor-Leste *Orçam. Projeto Finansiamentu #N A / ,269 1,522 1,454 1,453 14,988 2, Page 197 of 203

199 Parceiro de Desenvolv. Irish Aid, de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Agência Executora Organização Internacional do Trabalho Título do Projeto BOSS Projeto de Oportunidades de Negócio e Serviços de Apoio Resultados Esperados Objetivo 1: Aumento das oportunidades de negócio para MSEs em setores e municípios específicos Objetivo 2: Acesso nacional a mercados mais fortes e inovadores / serviços de desenvolvimento de negócios de acordo com as necessidades Objetivo 3: Maior empenho e capacidade por parte da SEAPRI para disseminar a questão do género em todas as políticas, programas e atividades. *Orçam. Projeto Finansiamentu ,963 3, de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Moris Rasik: Projeto de Formação em Literacia Financeira Fase III Mulheres emancipadas e instruídas nas zonas rurais de Timor-Leste, gerindo melhor o seu dinheiro, desenvolvendo capacidades e conhecimentos elementares que lhes permitam construir pequenos negócios para complementar os rendimentos das suas famílias e contribuindo para o bem-estar das suas comunidades. 2, Total 144,314 33,090 16,344 10,458 Ministerio Turismu UE UE Ahimatan ba futuru Redução da pobreza em Timor- Leste através do turismo de base comunitária 1. O potencial do turismo de base comunitária a escala nacional e conhecido, reconhecido e promovido 2. 3 iniciativas-piloto de turismo comunitário são criadas ou reforçadas 3. A capacidade comercial para o turismo de base comunitária e profissionalizada Page 198 of 203

200 Parceiro de Desenvolv. Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Agência Executora Camões, Instituto da Cooperação e da Língua Título do Projeto Mós Bele - Cluster da Cooperação Portuguesa em Timor-Leste Resultados Esperados Promoção de polos de desenvolvimento rural integrado e sustentável. Contribuir para o desenvolvimento integrado, intervindo na luta contra pobreza e na insegurança alimentar nas áreas da sua implantação, relançando as atividades económicas das comunidades locais. *Orçam. Finansiamentu Projeto Total Ministerio Petrolio Rekursu no Minarais Governo da Austrália Governo da Austrália Oleoduto de Timor- Leste Concessão ao Governo de Timor- Leste. Iniciativa da AusAID INH808. 5,797 6,908 5,717 Total 5,797 6,908 5,717 - Provedoria Direitos Humanu I Justica de Ajuda da Nova das Zelândia, Ministério dos Nações Unidas Negócios Estrangeiros e para o Comércio, PNUD, Gabinete Desenvolvimento das Nações Unidas para a Coordenação de Assuntos Humanitários Agência dos EUA para o Desenvol-vimento Internacional Capacitação da Provedoria de Direitos Humanos e Justiça (PDHJ) Fortalecimento da Descentralização na Provedoria de Direitos Humanos e Justiça (PDHJ)-2 1. Funcionários da PDHJ conhecem os direitos humanos e aplicam os conceitos no seu trabalho 2. PDHJ possui estruturas institucionais e sistemas administrativos efetivos e eficazes 3. PDHJ possui sistemas eficazes de gestão de informações e conhecimentos. Esta é a segunda concessão fornecida diretamente ao GTL através da Provedoria de Direitos Humanos e Justiça (PDHJ). Esta verba irá ajudar os funcionários da PDHJ a desenvolver e providenciar materiais e ações de formação que lhes permitam monitorizar as atividades de instituições públicas e privadas relacionadas com prestação de Page 199 of 203

201 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Resultados Esperados serviços, alimentação nas escolas e aprovisionamento público de equipamentos médicos humanos. *Orçam. Projeto Finansiamentu Total Sekretario Estadu apoio promosaun Socio Economika Feto Governo da Austrália Fundação de - Asiática, Governo da Austrália Erradicação da Violência Contra as Mulheres 2, Total - 2, Sekretario Estadu Juventude Desporto Cooperação Alemã Agência Alemã de Cooperação Internacional Peace Fund (II) União Europeia União Europeia Autonomização e inclusão de jovens marginalizados no desenvolvimento económico e político Medidas de instituições qualificadas para a promoção dos jovens, permitindo a estes gerir os conflitos através de formas não-violentas. A ação visa criar capacidade entre Agentes Não-Estatais e organizações locais de jovens para reforçar as suas vozes no processo de desenvolvimento e fazer avançar o diálogo político, social e económico. 7,359 1, , Total 8,006 1, ,577 SEPFOPE Cooperação Alemã - Agência Alemã de Cooperação Internacional Assessoria e Formação para Indústrias Relacionadas com o Mar em Timor- Leste (Projeto de Cooperação Apoio a parceiros na prestação de soluções a nível de construção institucional, enquadramento jurídico e qualificação de recursos humanos no setor marítimo Page 200 of 203

202 Parceiro de Desenvolv. Agência Executora Título do Projeto Técnica) Resultados Esperados *Orçam. Projeto Finansiamentu Fundo de Desenvol-vimento da Organização Internacional das Migrações de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Organização Internacional das Migrações de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio de Ajuda da Nova Zelândia, Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio Fortalecimento da Gestão das Migrações Laborais em Timor-Leste Qualificações de Formação em Infraestruturas Fortalecimento do Desenvolvimento Económico para os Jovens Aumento da capacitação na gestão de migrações laborais para funcionários da SEFOPE elaboração do Plano de Ação Nacional sobre Migrações Laborais, a ser incluído no Plano de Ação Nacional da SEFOPE Para o desenvolvimento desta iniciativa o Ministério dos Negócios Estrangeiros e Comércio da Nova Zelândia trabalhou em parceria com a Organização Internacional do Trabalho e o Centro de Formação Don Bosco. A OIT e o Centro de Formação Don Bosco serão os principais parceiros para este trabalho no país, selecionando os formandos, providenciando formadores locais para apoio aos formadores e assegurando outros tipos de apoio, como por exemplo o espaço. 600 jovens nos municípios de Bonobaro e Covalima com modos de vida sustentáveis Page 201 of 203

203 Parceiro de Desenvolv. Agência Título do *Orçam. Finansiamentu Resultados Esperados Executora Projeto Projeto Banco Asiático de Desenvolvimento Gabinete do Vice-Primeiro- G0274: Projeto de Formação em Alargamento do sistema TVET com formação em qualificações 12 6, Ministro Coordenador dos Assuntos Sociais - Secretaria de Estado da Formação Profissional e Política de Emprego Qualificações Intermédias (Projeto de Concessão) intermédias (níveis 2 a 4) relevantes e que respondam às necessidades do mercado de trabalho. Total 1,124 8, Grand Total 540, ,501 99,730 57,939 Page 202 of 203

204 MINISTERIU FINANSAS Edifício 5, 1.º Andar, Palácio do Governo, Díli, Timor-Leste Phone Fax Website -

Helder Lopes Principal Economist and Chief of Staff Ministry of Finance

Helder Lopes Principal Economist and Chief of Staff Ministry of Finance POLITIKA NO ESTRATEJIA DEZENVOLVIMENTU EKONOMIKU TIMOR-LESTE Helder Lopes Principal Economist and Chief of Staff Ministry of Finance Dili, 05 Novembru 2014 ESTRUTURA APREZENTASAUN PLANU ESTRATEJIKU DEZENVOLVIMENTU

Leia mais

Timor-Leste MAIS CIDADANIA, MAIS DESENVOLVIMENTO. Mais e melhor intervenção local das Organizações da Sociedade Civil

Timor-Leste MAIS CIDADANIA, MAIS DESENVOLVIMENTO. Mais e melhor intervenção local das Organizações da Sociedade Civil MAIS CIDADANIA, MAIS DESENVOLVIMENTO Timor-Leste DCI-NSAPVD//3-8 Mais e melhor intervenção local das Organizações da Sociedade Civil Halo intervensaun lokál husi Organizasaun husi Sosiedade Sivil sai barak

Leia mais

Pobreza no moris iha TL

Pobreza no moris iha TL Pobreza no moris iha TL Semináriu Universidade Monash Dili, 5 Novembru 2014 Husi La'o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua Martires da Patria, Bebora, Dili, Timor-Leste

Leia mais

Observasaun Preliminariu KKFP kona ba Orsamento Geral do Estado 2009

Observasaun Preliminariu KKFP kona ba Orsamento Geral do Estado 2009 Konsellu Konsultivo Fundu Petroliferu (KKFP) Observasaun Preliminariu KKFP kona ba Orsamento Geral do Estado 2009 Komisaun C, Dezembro 2008 Apresenta husi :Ekipa KKFP Asunto mak atu koalia Rendimento Sustentavel

Leia mais

República Democrática de Timor-Leste Ministério da Agricultura e Pescas. Tékniku Kuda Fehuk Midar Ne ebé Di ak

República Democrática de Timor-Leste Ministério da Agricultura e Pescas. Tékniku Kuda Fehuk Midar Ne ebé Di ak República Democrática de Timor-Leste Ministério da Agricultura e Pescas Tékniku Kuda Fehuk Midar Ne ebé Di ak 2013 Nota: Informasaun iha lívru ida ne e hanesan matadalan jerál ba prátika kuda fehuk midar

Leia mais

Komentáriu Ba Diresaun Jerál Estatístika - Ministériu Finansa Timor-Leste. Kestionariu Peskiza ba Atividade Negósiu 2015 Nian.

Komentáriu Ba Diresaun Jerál Estatístika - Ministériu Finansa Timor-Leste. Kestionariu Peskiza ba Atividade Negósiu 2015 Nian. La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua Dom Alberto Ricardo, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel : +670 332 1040 Email: laohamutuk@gmail.com Website:www.laohamutuk.org Komentáriu

Leia mais

Matadalan ba Orsamentu

Matadalan ba Orsamentu REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE Matadalan ba Orsamentu 2013 Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun Introdusaun Sai sidadaun ida-ne ebé di ak, mak sai mós eroi foun ba ita-nia nasaun hanesan

Leia mais

Seja um bom cidadão, seja um novo herói para a nossa Nação Política e Estrategia do Investimento Fundo Petrolífero

Seja um bom cidadão, seja um novo herói para a nossa Nação Política e Estrategia do Investimento Fundo Petrolífero Seja um bom cidadão, seja um novo herói para a nossa Nação Política e Estrategia do Investimento Fundo Petrolífero Ministério das Finanças Dili, dia 27 de Outubro de 2016 Tópikus Aprezentasaun 1. Objetivu

Leia mais

Proposta Orsamentu Jeral Estadu (OJE) 2015 ba Polisiamentu Komunitariu Presiza Apoiu Polítika husi Parlamentu Nasional

Proposta Orsamentu Jeral Estadu (OJE) 2015 ba Polisiamentu Komunitariu Presiza Apoiu Polítika husi Parlamentu Nasional Proposta Orsamentu Jeral Estadu (OJE) 2015 ba Polisiamentu Komunitariu Presiza Apoiu Polítika husi Parlamentu Nasional Mahein Nia Lian Nú. 89, 30 Outobru 2014 Relatoriu Fundasaun Mahein Nia Lian ne e suporta

Leia mais

Deklarasaun Sosiedade Sivíl ba Enkontru Timor-Leste ho Parseiru Dezenvolvimentu iha Setór Dezenvolvimentu Ekonómiku 1 19 Juñu 2013

Deklarasaun Sosiedade Sivíl ba Enkontru Timor-Leste ho Parseiru Dezenvolvimentu iha Setór Dezenvolvimentu Ekonómiku 1 19 Juñu 2013 Caicoli Street, Dili -Timor Leste / Phone 77422821 / 77265169 Arsen_ctl@yahoo.com.au / nizio_pascal@yahoo.com Deklarasaun Sosiedade Sivíl ba Enkontru Timor-Leste ho Parseiru Dezenvolvimentu iha 2013 Konteúdu

Leia mais

Ekipa dezenvolve Kualifikasaun. Esperensia Dezenvolve Kualifikasaun Nasional no Kursu area Servisu Sosiàl Nivel de Juñu 2017

Ekipa dezenvolve Kualifikasaun. Esperensia Dezenvolve Kualifikasaun Nasional no Kursu area Servisu Sosiàl Nivel de Juñu 2017 Ekipa dezenvolve Kualifikasaun Esperensia Dezenvolve Kualifikasaun Nasional no Kursu area Servisu Sosiàl Nivel 3 29 de Juñu 2017 Introdusaun Servisu Sosiál Nivel III a) Prosesu dezenvolve kursu b) Objetivu

Leia mais

Outubru 2011 Edisaun No. 4

Outubru 2011 Edisaun No. 4 Outubru 2011 Edisaun No. 4 Konaba ADB nian Estratejia Parseria Pais Estratejia Parseria Pais (EPP) mak Banku Dezenvolvimentu Aziátiku (ADB) nian plataforma prinsipal atu halo dezenu operasaun hodi presta

Leia mais

AVALIASAUN BA SETÓR NE E (SUMÁRIU): TRANSPORTE TERRESTRE/ESTRADA. 1. Dezempeñu, Problema, no Oportunidade sira iha Setór ne e

AVALIASAUN BA SETÓR NE E (SUMÁRIU): TRANSPORTE TERRESTRE/ESTRADA. 1. Dezempeñu, Problema, no Oportunidade sira iha Setór ne e Estratejia Parseria País: Timor-Leste, tinan 2010 2015 AVALIASAUN BA SETÓR NE E (SUMÁRIU): TRANSPORTE TERRESTRE/ESTRADA Mapa Dalan iha Setór ne e 1. Dezempeñu, Problema, no Oportunidade sira iha Setór

Leia mais

3/16/2017 BENVINDU. Observador Nasional no Konvidadus iha programa dezamina Informasaun Jeral ba Observador. Dili -STAE, 16 Marsu 2017

3/16/2017 BENVINDU. Observador Nasional no Konvidadus iha programa dezamina Informasaun Jeral ba Observador. Dili -STAE, 16 Marsu 2017 BENVINDU Observador Nasional no Konvidadus iha programa dezamina Informasaun Jeral ba Observador Dili -STAE, 16 Marsu 2017 1 ub S T opik Informasaun Papel Orgaun Administrasaun Eleitoral Papel Observador

Leia mais

Komponente PTM. Efeitu hosi Projetu Tasi Mane ba ekonomia no povu nia moris. Impaktu TMP ba sosio-ambiental. Projetu infrastrutura Petróleu Tasi Mane

Komponente PTM. Efeitu hosi Projetu Tasi Mane ba ekonomia no povu nia moris. Impaktu TMP ba sosio-ambiental. Projetu infrastrutura Petróleu Tasi Mane Enkontru Públiku Efeitu hosi Projetu Tasi Mane ba ekonomia no povu nia moris Projetu infrastrutura Petróleu Tasi Mane TL hahú servisu ba korredór petróleu Tasi Mane iha 2010. Inklui iha Planu Estratéjiku

Leia mais

Orsamentu Estadu 2012

Orsamentu Estadu 2012 REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE Matadalan Sidadaun Ida ba Orsamentu Estadu 2012 iha Repúblika Democrátika Timor-Leste Adeus Konfliktu, Benvindu Desenvolvimentu Introdusaun Lei Orgániku Ministériu

Leia mais

OGE 2018 : BAZE LEGAL, MONTANTE, FONTES, FOKUS EXECUCAO, ALOKASAUN SEITORAL. Mericio Juvinal dos Reis AKARA (Secretario Estado Comunicacao Social)

OGE 2018 : BAZE LEGAL, MONTANTE, FONTES, FOKUS EXECUCAO, ALOKASAUN SEITORAL. Mericio Juvinal dos Reis AKARA (Secretario Estado Comunicacao Social) OGE 2018 : BAZE LEGAL, MONTANTE, FONTES, FOKUS EXECUCAO, ALOKASAUN SEITORAL Mericio Juvinal dos Reis AKARA (Secretario Estado Comunicacao Social) 7/11/2018 1 BAZE LEGAL 7/11/2018 2 1 1. Lei Orsamentu,

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO DISKURSU HOSI SUA EXCELENCIA PRIMEIRU MINISTRU KAY RALA XANANA GUSMÃO

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO DISKURSU HOSI SUA EXCELENCIA PRIMEIRU MINISTRU KAY RALA XANANA GUSMÃO REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO DISKURSU HOSI SUA EXCELENCIA PRIMEIRU MINISTRU KAY RALA XANANA GUSMÃO SEMINÁRIU HO OKASIAUN KONA BA INFORMASAUN 2 Jullu 2009 1 Ha u hakarak

Leia mais

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN #1 JOVEN FETO AGRIKULTÓR SIRA

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN #1 JOVEN FETO AGRIKULTÓR SIRA LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN #1 JOVEN FETO AGRIKULTÓR SIRA UNITED NATIONS DEVELOPMENT GROUP ASIA AND THE PACIFIC for more information or to request another copy

Leia mais

Sertifikadu Investidór Certificado de Investidor. Kestionáriu Questionário

Sertifikadu Investidór Certificado de Investidor. Kestionáriu Questionário Sertifikadu Investidór Certificado de Investidor Kestionáriu Questionário -Favor, hatan pergunta tuir mai ne e- Karik ita iha dúvida ruma hodi, halo favor kontaktu TradeInvest hodi hetan klarifikasaun.

Leia mais

9 \1.?9 DEBATE age 2016 ~ INTERVENCAO INICIAL BANCADA FRETILIN

9 \1.?9 DEBATE age 2016 ~ INTERVENCAO INICIAL BANCADA FRETILIN :;L - \ Q.. -?..Di5 9 \1.?9 DEBATE age 2016 ~ INTERVENCAO INICIAL BANCADA FRETILIN ME~TAR Obrigado e muito Bom dia Sr. Presidente Parlamento Nacional e Caros Colegas Deputados, Sr. Primeiro Ministro ho

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE RAEOA-ZEESM

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE RAEOA-ZEESM REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMORLESTE RAEOAZEESM Livru 3B Sai sidadaun diak, sai herói diak ba ita nia nasaun Índise Prefásiu... 1 Parte A : Introdusaun... 3 Parte B : Sumáriu Estatistika... 7 1. Lokalizasaun

Leia mais

Komentáriu husi La o Hamutuk ba Enkontru Parseiru Dezenvolvimentu Timor-Leste iha Jullu 2016

Komentáriu husi La o Hamutuk ba Enkontru Parseiru Dezenvolvimentu Timor-Leste iha Jullu 2016 La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua D. Alberto Ricardo, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel: +670-3321040 ka +670-77234330 (mobile) email: laohamutuk@gmail.com Website:

Leia mais

Analiza Orsamentu Seitor Siguransa do Estadu ba Tinan 2012: Tuir Prespektiva Sosidade Sivil Nian

Analiza Orsamentu Seitor Siguransa do Estadu ba Tinan 2012: Tuir Prespektiva Sosidade Sivil Nian Fundasaun Mahein Nia Lian no. 26, 13 Dezembru 2011 Analiza Orsamentu Seitor Siguransa do Estadu ba Tinan 2012: Tuir Prespektiva Sosidade Sivil Nian Relatoriu Ne e Apresenta iha Parlementu Nasional Komisaun

Leia mais

Husi: Decio Ribeiro Sarmento, BMSc, MPH

Husi: Decio Ribeiro Sarmento, BMSc, MPH Dezafius husi mudansa klimatika: oinsa servisu nain saude ambiental no lideransa lokal sira halo hodi minimiza impaktu husi mudansa klimatika iha eskala lokal iha Timor-Leste? Husi: Decio Ribeiro Sarmento,

Leia mais

Instituisaun Mídia Profisionál no Rekursu Jornalista iha Timor-Leste

Instituisaun Mídia Profisionál no Rekursu Jornalista iha Timor-Leste Relatóriu Rezultadu Levantamentu Nasionál: Instituisaun Mídia Profisionál no Rekursu Jornalista iha TimorLeste Relatóriu CI Nú. 01, 10 Maiu 2017 Website: www.conselhoimprensa.tl 2017 Konteúdu sira 1. Introdusaun

Leia mais

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN # 3 JOVEN SIRA NE EBE LA IHA SERBISU, LA TUIR EDUKASAUN, KA TREINAMENTU

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN # 3 JOVEN SIRA NE EBE LA IHA SERBISU, LA TUIR EDUKASAUN, KA TREINAMENTU LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN # 3 JOVEN SIRA NE EBE LA IHA SERBISU, LA TUIR EDUKASAUN, KA TREINAMENTU UNITED NATIONS DEVELOPMENT GROUP ASIA AND THE PACIFIC for

Leia mais

Reforma Polísia no Jéneru

Reforma Polísia no Jéneru Nota Prátika 2 Pakote Informasaun kona-ba Jéneru no SSR Reforma Polísia no Jéneru KONTEÚDU Tanba sá mak jéneru importante ba reforma polísia? Oinsá jéneru bele integra ba reforma polísia nian? Dezafiu

Leia mais

1. Ha'u halo ona alerta katak investimentu daudaun nian labele sakrifika dezenvolvimentu aban-bainrua nian.

1. Ha'u halo ona alerta katak investimentu daudaun nian labele sakrifika dezenvolvimentu aban-bainrua nian. MENSAJEN HOSI PREZIDENTE REPÚBLIKA TIMOR-LESTE, TAUR MATAN RUAK, BA PARLAMENTU NASIONÁL HO FUNDAMENTUS KONA-BA NIA VETU BA ORSAMENTU JERÁL ESTADU 2016 NIAN (Dekretu hosi Parlamentu Nasionál nr. 20/III,

Leia mais

Jornal da República. Quarta-Feira, 17 de Janeiro de 2018 SUMÁRIO

Jornal da República. Quarta-Feira, 17 de Janeiro de 2018 SUMÁRIO Quarta-Feira, 17 de Janeiro de 2018 Série I, N. 3 $ 2.25 PUBLICAÇÃO OFICIAL DA REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR - LESTE SUMÁRIO COMISSÃO NACIONAL DE ELEIÇÕES : Deliberasaun CNE 01/01/2018 Aprovasaun Rezultadu

Leia mais

República Democrática de Timor-Leste. Orsamentu Geral Estadu 2017 RAEOA - ZEESM. Livru 3-C. Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun

República Democrática de Timor-Leste. Orsamentu Geral Estadu 2017 RAEOA - ZEESM. Livru 3-C. Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun República Democrática de Timor-Leste Orsamentu Geral Estadu 2017 RAEOA - ZEESM Livru 3- Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun Índise Parte A : Introdusaun... 2 Parte B : Sumáriu Estatistika...

Leia mais

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE POLICY BRIEF # 2 JOVEN MIGRANTE SIRA IHA SIDADE DILI

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE POLICY BRIEF # 2 JOVEN MIGRANTE SIRA IHA SIDADE DILI LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE POLICY BRIEF # 2 JOVEN MIGRANTE SIRA IHA SIDADE DILI UNITED NATIONS DEVELOPMENT GROUP ASIA AND THE PACIFIC for more information or to request another

Leia mais

BA PROPOSTA ORSAMENTU PARLAMENTU NASIONAL TINAN FISKAL 2014 Luta Hamutuk, Haburas Foundation, Fundasaun Mahein, CEPAD & TLMDC

BA PROPOSTA ORSAMENTU PARLAMENTU NASIONAL TINAN FISKAL 2014 Luta Hamutuk, Haburas Foundation, Fundasaun Mahein, CEPAD & TLMDC DEKLARASAUN KONJUNTA BA PROPOSTA ORSAMENTU PARLAMENTU NASIONAL TINAN FISKAL 2014 Luta Hamutuk, Haburas Foundation, Fundasaun Mahein, CEPAD & TLMDC DISPOZISAUN JERAL Tinan fiskal 2013 atu remata dadaun,

Leia mais

Pareser husi La'o Hamutuk kona ba asuntu agrikultura no rai liga ho proposta orsamentu jeral Estadu 2015

Pareser husi La'o Hamutuk kona ba asuntu agrikultura no rai liga ho proposta orsamentu jeral Estadu 2015 La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua dos Mártires da Patria, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel: +670 332 1040 email: info@laohamutuk.org Website: www.laohamutuk.org

Leia mais

República Democrática de Timor-Leste RAEOA - ZEESM

República Democrática de Timor-Leste RAEOA - ZEESM República Democrática de TimorLeste Orsamentu Geral Estadu 2018 RAEOA ZEESM Livru 3C Índise Parte A : Introdusaun... 2 Parte B : Sumáriu Estatistika... 9 1. Lokalizasaun Jeográfika Rejiaun Administrativa

Leia mais

Orsamentu Jeral Estadu 2012 ha belit liu tan Malisan Rekursu ba Timor-Leste

Orsamentu Jeral Estadu 2012 ha belit liu tan Malisan Rekursu ba Timor-Leste Orsamentu Jeral Estadu 2012 ha belit liu tan Malisan Rekursu ba Timor-Leste TEMPO SEMANAL, 31 Outubru 2011 http://temposemanaltimor.blogspot.com/2011/10/orsamentu-jeral-estadu-2012-habelit-liu.html Husi

Leia mais

REPÚBLIKA DEMOKRÁTIKA TIMOR LESTE PROVEDORIA DIREITUS HUMANUS NO JUSTISA

REPÚBLIKA DEMOKRÁTIKA TIMOR LESTE PROVEDORIA DIREITUS HUMANUS NO JUSTISA REPÚBLIKA DEMOKRÁTIKA TIMOR LESTE PROVEDORIA DIREITUS HUMANUS NO JUSTISA Relatóriu Anual PDHJ 2014 1 Índise Prefásiu... 1 PDHJ nia vizaun no misaun... 3 Rezumu ezekutivu... 4 1. Rezultadu servisu simu

Leia mais

República Democrática de Timor-Leste. Orsamentu Geral Estadu 2019 RAEOA - ZEESM. Livru 3-C

República Democrática de Timor-Leste. Orsamentu Geral Estadu 2019 RAEOA - ZEESM. Livru 3-C República Democrática de TimorLeste Orsamentu Geral Estadu 219 RAEOA ZEESM Livru 3C Índise Parte A : Introdusaun... 2 Parte B : Sumáriu Estatistika... 1 1. Lokalizasaun Jeográfika Rejiaun Administrativa

Leia mais

REZUMU ANÁLIZE JURÍDIKU

REZUMU ANÁLIZE JURÍDIKU REZUMU ANÁLIZE JURÍDIKU 20 Marsu 2018 AJAR no JU,S KESTAUN PRINSIPÁL Prinsípiu orientadór Autonomia Eskola Lian (literásia no instrusaun) Alunu ho nesesidade edukativa espesiál (NEE) Dezafiu barak relasiona

Leia mais

Komentáriu Sosiedade Sivíl ba Enkontru Parseiru Dezenvolvimentu Timor-Leste iha Setór Ekonomia. 6 Juñu Konteúdu.

Komentáriu Sosiedade Sivíl ba Enkontru Parseiru Dezenvolvimentu Timor-Leste iha Setór Ekonomia. 6 Juñu Konteúdu. Komentáriu Sosiedade Sivíl ba Enkontru Parseiru Dezenvolvimentu Timor-Leste iha 2015 Setór Ekonomia 6 Juñu 2015 Konteúdu Introdusaun... 1 Rendimentu petróleu no gas sei kontinua tun.... 2 Osan Mina-rai

Leia mais

SURVEY 2013 IHA TIMOR-LESTE KONA-BA ASUNTU SEGURANSA NO POLÍTIKA

SURVEY 2013 IHA TIMOR-LESTE KONA-BA ASUNTU SEGURANSA NO POLÍTIKA SURVEY 2013 IHA TIMOR-LESTE KONA-BA ASUNTU SEGURANSA NO POLÍTIKA INTRODUSAUN Iha 2013, Fundasaun Ázia hala o levantamentu nasionál ba daruak ho objetivu atu halibur opiniaun pesoál sira hodi tulun sukat

Leia mais

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN # 5 JOVEN SIRA HO DEFISIENSIA

LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN # 5 JOVEN SIRA HO DEFISIENSIA LA IHA JOVEN IDA MAKA HELA IHA KOTUK IHA TIMOR-LESTE ANALIZE SITUASAUN # 5 JOVEN SIRA HO DEFISIENSIA UNITED NATIONS DEVELOPMENT GROUP ASIA AND THE PACIFIC for more information or to request another copy

Leia mais

Analiza no monitor Orsamentu Jerál Estadu

Analiza no monitor Orsamentu Jerál Estadu Analiza no monitor Orsamentu Jerál Estadu 18-20 Novembru 2013 Husi La'o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua Martires da Patria, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel: +670 3321040

Leia mais

REJIME ATU REGULA NA IN BA BENS IMÓVEIS NE EBÉ LAIHA DISPUTA

REJIME ATU REGULA NA IN BA BENS IMÓVEIS NE EBÉ LAIHA DISPUTA REJIME ATU REGULA NA IN BA BENS IMÓVEIS NE EBÉ LAIHA DISPUTA Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste, iha artigu 54. 0 hametin ona katak sidadaun Timor oan hotu-hotu iha direitu atu sai na in privadu

Leia mais

SITUASAUN JUÑU TOO JULLU 2018

SITUASAUN JUÑU TOO JULLU 2018 Sistema Atensaun no Responde Sedu (AtReS) estabelese ona iha tinan 10 liu, husi servisu monitorizasaun insidente violénsia ne ebé akontese loro-loron kuaze Timor-Leste tomak. Sistema nee uza rede parseria

Leia mais

Submisaun Luta Hamutuk Orçamento Rectificativo do Orçamento Geral do Estado 2010

Submisaun Luta Hamutuk Orçamento Rectificativo do Orçamento Geral do Estado 2010 Submisaun Luta Hamutuk Orçamento Rectificativo do Orçamento Geral do Estado 2010 Bazeia ba Proposta de Lei kona-ba Orsamento Rectificativo (OR) 2010 nebe guverno haruka ona ba Parlamento Nasional iha dia

Leia mais

IV GOVERNO CONSTITUCIONAL SECRETARIA DE ESTADO DO CONSELHO DE MINISTROS... KOMUNIKADU BA IMPRENSA

IV GOVERNO CONSTITUCIONAL SECRETARIA DE ESTADO DO CONSELHO DE MINISTROS... KOMUNIKADU BA IMPRENSA IV GOVERNO CONSTITUCIONAL SECRETARIA DE ESTADO DO CONSELHO DE MINISTROS... KOMUNIKADU BA IMPRENSA Sorumutu Konsellu Ministru loron 16 fulan Marsu tinan 2011 Konsellu Ministru hala o sorumutu iha kuarta-feira,

Leia mais

AVALIASAUN BA SETÓR PRIVADU (SUMÁRIU)

AVALIASAUN BA SETÓR PRIVADU (SUMÁRIU) Estratejia Parseria País: Timor-Leste, tinan 2011 2015 AVALIASAUN BA SETÓR PRIVADU (SUMÁRIU) A. Barreira sira-ne ebé Setór Privadu Enfrenta 1. Timor-Leste ninia setór privadu iha faze sira inisiál ba dezenvolvimentu

Leia mais

Orsamentu Jerál Estadu no Sustentabilidade Ekonómiku

Orsamentu Jerál Estadu no Sustentabilidade Ekonómiku Orsamentu Jerál Estadu no Sustentabilidade Ekonómiku 10-14 Fevreiru 2014 Husi La'o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua Martires da Patria, Bebora, Dili, Timor-Leste

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTER GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTER GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTER GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO Diskursu Primeiro-Ministro Mari Alkatiri nian iha sesaun abertura SORUMUTUK TIMOR-LESTE HO PARSEIRU DEZENVOLVIMENTU NIAN SIRA Hotel Timor,

Leia mais

PARLAMENTO NACIONAL BANCADA PARLAMENTAR DO PARTIDO DEMOCRÁTICO Rua Formosa Dili Timor Leste Tlp: /

PARLAMENTO NACIONAL BANCADA PARLAMENTAR DO PARTIDO DEMOCRÁTICO Rua Formosa Dili Timor Leste Tlp: / PARLAMENTO NACIONAL BANCADA PARLAMENTAR DO PARTIDO DEMOCRÁTICO Rua Formosa Dili Timor Leste Tlp: 77178135/77266765 DEKLARASAUN POLITIKA BANCADA PARTIDO DEMOCRÁTICO IHA DEBATE ORSAMENTU JERAL DO ESTADU

Leia mais

Liufali tan ITIE nian. Modelo transparência Timor-Leste nian

Liufali tan ITIE nian. Modelo transparência Timor-Leste nian REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE GABINETE DO PRIMEIRO-MINISTRO ALOCUÇÃO SUA EXCELÊNCIA PRIMEIRO-MINISTRO KAY RALA XANANA GUSMÃO NIAN IHA OCASIÃO SESSÃO ABERTURA CONFERÊNCIA REGIONAL KONA-BA INICIATIVA

Leia mais

PM timoroan husu realizmu iha planeamentu ba Orsamentu Estadu 2017 nian

PM timoroan husu realizmu iha planeamentu ba Orsamentu Estadu 2017 nian http://noticias.sapo.tl/tetum/info/artigo/1474640.html PM timoroan husu realizmu iha planeamentu ba Orsamentu Estadu... 10/16/2016 5:50 PM PM timoroan husu realizmu iha planeamentu ba Orsamentu Estadu

Leia mais

Deklarasaun Sosiedade Sivíl ba Enkontru Timor-Leste ho Parseiru Dezenvolvimentu iha 2012

Deklarasaun Sosiedade Sivíl ba Enkontru Timor-Leste ho Parseiru Dezenvolvimentu iha 2012 Rua Kaikoli, Dili, Timor-Leste +670 726-5169 nizio_pascal@yahoo.com Deklarasaun Sosiedade Sivíl ba Enkontru Timor-Leste ho Parseiru Dezenvolvimentu iha 2012 Pontus importante 15-16 Maiu 2012 Favor komprende

Leia mais

Husi almamater ida, ho neon ida, hamutuk nu udar roman ba Timór-Leste

Husi almamater ida, ho neon ida, hamutuk nu udar roman ba Timór-Leste ALUMNI Husi almamater ida, ho neon ida, hamutuk nu udar roman ba Timór-Leste Departamento de Estudantes, Alumni e Empregabilidade I. Perfíl Alumni Universidade Nacional Timor Lorosa e (UNTL) nu udar Universidade

Leia mais

TRIBUNAL DE RECURSO Câmara de Contas

TRIBUNAL DE RECURSO Câmara de Contas TRIBUNAL DE RECURSO Câmara de Contas PLANU BA ASAUN ANUÁL - 2016 TRIBUNÁL BA REKURSU Kámara ba Kontas OBS: Favor refere ba versaun orijinál iha lia-portugés; Dokumentu ida-ne e tradús ba lia-tetun hosi:

Leia mais

INTERVENSAUN BA PLENÁRIA EXTRAORDINÁRIA IHA PARLAMENTU NASIONAL KONA BA APRESIASAUN FOUN DEKRETO PARLAMENTU NASIONAL Nº20/III - OGE 2016

INTERVENSAUN BA PLENÁRIA EXTRAORDINÁRIA IHA PARLAMENTU NASIONAL KONA BA APRESIASAUN FOUN DEKRETO PARLAMENTU NASIONAL Nº20/III - OGE 2016 INTERVENSAUN BA PLENÁRIA EXTRAORDINÁRIA IHA PARLAMENTU NASIONAL KONA BA APRESIASAUN FOUN DEKRETO PARLAMENTU NASIONAL Nº20/III - OGE 2016 Parlamentu Nasional 8 de Janeiru de 2015 Sua Eselénsia Sr Prezidenti

Leia mais

PRESIDÊNCIA DA REPÚBLICA GABINETE DO PRESIDENTE

PRESIDÊNCIA DA REPÚBLICA GABINETE DO PRESIDENTE PRESIDÊNCIA DA REPÚBLICA GABINETE DO PRESIDENTE Alokusaun Sua Exlensia Prezidenti Repúblika Kay Rala Xanana Gusmão, ba Konferensia Timor-Leste ho Parseirus Dezenvolvimentu Hotel Timor, 4 Abril 2006 Exelensia

Leia mais

Favor revee hikas projesaun husi reseita no despeza total bainhira ita-boot halo revizaun ba Orsamentu Jerál Estadu ba tinan 2015.

Favor revee hikas projesaun husi reseita no despeza total bainhira ita-boot halo revizaun ba Orsamentu Jerál Estadu ba tinan 2015. La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua dos Martires da Patria, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel: +670 332 1040 Mobile: +670 7734 8703 Email: info@laohamutuk.org Website:

Leia mais

Boletim Económico. Publikasaun fulan tolu husi Autoridade Bankária no Pagamentos Timor-Leste nian

Boletim Económico. Publikasaun fulan tolu husi Autoridade Bankária no Pagamentos Timor-Leste nian Publikasaun fulan tolu husi Autoridade Bankária no Pagamentos Timor-Leste nian Volume 1, Númeru 3 Outubro /2003 Loron ba dala uluk husi sirkulasaun osan-besi metalika Timor Leste nian besik dau-daun mai!...

Leia mais

Proposta Reforma Lei Tributária Hs. Viriato Seac (2)

Proposta Reforma Lei Tributária Hs. Viriato Seac (2) Aprezentasaun (1) ba Sorumutu Públiku Proposta Reforma Lei Tributária 2008 Organizasaun Sosiadade Sivil-nia Perspetiva April 21, 2008 Ideia Jerál Hs. Viriato Seac (2) Proposta Reforma Lei Tributária, halo

Leia mais

Revizaun Estratéjika ba Nutrisaun Department of Foreign Affairs and Trade Rezumu Relatóriu

Revizaun Estratéjika ba Nutrisaun Department of Foreign Affairs and Trade Rezumu Relatóriu Revizaun Estratéjika ba Nutrisaun Department of Foreign Affairs and Trade Rezumu Relatóriu Dezembru 2017 Antesedente Maski iha nafatin esforsus hodi hadi ak estadu, deznutrisaun kontinua sai dezafiu dezenvolvimentu

Leia mais

La o Hamutuk. Kestionáriu ba Partidupolítiku no Koligasaun sira iha EleisaunParlamentár Antesipada 2018

La o Hamutuk. Kestionáriu ba Partidupolítiku no Koligasaun sira iha EleisaunParlamentár Antesipada 2018 La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua D. Alberto Ricardo da Silva, Bebora, Dili Tel: +670 332 1040 Mobile: +670 7723 4330 Email: laohamutuk@gmail.comwebsite: www.laohamutuk.org

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE Orsamentu Jeral Estadu 2013 Fundu Espesial Livru 6 Pajina 1 of 26 PARTE I: FUNDU INFRAESTRATURA Pajina 2 of 26 Introdusaun Fundu Infraestratura (FI) harii husi Lei

Leia mais

Organizasaun Sociedade Civil Nia Submisaun Relasiona Orsamentu Jeral do Estadu 2019

Organizasaun Sociedade Civil Nia Submisaun Relasiona Orsamentu Jeral do Estadu 2019 REDE FETO TIMOR - LESTE, NETWORKING, ADVOCACY, CAPACITY BUILDING, INSTITUTIONAL STRENGTHENING AND ACCOUNTABILITY. Rede Feto s Office Rua Caicoli Dili Timor Leste Kompleks Edificio Obrigado Barack, Caicoli-Dili

Leia mais

La o Hamutuk. Ezboso Lei Anti-Korupsaun

La o Hamutuk. Ezboso Lei Anti-Korupsaun La o Hamutuk The Timor-Leste Institute for Development Monitoring and Analysis Rua dos Martires da Pátria, Bebora, Dili, Timor-Leste P.O. Box 340, Phone: +670 332 1040 or +670-7234330 Email: info@laohamutuk.org

Leia mais

Mahein Nia Lian Nú. 105, 16 Novembru 2015

Mahein Nia Lian Nú. 105, 16 Novembru 2015 Pareser ba Komisaun B Negósiu Estranjeiru, Defeza no Siguransa Nasional Parlamentu Nasionál Repúblika Demokrátika Timor-Leste Kona-bá Proposta Orsamentu Jerál Estadu 2016 ba Setor Siguransa Mahein Nia

Leia mais

Avó Me ar. Tuir imi-nia hanoin, Sandrina tenke halo saida atu ajuda nia avó?

Avó Me ar. Tuir imi-nia hanoin, Sandrina tenke halo saida atu ajuda nia avó? Avó Me ar Autora: Rosa de Sousa no Teresa Madeira Ilustradór: Edi Mario. D. de Carvalho Tuir imi-nia hanoin, Sandrina tenke halo saida atu ajuda nia avó? Baibain iha fulan ida dala ida Sentru Saúde organiza

Leia mais

Loron 100 Dahuluk. 16 Fevereiru toёчo 26 Maiu 2015. VI Governu Konstitusional ЁЦServisu ho Rigor no ResponsabilidadeЁЧ

Loron 100 Dahuluk. 16 Fevereiru toёчo 26 Maiu 2015. VI Governu Konstitusional ЁЦServisu ho Rigor no ResponsabilidadeЁЧ Loron 100 Dahuluk 16 Fevereiru toёчo 26 Maiu 2015 VI Governu Konstitusional ЁЦServisu ho Rigor no ResponsabilidadeЁЧ Retratu hosi Loron 100 Dahuluk Governasaun nian ЁЦServisu ho Rigor no ResponsabilidadeЁЧ

Leia mais

Relatorio ba Comissaun C Parlamento nian kona ba TSP II nia Missaun

Relatorio ba Comissaun C Parlamento nian kona ba TSP II nia Missaun Relatorio ba Comissaun C Parlamento nian kona ba TSP II nia Missaun Saida mak TSP? TSP nia significado mak Programa ba Tulun Transisaun (Transition Support Program - TSP) programa ida neebe Governo fo

Leia mais

Folla de Dadus Projetu

Folla de Dadus Projetu PDS ida ne e tradús bazeia ba nia versaun inglés ida iha 2 Fevereiru 2013. Folla de Dadus Projetu Folla de Dadus Projetu (FDP) halibur informasaun konaba projetu ka programa: Tanba FDP nudar serbisu ida

Leia mais

INFORMASAUN MERKADU TRABALLU LABOR MARKET OUTLOOK

INFORMASAUN MERKADU TRABALLU LABOR MARKET OUTLOOK REPÚBLICA DEMOCRATICA DE TIMOR-LESTE SECRETARIA DE ESTADO PARA A POLITICA DE FORMAÇÃO PROFISSIONAL E EMPREGO DIRECÇÃO GERAL DEPARTAMENTO DE INFORMAÇÃO DO MERCADO DE TRABALHO INFORMASAUN MERKADU TRABALLU

Leia mais

Livru 6. Aprovadu. Fundus Espesiais. Orsamentu Geral Estadu Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun

Livru 6. Aprovadu. Fundus Espesiais. Orsamentu Geral Estadu Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun República Democrática de Timor-Leste Orsamentu Geral Estadu 2016 Aprovadu Fundus Espesiais Livru 6 Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun INDISE 1. FDKU KA FDKU/ FUNDU DEZENVOLVIMENTU KAPITAL

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE. Orsamentu Rektifikativu. Panorama Orsamentu

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE. Orsamentu Rektifikativu. Panorama Orsamentu REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE Orsamentu Rektifikativu Panorama Orsamentu Prefasiu Lei Organika Ministeriu Finansas spesifika responsabilidade Diresaun Nasional Orsamentu (DNO) hodi kolekta no maneja

Leia mais

Pergunta ba Partidu Polítiku La o Hamutuk nia pergunta ba Partidu Politíku sira ne ebé sei kompete iha Eleisaun Parlamentar periodu

Pergunta ba Partidu Polítiku La o Hamutuk nia pergunta ba Partidu Politíku sira ne ebé sei kompete iha Eleisaun Parlamentar periodu La o Hamutuk nia pergunta ba Partidu Politíku sira ne ebé sei kompete iha Eleisaun Parlamentar periodu 2017-2022 Pergunta jerál ba Partidu Polítiku sira 1. Saida mak sai vizaun estratéjiku atu lori povu

Leia mais

TAMBA SÁ V GOVERNO KONSTITUSIONAL HAMOSU SEFI.?

TAMBA SÁ V GOVERNO KONSTITUSIONAL HAMOSU SEFI.? V GOVERNO CONSTITUCIONAL Gabinete do Secretário de Estado para o Fortalecimento Institucional TAMBA SÁ V GOVERNO KONSTITUSIONAL HAMOSU SEFI.? Antesedente ho Introdusaun Timor-Leste halo ona progresu boot

Leia mais

Timor-Leste Estratéjia Dezenvolvimentu Akikultura Nasionál ( )

Timor-Leste Estratéjia Dezenvolvimentu Akikultura Nasionál ( ) Timor-Leste Estratéjia Dezenvolvimentu Akikultura Nasionál (2012-2030) Direcção Nacional de Pescas e Aquicultura Ministério da Agricultura e Pescas Timor-Leste 2012 Direitu hotu-hotu rezervadu. La presiza

Leia mais

Dezenvolvimentu projetu infrastrutura sira no dezafiu ba implementasaun Lisensamentu ambientál iha Timor-Leste.

Dezenvolvimentu projetu infrastrutura sira no dezafiu ba implementasaun Lisensamentu ambientál iha Timor-Leste. An edited version of this paper will be published in the forthcoming proceedings of the 2017 Conference of the Timor-Leste Studies Association. Dezenvolvimentu projetu infrastrutura sira no dezafiu ba

Leia mais

INTERVENSAUN POLITIKA BANKADA PARTIDO CNRT NIAN, IHA ÂMBITU RE-APRESIASAUN BA VETO POLITIKO BA OJE 2016, HUSI SUA EXCELÊNCIA,...

INTERVENSAUN POLITIKA BANKADA PARTIDO CNRT NIAN, IHA ÂMBITU RE-APRESIASAUN BA VETO POLITIKO BA OJE 2016, HUSI SUA EXCELÊNCIA,... INTERVENSAUN POLITIKA BANKADA PARTIDO CNRT NIAN, IHA ÂMBITU RE-APRESIASAUN BA VETO POLITIKO BA OJE 2016, HUSI SUA EXCELÊNCIA,... Bankada Cnrt Friday, January 8, 2016, Dr. Vicente Guterres Senhores Vice-Presidentes

Leia mais

EPS Servisus móveis (App) manual

EPS Servisus móveis (App) manual Apoio simulasaun kalkulu ba aposentadoria EPS Servisus móveis (App) manual 2015. 10. 외국인력국 외국인보험 교육팀 Tempo Ⅰ. Registra liu husi download applikasaun 1 Ⅱ. EPS Servisus Móveis (App) oinsa atu uja 2 1. Halo

Leia mais

La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu

La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu La o Hamutuk Institutu Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua. D. Alberto Ricardo, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel: +670 3321040 no +670 77234330, email: laohamutuk@gmail.com Website: www.laohamutuk.org

Leia mais

La o Hamutuk Institute Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Pergunta Taur Matan Ruak Francisco Guterres Lu-Olo

La o Hamutuk Institute Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Pergunta Taur Matan Ruak Francisco Guterres Lu-Olo La o Hamutuk Institute Timor-Leste ba Monitor no Analiza Dezenvolvimentu Rua Martires da Patria, Bebora, Dili, Timor-Leste Tel: +670 332 1040 email: info@laohamutuk.org Website: www.laohamutuk.org Dili,

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE Orsamentu Rektifikativu Aprovadu Panorama Orsamental Livru 1 Indise Parte 1: Diskursu Primeiru Ministru... 3 Parte 2: Deskrisaun no Análize kona ba Orsamentu Estadu

Leia mais

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE Orsamentu Jeral Estadu Livru 1 Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun Índise Parte 1: Diskursu Primeiru-Ministru... 3 Parte 2: Deskrisaun kona-bá Orsamentu

Leia mais

Jornal da República. funcione como efectivo elo de ligação entre o Estado, a Sociedade Civil e os Parceiros de Desenvolvimento.

Jornal da República. funcione como efectivo elo de ligação entre o Estado, a Sociedade Civil e os Parceiros de Desenvolvimento. funcione como efectivo elo de ligação entre o Estado, a Sociedade Civil e os Parceiros de Desenvolvimento. ne ebé refere, kontestu izolamentu ne e mós fo dalan ba interdependénsia (depende ba malu) entre

Leia mais

REPUBLIKA DEMOKRÁTIKA TIMOR-LESTE NIAN SEKRETÁRIA ESTADU JUVENTUDE NO DESPORTU

REPUBLIKA DEMOKRÁTIKA TIMOR-LESTE NIAN SEKRETÁRIA ESTADU JUVENTUDE NO DESPORTU REPUBLIKA DEMOKRÁTIKA TIMOR-LESTE NIAN SEKRETÁRIA ESTADU JUVENTUDE NO DESPORTU Prefásiu Ha u-nia solok hanesan Sekretáriu Estadu ba Juventude no Desportu atu aprezenta Polítika Nasionál Juventude foun

Leia mais

editoriál sumário Ami haksolok tebes hodi hasoru malu fali ho

editoriál sumário Ami haksolok tebes hodi hasoru malu fali ho 2017 14 Editoriál...3 Mensajen...4 Discurso PM Inspeksaun parada ba Eleisaun Jeral...5 Progresu Ejekusaun OJE 2016...6 Inagurasaun Kuartél PNTL Munisipiu Lautem...8 Rekapitulasaun Data Asidente Janeiru

Leia mais

PROGRAMA VIII GOVERNU KONSTITUSIONAL

PROGRAMA VIII GOVERNU KONSTITUSIONAL VIII GOVERNO CONSTITUCIONAL PROGRAMA VIII GOVERNU KONSTITUSIONAL Aprovadu iha Konselhu Ministrus Díli, 20 Julhu 2018 ÍNDICE PREÂMBULU 6 1. MUDANSA BA PROGRESU NO BEM-ESTAR 6 1.1 Vizaun Jerál 9 1.2 Senáriu

Leia mais

PANORAMA ORSAMENTU JERAL ESTADU Ministeriu Finansas Dili, 10 Novembru 2015

PANORAMA ORSAMENTU JERAL ESTADU Ministeriu Finansas Dili, 10 Novembru 2015 PANORAMA ORSAMENTU JERAL ESTADU 2016 Ministeriu Finansas Dili, 10 Novembru 2015 ESTRUTURA APREZENTASAUN Parte 1: Planeamentu no Panorama Ekonomika Parte 2: Ezekusaun Orsamentu 2015 Parte 3: OJE 2016 no

Leia mais

Dezafiu no Rekomendasaun sira kona-ba Estensaun Protesaun Sosiál ba Ema Hotu iha Timór Leste

Dezafiu no Rekomendasaun sira kona-ba Estensaun Protesaun Sosiál ba Ema Hotu iha Timór Leste Dezafiu no Rekomendasaun sira kona-ba Estensaun Protesaun Sosiál ba Ema Hotu iha Timór Leste Relatóriu husi Diálogu Nasionál ne ebé Bazeia ba Avaliasaun Copyright Nasõins Unidas/ Organizasaun Internasionál

Leia mais

UNDAF NIA REVIZAUN ANUÁL BA TINAN DARUAK

UNDAF NIA REVIZAUN ANUÁL BA TINAN DARUAK Índise Relatóriu Antesedénsia...2 Komentáriu Abertura ASRSG/RC Finn Reske Nielsen...3 Ex. mo Sr. João Gonçalves, Ministru Ekonomia no Dezenvolvimentu...4 Aprezentasaun rezultadu Revizaun Anuál UNDAF nian

Leia mais

INFORMASUN KONA-BA POLÍTIKA RAI

INFORMASUN KONA-BA POLÍTIKA RAI INFORMASUN KONA-BA POLÍTIKA RAI Dezembru 2016 KONKLUZAUN XAVE HOSI LEVANTAMENTU KONA-BA ASESU BA RAI, SEGURANSA POSE NO KONFLÍTU KONA- BA RAI IHA TIMOR-LESTE munisípiu programa munisípiu la'o s programa

Leia mais

6:16 das kwat minut śiźɨme 6:37 kɨź kwiń minuttek śiźɨm 7:07 śiźɨm minut támɨse 7:51 ukmɨs minuttek támɨs 10:00 das ćas. Kəńa aĺi dɨr?

6:16 das kwat minut śiźɨme 6:37 kɨź kwiń minuttek śiźɨm 7:07 śiźɨm minut támɨse 7:51 ukmɨs minuttek támɨs 10:00 das ćas. Kəńa aĺi dɨr? Kəńa aĺi dɨr? 2:03 kwiń minut kwińe 2:30 kɨk no ǯɨnɨ 4:20 kɨź minut vice 4:30 ńɨĺ no ǯɨnɨ 4:40 kɨź minuttek vit 6:16 das kwat minut śiźɨme 6:37 kɨź kwiń minuttek śiźɨm 7:07 śiźɨm minut támɨse 7:51 ukmɨs

Leia mais

Aneksus : Observasaun. Total Exkluindo Emprestimo Salariu no Vensimentu $ 17,475,076 $ 17,475,076. Total Inkluindo Emprestimo

Aneksus : Observasaun. Total Exkluindo Emprestimo Salariu no Vensimentu $ 17,475,076 $ 17,475,076. Total Inkluindo Emprestimo República Democrática de Timor-Leste Rejime Duodesimal Janeiro 2018 Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun Introdusaun Prinsipiu ne ebé durante aplika ba Orsamentu Jeral Estadu presiza tama

Leia mais

KONVENSAUN INTERNASIONÁL KONA-BA DIREITU EKONÓMIKU, SOSIÁL NO KULTURÁL

KONVENSAUN INTERNASIONÁL KONA-BA DIREITU EKONÓMIKU, SOSIÁL NO KULTURÁL KONVENSAUN INTERNASIONÁL KONA-BA DIREITU EKONÓMIKU, SOSIÁL NO KULTURÁL KONVENSAUN INTERNASIONÁL KONA-BA DIREITU EKONÓMIKU, SOSIÁL NO KULTURÁL Tradusaun La Ofisial KONVENSAUN INTERNASIONÁL KONA-BA DIREITU

Leia mais

DEKLARASAUN UNIVERSÁL DIREITUS UMANUS NIAN

DEKLARASAUN UNIVERSÁL DIREITUS UMANUS NIAN DEKLARASAUN UNIVERSÁL DIREITUS UMANUS NIAN Adota no haklaken tuir Rezolusaun 217 (III) Loron 10 fulan Dezembru, tinan 1948 Asembleia Jerál Nasoens Unidas Nian PREÁMBULU Konsidera katak rekoñesimentu ba

Leia mais

República Democrática de Timor-Leste. Rejime Duodesimal. Marsu Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun

República Democrática de Timor-Leste. Rejime Duodesimal. Marsu Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun República Democrática de Timor-Leste Rejime Duodesimal Marsu 2018 Sai sidadaun diak, sai heroi diak ba ita nia nasaun Introdusaun Prinsipiu ne ebé durante aplika ba Orsamentu Jeral Estadu presiza tama

Leia mais